- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- I-9639-790/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04007-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2014-08-20 sprendimą Nr. 1D-5944(12); 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio indeksuojamą, t. y., perskaičiuotą, atsižvelgiant į infliaciją ir vartotojų kainų lygio kitimą (didėjimą), valstybinę pareigūnų ir karių pensiją. Nurodė, kad jo teisė reikalauti pažeistos teisės gynimo kyla iš savalaikiai nepriimto teisės akto (teisės normų). 2009-12-19 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymui Nr. XI-87 buvo nutrauktas pareigūnų ir karių pensijų indeksavimas. Pareiškėjo nuomone, tokie veiksmai yra antikonstituciniai, diskriminavo vieną socialinę grupę – karių ir pareigūnų pensijų gavėjus bei pažeidė Konstitucijos 23, 29, 30 straipsnius. Pareiškėjas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2003-02-15 nutarimu, kuriuo išaiškinta, kad tik esant valstybėje ekonominiam sunkmečiui (krizei), galima laikinai netaikyti išmokų indeksavimo, atsižvelgiant į metinę infliaciją. Vartotojų kainų indeksas yra pagrindinis infliacijos rodiklis, tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenimis taikytini vartotojų kainų indeksai nuo 2003 m. iki 2014 m. didėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vidaus reikalų ministerija, tuo pačiu atstovaudama atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 34) su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad pensijos (už tarnybą) dydis sureguliuotas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsniu. Nėra teisės normos (taisyklės), pagal kurią Vidaus reikalų ministerija galėtų ir turėtų perskaičiuoti (indeksuoti) pareiškėjo pensiją.
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.
Į teismo posėdį proceso šalys neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie informuoti tinkamai (b. l. 47-48). Administracinė byla išnagrinėta proceso šalims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos indeksavimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos 2006-01-23 sprendimu Nr. 11-191 nuo 2005-12-30 neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 12). Pareiškėjas 2014-07-21 prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas mokėti, atsižvelgiant į infliaciją ir vartotojų kainų lygio kitimą, perskaičiuotą valstybinę pareigūnų ir karių pensiją (b. l. 29-31). Vidaus reikalų ministerija 2014-08-20 raštu Nr. 1D-5944(12) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nesant teisės aktų, reglamentuojančių paskirtų ir mokamų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų indeksavimą (b. l. 32-33).
Nuo 2008-08-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymas Nr. X-1710, be kita ko, reglamentavo pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, iki 1991-07-01 paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą (ištarnautus metus) ir netekto darbingumo pensijų bei teisėjų valstybinių pensijų indeksavimą (1 straipsnis). Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, iki 1991-07-01 paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą (ištarnautus metus) ir netekto darbingumo pensijos bei teisėjų valstybinės pensijos indeksuojamos, jei apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas viršija 3 procentus. Nuo ateinančių po apskaitos laikotarpio metų sausio 1 dienos turi būti patvirtinti minėtų pensijų dydžiai. Einamųjų metų birželio mėnesį galioję jų dydžiai turi būti padidinti ne mažiau nei apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas.
Dėl ekonomikos krizės 2008 metų antroje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Penkioliktosios Vyriausybės programoje konstatuota, kad „Lietuva atsidūrė ekonominėje krizėje“, ir numatytas svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas (1 dalis). Nuo 2009-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-87 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Šiuo įstatymu inter alia panaikintas minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, netekto darbingumo pensijų ir teisėjų valstybinių pensijų indeksavimo reglamentavimas. Kaip matyti iš Pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto, šio įstatymo projektas buvo parengtas atsižvelgiant į sunkią ekonominę ir valstybės finansų padėtį. Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimu pripažinta, kad Pakeitimo įstatymas pagal įsigaliojimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo metu valstybinių pensijų indeksavimas nėra nustatytas jokiais teisės aktais.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsisakius valstybinių pensijų indeksavimo, buvo diskriminuojami karių ir pareigūnų pensijas gaunantys asmenys, pažeidžiamos jų teisės, o naujasis reglamentavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėtina, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – Vidaus reikalų ministerijos atsisakymo mokėti pareiškėjui indeksuoto dydžio pensiją teisėtumas ir indeksuoto dydžio valstybinės pensijos pareiškėjui mokėjimo klausimas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas norminio administracinio akto teisėtumas, pareiškėjas neprašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijoje įtvirtintoms nuostatoms. Pareiškėjo argumentai dėl karių ir pareigūnų pensijas gaunančių asmenų diskriminavimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Pakeitimo įstatymu panaikintas ne tik pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, bet ir minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių, netekto darbingumo pensijų ir teisėjų valstybinių pensijų indeksavimas. Teismui jokių pagrįstų abejonių dėl Pakeitimo įstatymo nuostatų konstitucingumo nekyla.
Asmenų prašymų, skundų ir pranešimų dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų ir sprendimų nagrinėjimą reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pagal VAĮ 4¹ straipsnį, valstybės institucijos turi teisę veikti tik vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme (Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas). Šis įstatymas asmenims paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų indeksavimo nenustato.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nesant valstybinių pensijų indeksavimą reguliuojančio teisės akto, darytina išvada, kad Vidaus reikalų ministerija pagrįstai ginčijamu 2014-08-20 sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą mokėti jam indeksuoto dydžio valstybinę pensiją. Sprendimas priimtas laikantis nustatytų procedūrinių reikalavimų, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl pagrindo jį panaikinti nėra.
Teismui konstatavus, jog Vidaus reikalų ministerija pagrįstai atsisakė pareiškėjo gaunamai valstybinei pensijai taikyti indeksavimą, nėra pagrindo tenkinti antrąjį pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, mokėti jam indeksuoto dydžio valstybinę pensiją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.