Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekreto­riau­jant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytė, gynėjui advokatui Aidui Venckui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. B. gynėjo advokato Aido Venc­kaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-04-02 nutarties, kuria kaltinamajam R. B. pra­tęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžia­mojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 2 d., 138 str. 1 d. ir 149 str. 2 d. tuo, kad jis 2012-09-03, apie 12 val. bute, esan­čiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su I. Š. ir V. A., panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. M. atžvil­giu, o būtent - sugriebė K. M. už plaukų ir bendrais veiksmais su I. Š. ir V. A. tyčia sudavė rankomis mažiausiai du smūgius į galvą, tuo sukeldamas nuken­tė­ju­sia­jai fizinį skausmą bei atimdamas galimybę priešintis ir pasišalinti iš įvykio vietos, grasino toliau naudoti fi­zi­nį smurtą, įsakmiu tonu nurodė oraliniu būdu lenkinti savo ir V. A. lytinę aistrą, tokiais veiks­mais palaužė nukentėjusiosios valią, tąsė nukentėjusiąją už plaukų, kol jis ir V. A. pa­nau­dodami fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. jis pats mažiausiai du kartus smog­da­mas nukentėjusiajai į galvą bei tąsant nukentėjusiąją už plaukų, bei patraukus nuken­tėjusiąją už ran­kos bei ją pasukant ir tokiu būdu padarant kairio žastikaulio galvos lūžį, atitinkantį nesunkų svei­katos sutrikdymą, bei mažiausiai du kartus smogiant nukentėjusiajai į galvą, tuo bendrais veiksmais pa­da­ry­dami nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas rankose, nugaroje, kojose, kas atitinka nežy­mų sveikatos sutrikdymą, tyčia pasinaudodami palaužta nukentėjusiosios valia, tenkino savo lytinę aistrą paeiliui seksualiai prievartaudami K. M. oraliniu būdu.

Be to, jis 2012-09-03, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patraukdamas nukentėjusiąją K. M. už rankos bei ją pasukdamas, tokiu būdu padarė kairio žastikaulio galvos lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2012-09-03, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su I. Š. ir V. A., panaudodamas fizinį smur­tą prieš nukentėjusiąją K. M., suduodamas rankomis per galvą, V. A. ir I. Š. jėga laikant nukentėjusiąją K. M. už kojų, bei grasinant fiziniu smurtu, taip palaužiant nukentėjusiosios valią bei atimant galimybę priešintis, sudarė sąlygas jam jėga lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją K. M. prieš nukentėjusiosios valią.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-05 nutartimi įtariamajam R. B. paskirta kar­do­moji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012-09-03 (sulaikymo datos). To paties teismo 2012-11- nutartimi suėmimo terminas įtariamajam pratęstas iki 2013-01-03. 2012-12-21 baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Kauno miesto apylinkės teismui, kuris 2012-12-31 nutartimi nusprendė kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suė­mi­mo nekeisti ir jos terminą pratęsė trims mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2013-04-02 nutartimi kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013-04-03.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. gynėjo skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, lei­džiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.), ir esant BPK 122 str. numatytiems suėmimo sky­ri­mo pagrindams ir sąlygoms. Iš bylos medžiagos matyti, jog šios aplinkybės pratęsiant suėmimo terminą R. B. apylinkės teismo buvo įvertintos tin­ka­mai. Pažymėtina, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar termino pratę­si­mo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duome­nų, pagrindžiančių kaltinamojo kal­tę padarius nusikalstamą veiką, vertinimo ir jo kaltės nustatymo. Aukštesnės instancijos teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad asmuo padarė nusikalstamą vei­ką. Duomenų, leidžiančių manyti, kad R. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, byloje surinkta pakankamai, tai yra: kaltinamųjų daliniai prisipažinimai, nukentėjusiosios, liu­dytojų parodymai, daiktų pateikimo, apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo ir jos termino nustatymo klausimą R. B., įvertino visas aplinkybes ir pratęsė jam suėmimo terminą 3 mė­ne­siams tais pagrindais, jog kaltinamasis R. B. gali bandyti paveikti nukentėjusiąją ar liu­dytojus, pasislėpti nuo teismo, siekdamas išvengti gręsiančios bausmės, ir tuo sutrukdyti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą procesinį sprendimą.

Skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK str. 122 str. 1 d. 1 p. pa­grin­du, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, turi būti at­si­žvelgiama ir į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gy­venamąją vietą, darbo san­tykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius už­sienyje ir kitas aplinkybes. R. B. yra nevedęs, neturi stiprių šeiminių ir socialinių ryšių, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šal­ti­nio, nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas neblaivus. Kal­ti­namas viena nesunkia ir dviem tyčinėmis sunkiomis nusikalstamomis veikomis žmogaus seksualinio apsis­pren­dimo laisvei ir neliečiamumui, už kurias įstatymas nu­mato griež­tas laisvės atėmimo bausmes. Nors gre­sianti griežta lais­vės atėmimo bausmė nėra abso­liuti są­lyga taikyti griežčiausią kardomąją prie­mo­nę, tačiau teismų prak­tikoje BPK 122 str. 2 d. nu­ro­dytų „kitų ap­lin­ky­bių“ sąvokai pri­skiriamas ir nusikaltimo sun­ku­mas, ir įstatymo sankcijoje nu­ma­tyta griežta laisvės atė­mimo bausmė, kurios pa­kan­ka skirti suėmi­mą BPK 122 str. 1 d. 1 p. nu­ma­ty­tu pagrindu. Todėl apygardos teismas šį griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrin­dą pripažįsta pagrįstu.

Suėmimas kaltinamajam R. B. taip pat paskirtas ir tuo pagrindu, kad būdamas lais­vėje jis gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.). BPK 122 str. 3 d. tiksliai apibrėžia, kad pa­grįstas manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis laisvėje pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudy­to­jus, ekspertus, kitus kaltinamuosius, taip pat gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei do­kumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus, tačiau skundžiamoje nutartyje jokie šio pagrindo buvimą patvirtinantys duomenys nenu­rodyti. Apy­lin­kės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad būda­mas laisvėje R. B. gali bandyti susi­siek­ti ir paveikti nukentėjusiąją ir liudytojus, yra tik prielaidų pobūdžio. Byloje nėra jokių duo­me­nų, sudarančių pagrindą spręsti, kad kaltinamasis būda­mas lais­vėje gali trukdyti teismo procesui, todėl darytina išvada, kad šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas nepa­si­tvirtino.

Nors apeliaciniame skunde kaltinamojo gynėjas ginčija kaltinamajam paskirto suėmimo pratęsimą ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio ma­ty­ti, kad suėmimo terminas šia nutartimi kaltinamajam R. B. šiuo pa­grindu tęstas nebuvo, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Apeliacinio skundo argumentai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nuo pat ikiteisminio ty­rimo stadijos pripažino atlikęs didesnę dalį inkriminuojamų veikų ir bendradarbiavo su iki­teis­mi­nio tyrimo pareigūnais, padėdamas nustatyti objektyvią tiesą, negali bū­ti vertinami kaip išimtinai prio­ri­teti­niai, priešpastatomi viešajam interesui ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kar­domosios priemonės pratęsimo naikinimą. Laikotarpis, kurį kaltinamasis R. B. laikomas suimtas, nėra santykinai ilgas ir galintis nulemti sprendimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo.

Pažymėtina, kad BPK 122 str. 1 d. nu­ma­tyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl ski­riant kardomąją prie­monę – suėmimą ar pratęsiant jos terminą, pa­kanka bent vieno iš jų, o vieno pa­grindo paša­li­ni­mas teismo procesiniam sprendimui įtakos neturi. Todėl esant ir vienam – BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytam pagrindui, siekiant įgy­ven­din­ti bau­džia­mo­jo proceso tikslus, tai yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, apylinkės teis­mas pa­grįs­tai pratęsė R. B. suėmimo ter­miną trims mėne­siams, švel­nes­nėmis kardomosiomis prie­monėmis nematydamas galimybės nuro­dy­tiems tikslams pasiekti. Apy­gardos teismas nemato pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį skunde nurodytais pagrin­dais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Aido Venc­kaus skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013-04-02 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.