Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Violetai Budžienei, Daliai Kanopienei, Linai Butkuvienei, Dariui Kamandieriui, Giedrei Stankevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, išsilavinimas – aukštasis, dirbantis UAB ,,B“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 183 str. 2 d. (du epizodus), BK 223 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. pasisavino didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent:

jis, nuo 2001-06-27 iki 2010-12-01 būdamas UAB „L“ (įmonės kodas – duomenys neskelbtini, registracijos adresas - duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku bei UAB „L“ vienintelio akcininko UAB „NV“ įgaliotu asmeniu, atstovaujančiu 100 % balsų, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas priešingai bendrovės interesams, tyčia, siekdamas turtinės naudos, žinodamas, kad prie jo motinos H. B. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, yra prijungta jo vardu išduota mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis gali disponuoti sąskaitos piniginėmis lėšomis, 2007-08-09, kaip UAB „L“ akcininko UAB „NV” įgaliotas asmuo priėmė sprendimą paskolinti akcininkei savo motinai H. B. G. pinigus - 742 352 Lt (215 000 EUR) be procentų penkeriems metams ir įgaliojo UAB „L“ direktorių S. J. apiforminti paskolą atitinkama sutartimi, kuris, nesuvokdamas veiksmų neteisėtumo, vykdydamas šį sprendimą, sudarė 2007-08-13 Paskolos sutartį su H. B. G., pagal kurią iš UAB „L“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Ūkio bankas“, buvo pervestos piniginės lėšos į H. B. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, 2007-09-03 - 200 000 EUR, 2007-09-05 - 15 000 EUR, iš viso 215 000 EUR, tokiu būdu jis įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jo žinioje buvusiu didelės vertės svetimu UAB „L“ priklausančiu turtu – pinigais, pervestais į H. B. G. sąskaitą - 215 000 EUR, bei juos pasisavino, tuo padarydamas UAB „L“ 215 000 EUR dydžio turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d.;

jis, nuo 2001-06-27 iki 2010-12-01 būdamas UAB „L“ (įmonės kodas - duomenys neskelbtini, registracijos adresas - duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku bei UAB „L“ vienintelio akcininko UAB „NV“ įgaliotu asmeniu, atstovaujančiu 100 % balsų, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas priešingai bendrovės interesams, tyčia, siekdamas turtinės naudos, žinodamas, kad prie jo motinos H. B. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, yra prijungta jo vardu išduota mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis gali disponuoti sąskaitos piniginėmis lėšomis, kaip UAB „L” valdybos pirmininkas sudarė 2008-01-04 Paskolos sutartį su H. B. G., pagal kurią H. B. G. paskolino pinigus - 1 126 888,43 Lt (326 369, 43 eurų) be procentų penkeriems metams, bei Antstolių Nemiros Šiugždaitės ir Dariaus Stakeliūno kontorai pateikė 2008-01-08 raštą, kuriame prašoma antstolių kontorai 2007-08-13 įmonės UAB „L“ banko pavedimu sumokėtą sumą - 1 126 888, 43 Lt (326 369, 43 EUR) už perkamą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdant vykdomąją bylą Nr. 33- 781/2005 dėl skolos išieškojimo iš M. V., pervesti į H. B. G. sąskaitą, ko pasėkoje 2008-01-08 antstolė N. Š. į H. B. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, pervedė 1 126 888, 43 Lt (326 369, 43 EUR), tokiu būdu jis, įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jo žinioje buvusiu didelės vertės svetimu UAB „L“ priklausančiu turtu – pinigais, pervestais į H. B. G. sąskaitą - 1 126 888,43 Lt (326 369, 43 EUR), bei juos pasisavino, tuo padarydamas UAB „L“ 1 126 888, 43 Lt (326 369, 43 EUR) dydžio turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d.;

M. V. aplaidžiai organizavo UAB „L" buhalterinę apskaitą, o būtent; jis, nuo 2008-02-06 iki 2011-09-20 būdamas UAB „L“ (įmonės kodas - duomenys neskelbtini, registracijos adresas -duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 21 str. 1 d. nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei šio straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 19 str. 1, 2 dalių nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir tyrimui nepateikė 2008-2011 m. didžiųjų knygų ar bandomųjų balansų, kasos dokumentų su kasos registru nuo 2010-08-01, apskaitos registrų, kuriuose būtų fiksuoti apibendrinti duomenys apie UAB „L“ ilgalaikį turtą, veiklos rezultatus, įsipareigojimus tiekėjams, mokesčių skolas, pirkėjų skolas ar gautinas sumas už išduotas paskolas bei jų pasikeitimus, todėl nėra galimybės patikrinti, ar į UAB „L“ 2008-2011 m. balansus įrašyti teisingi duomenys, tokiu būdu M. V. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „L“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-09-20, bei tokiais veiksmais M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d.

M. V. kaltu neprisipažino ir parodė, jog jis nuo 2003 m. vasario mėnesio iki 2010 m. gruodžio mėnesio buvo “L” valdybos pirmininku, vieninteliu akcininko “NV” įgaliotu asmeniu, nuo 2008 vasario iki 2011 m. rugsėjo mėnesio buvo “L” direktoriumi. 1994-2004 m. UAB "L" buvo bendra Lietuvos ir Švedijos įmonė. Tuo metu M. V. įmonėje nedirbo, tačiau jis kaip stebėtojų tarybos narys, atstovavo akcininkus. UAB „L“ 2004–2005 metais liko tik vadovas, buhalterija. Tačiau „L“ turėjo turto – gamybines patalpas. Reikėjo išmokėti išeitines, o bankai neskolino, buvo priimtas bendradarbiavimo sprendimas, o vėliau pasirašyta jungtinės veiklos sutartis tarp trijų įmonių panaudoti resursus: „NV“ - žmones ir jų patirtį, „L“- patalpas, „A“ – administracines ir gamybines patalpas, ir apjungti bendrą veiklą. „L“ priklausantys cechai buvo parduodami, ieškoma pirkėjų, iš to „L“ gavo pinigų, todėl pagal tą bendrą jungtinę veiklą „L“ prisidėjo pinigais. Tam, kad vystyti savo veiklą, buvo panaudotos visų įmonių galimybės. Suderinus su akcininkais, priėmė sprendimą – gaminti vamzdžius, nes tokios produkcijos paklausa buvo didžiulė, buvo statybų bumas, todėl 2006 metais pradėjo kurti naują verslą “S” - bendra įmonė su kazachais, kurie buvo žaliavos tiekėjai. “S” pagrindiniai akcininkai buvo kazachas ir M. V. mama. “A” tuo metu turėjo patalpas, kurias remontavo, planuojant išnuomoti “S” įmonei. "A" priklausančiose patalpose pradėjo ruošti gamybą, praktiškai statyti ir įrenginėti gamyklą. Tačiau dėl bankų finansavimo politikos ir krizės visi verslo planai žlugo, o 2009–2010 metais Sodra inicijavo “S” bankroto bylą, prie jo prisidėjo daugiausia Ūkio banko lizingas.

M. V. mama - H. B. G. buvo šimtaprocentinė “N” akcininkė iki 2009 metų. „NV” tapus “A” akcininku, mama tapo “A” akcininke per įmonę “NV”. “NV” priimdamas sprendimą “A” vardu, turėjo gauti leidimą ir „NV” akcininkų sprendimą, kad leidžia investiciją, įsigyti kažką ir pan. Sprendimus priima akcininkas ir yra valdymo organas - valdyba. Valdyba gauna akcininko sprendimą, valdybos posėdyje jį aptaria ir priima sprendimą vykdyti akcininko sprendimą.

“L” buvo bendra Švedijos ir Lietuvos įmonė ir iki 2003 ar 2004 metų švedai valdė beveik 60 procentų akcijų. Po to buvo sutarta, kad įmonė „L” dviejų metų laikotarpiu išpirks akcijas ir taps Lietuvos šimtaprocentine akcijų įmone. Įmonės „L” akcininkas buvo “NV”.

Tokiu būdu 2007 metų pabaigoje – 2008 metų pradžioje „N” akcininke buvo H. B. G., o “NV” buvo dviejų įmonių „L” ir „A” akcininku, bet ne šimtaprocentinis, o su kitais asmenimis.

Kuomet buvo įkurta “S” 33,6 procentus akcijų turėjo H. B. G., vėliau dalis padidėjo iki 40 proc. Kiti akcininkai buvo taip pat fiziniai asmenys (kazachas ir estas). Tas visas įmones sieja tai, kad H. B. G. buvo “NV” ir “S” akcininke.

Įmonėje “L” M. V. jokių pareigų neturėjo, buvo valdybos pirmininkas. Nuo 2009 metų buvo įmonės direktorius. Įmonėje “NV” gal nuo 2003 metų metus M. V. buvo generaliniu direktoriumi, o po to buvo kiti asmenys, o nuo 2006 metų buvo generalinio direktoriaus patarėju.

M. V. “A” buvo generalinis direktorius, maždaug nuo 2005 metų.

„S” M. V. buvo valdybos narys. Direktoriumi buvo kazachų partneris V. Ž. Prieš atidarant įmonę V. Ž. išėjo iš įmonės ir tada, t.y. 2008 pradžioje, direktoriumi tapo M. V.

M. V. turėjo H. B. G. (gim. 1932 m., mirusios 2014 m. spalio mėnesį) notarinį įgaliojimą dėl akcijų. M. V. jai pristatydavo verslo planą, nurodydavo tai, ko reikia įmonei. Valdyboje, kurioje buvo ir vyr. finansininkė, Švedijos atstovas apsvarstydavo, aptardavo, ko reikia, ir tada pristatydavo H. B. G., kiek reikės investicijų. Jai sutikus atspausdindavo akcininko sprendimą, o H. B. G. pasirašydavo, pavesdavo jam (M. V.), kaip įmonės direktoriui, arba kažkokiam kitam direktoriui ar valdybai toliau spręsti šitą klausimą. Pas H. B. G. buvo segtuvas dokumentų, kuriuos ji nagrinėdavo. Problemos dėl H. B. G. sveikatos prasidėjo maždaug 2011 metais. Nors ji fiziškai buvo sveika, bet atsirado problemos dėl atminties, nustatė Alzheimerio ligos pradžią. Kurį laiką ji save pilnai aptarnaudavo, gyveno atskirai viena, buvo valdinga, jai užtekdavo minimalios pagalbos, bet liga progresavo. Ją į medicinos įstaigą patalpino 2012 metų antroje pusėje.

Dėl UAB „L” intereso teikti beprocentines paskolas “NV”, “A” ir H. B. G.: buvo veikiančios įmonės, o “L” jau neveikė, bet turėjo turtą. Turtą parduodant atsirasdavo laisvų lėšų. Buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, kuria buvo pasidalintos funkcijos kas, ką įneša tam, kad sukurti holdingą. M. V. pateikė teismui jungtinės veiklos sutarties, kurią rado aplanke pas H. B. G., kopiją, originalo neturi. Originalas turi būti įmonėse, o įmonės dokumentai pas bankroto administratorių. Pati pirma bankrutavo “S” ir nuo jos prasidėjo grandininė reakcija: bankrutavo “A”, “NV” ir “L”.

Kai buvo pasirašyta įmonių bendradarbiavimo sutartis, buvo pasirinktas strateginis tikslas investuoti į vieną didelį projektą – pastatyti gamyklą (2006 m.) reikėjo labai daug pinigų. Pagrindinė akcininkė H. B. G. paėmė paskolą iš Taupomosios kasos, iš kitų bei paskolino įmonėms „L“, „NV“ ir kitoms įmonėms tam, kad nesustabdyti veiklos. Pagrindinė akcininkė skolino pinigus ir 2006 metais, ir 2007 metais.

2007 metais buvo nuspręsta parduoti įmonės „L“ patalpas tam, kad, įeinant į grupę ir kuriant bendrą tikslą, padengti įsiskolinimus, o taip pat ir pagrindinei akcininkei. Sprendimai pervesti pinigines lėšas į bendrovių „NV“, „A“ ir H. B. G. sąskaitas buvo priimti akcininkų. Direktorius vykdo tą, ką priima akcininkai, arba, nesutikdamas su tuo, gali atsistatydinti. 2007 metų rugsėjį „L“ valdyboje buvo M. V., finansininkė T. Š., Švedijos įmonės atstovė E. R. ir direktorius G. Direktorius visada dalyvauja valdyboje, dalyvauja visuose posėdžiuose priimant sprendimus. Sandorių teisėtumui tikrinti vieną kartą per metus buvo samdomas auditas, kuris peržiūri visus įmonės judėjimus. Teisėtumui tikrinti yra ir teisininkai, buvo sutartis su advokatų kontora.

Įmonės „A“, „NV“, „L“ sumetė visus savo pajėgumus į vieną ir iš to pastatė gamyklą „S“. Buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Turint tokią sutartį, įmonė „L“ savo lėšas perkėlė „NV“, „A“ ir į H. B. G. asmeninę sąskaitą. Tai buvo tikslinga. „L“ jau nevykdė veiklos, bet turėjo turtą – gamybines patalpas. „A“ turėjo turto, kurį ruošėsi ir įkeitė bankui tam, kad gauti paskolą ir sureguliuoti, subalansuoti pinigų srautus.

2007 metų liepos mėnesį įmonė „L“ pirko iš antstolės Š. gyvenamąjį namą, kurio vertė buvo apie pustrečio milijono litų. Namo savininkas iki 2005 m. buvo H. B. G., vėliau – M. V. Už laidavimą namas buvo įkeistas, ir išėjo taip, kad buvo galima jį nupirkti už pusę kainos. 2007 m. liepos mėnesį įmonė „L“ nusprendė pirkti tą namą. Kalbant tiksliau, nusprendė ne įmonė “L“, o akcininkė, t.y. mama (H. B. G.) nusprendė nusipirkti savo namą už pusę kainos. Tuo metu namas buvo areštuotas už tai, kad H. B. G. laidavo savo turtu už vieną iš įmonių, o už kokią - nepamena. Laidavimas 1997 metais baigėsi nesėkme. Tam, kad neprarasti turto, įmonė „L“ pirko H. B. G. namą. Namas, įvertintas 2 400 000 litų, buvo parduodamas už 1 196 000, t.y. daugiau negu dvigubai pigiau. Buvo sutarta su banku, kad bus galima paimti paskolą maždaug 60 procentų vertės. Įmonė „L“ pinigų tada neturėjo, vienas direktorius dirbo, nebuvo veiklos. Mama (H. B. G.) paėmė 1 340 000 litų paskolą iš Taupomosios kasos ir pervedė į bendrovės „L“ sąskaitą, o „L“ savo ruožtu pasiūlė jį kaip vienintelį pirkėją ir pervedė į antstolio sąskaitą. Teisine prasme viskas buvo padaryta teisingai ir antstolė turėjo išrašyti priėmimo – perdavimo ir pardavimo namo įmonei „L“ dokumentus. Tačiau sandorį užprotestavo M. V. vaiko mama.

Įmonės „L“ visi buhalteriniai dokumentai ir turtas buvo priduoti bankroto administratoriui ir tam tikrą laiką jokių pretenzijų nebuvo. M. V. padarė dokumentų aprašą, surašė kiekvieno dokumento pavadinimą, bet šio aprašo nepriėmė, pasakė, kad padarys savo.

„L“ gelbėjo kitas įmones. Pagal akcinių bendrovių įstatymą, galima surašyti beprocentes paskolas, jeigu akcininkas priima tokį sprendimą. Toks sprendimas buvo mamos (H. B. G.). Su specialisto išvada nesutinka. Visos įmonės buvo valdomos gerai, jos bankrutavo dėl pasaulinės krizės ir dėl banko kreditavimo nutraukimo bei turto negrąžinimo.

M. V. žino, jog prie mamos sąskaitos buvo išduotos dvi kortelės – mamos ir jo vardu. Tačiau jis niekada jo vardu išduota kortele nedisponavo, jos neturėjo ir ja nesinaudojo. Visuomet, kai įmonėms reikėdavo grynųjų pinigų, jis veždavo mamą į banką, ji padarydavo pavedimą arba išgrynindavo reikalingą sumą, arba pati įnešdavo į kasą (buvo įnešusi 35 000 Lt) arba pinigus duodavo jam (M. V.), o pastarasis įnešdavo į kasą. Tik mama disponavo jos sąskaitose buvusiais pinigais, mėgdavo turėti grynųjų, anūkams pirkdavo dovanas, važiuodavo į sanatorijas. Ji elektronine bankininkyste nesinaudojo, nepasitikėjo technologijomis. M. V. turėjo pakankamai savų lėšų, todėl mamos kortelės jokiems atsiskaitymams jam nereikėjo ir ja nesinaudojo. Beprocentinių paskolų teikimo nei kitoms įmonėms, nei akcininkams įstatymai nedraudė. Mamai suteikta 215 000 Eur paskola taip pat turėjo būti panaudota verslo vystymui.

M. V. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės analogiškai aiškino verslo vystymo planus, dėl savo motinai H. B. G. suteiktų paskolų - 4 066 990, 43 Lt, nurodė, kad gali paaiškinti, kad pinigus skolino jos, kaip vienintelės UAB ,,L“ akcininkės, sprendimu, ir buvo įgaliotas pasirašyti sprendimus. Kokiems tikslams jinai skolinosi pinigus jis nežino.

Dėl kaltinimo, kad aplaidžiai organizavo UAB ,,L“ apskaitos tvarkymą, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „L“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-09-20, gali paaiškinti, kad UAB ,,L“ buhalterinę apskaitą nuo 2005 metų lapkričio mėnesio iki 2008-01-01 tvarkė UAB ,,V“ pagal sutartį dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, o po to apskaitos niekas netvarkė, nes UAB ,,L“ veiklos nevykdė (b.l. 66-67 8 t., 8-11 12 t.).

Dėl 1 126 888, 43 Lt pervedimo savo motinai H. B. G. M. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad antstolei N. Š. vykdant vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš jo kaip iš fizinio asmens buvo areštuotas jam nuosavybes teise priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolei pasiūlė namo pirkėją UAB ,,L“, nes UAB ,,L“ turėjo piniginių lėšų, o minėtas turtas buvo parduodamas už pusę turto vertinimo kainos (namas buvo įvertintas 2 400 000 Lt). Antstolė sutiko. 2007-08-13 UAB ,,L“ banko pavedimu sumokėjo antstolei N. Š. 1 126 888, 43 Lt už perkamą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė S. V. antstolių kontoroje pasirašė sutikimą, jog sutinka parduoti minėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau vėliau pateikė prašymo atšaukimą, dėl ko UAB ,,L“ buvo atsisakyta parduoti minėtą turtą. 2007-08-17 UAB ,,L“ direktorius S. J. raštu kreipėsi į antstolių kontorą su prašymu grąžinti pinigus, t. y. 1 126 888, 43 Lt, į UAB ,,L“ sąskaitą. 2007-08-21 UAB ,,L“ gavo atsakymą iš antstolių kontoros, kad negali grąžinti įmokėtų piniginių lėšų už įsigyjamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nes vykdomoji byla yra sustabdyta. 2008-01-08 M. V. kaip UAB ,,L“ valdybos pirmininkas raštu kreipėsi į antstolę su prašymu pervesti 1 126 888,43 Lt į motinos H. B. G. sąskaitą. Ir minėta pinigų suma buvo pervesta į motinos sąskaitą, nes 2007-07-16 jo motina su kredito unija ,,Vilniaus taupomoji kasa“ kaip fizinis asmuo sudarė paskolos sutartį bei paėmė paskolą 900 000 Lt. Minėta pinigų suma buvo pervesta į UAB ,,L“ sąskaitą ir tie pinigai buvo skirti namo (duomenys neskelbtini) pirkimui, tačiau vėliau namo nepavyko nupirkti, o piniginės lėšos faktiškai buvo grąžintos jo motinai (b.l. 29-30 12 t.).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta, remiantis šiais įrodymais:

Liudytojas T. Z. parodė, kad jis dirbo BUAB "L" bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu. 2011 09 20 įmonei buvo iškelta bankroto byla. Apie tai buvo informuotos visos valstybinės ir kitos atitinkamos institucijos, ieškomas įmonės direktorius, o suradus, M. V. pateikė sudarytą balansą ir dokumentų sąrašą bei pačius dokumentus. Dokumentai buvo sutikrinti. Pagal pateiktą sąrašą atitiko pateiktų puslapių skaičiai ir bylų skaičiai bei pavadinimai. Tinkamai surašius sąrašą, patikslinus pavadinimus, buvo pakviestas M. V., nesant prieštaravimų dėl patikslinto sąrašo, jis buvo pasirašytas. Dokumentai buvo perduoti per du kartus, todėl teismui buvo pateikti du aktai: 2011-12-09 ir 2012-01-19. Kitų dokumentų nebuvo gauta.

Liudytojas J. B. parodė, jog jis bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu buvo paskirtas 2012 m. balandžio mėnesį. Gavęs UAB „L” bylą, nustatė, kad M. V. veikė UAB „L” akcininko UAB „NV” vardu ir jo sprendimu buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria UAB „L” paskolino 610 000 Lt UAB “NV”. Iš Ūkio banko duomenų matėsi, kad paskola suteikta, tačiau išskyrus 2000 Lt, paskola nėra grąžinta. Taip pat iš Ūkio banke esančios UAB „L” sąskaitos išrašų matėsi, kad 2007 m. rugsėjo mėnesį UAB „L” tokiu pačiu būdu paskolino bendrovei „NV” dar 36 000 litų, o spalio mėnesį - 672 000 litų. Buvo kreiptasi į teismą, ieškinys buvo tenkintas dalyje - priteista 672 000 Lt, nes nesugebėjo visko įrodyti, kadangi „L” bankroto administratoriui neperdavė visų dokumentų. Buvo rasta tik viena sutartis - 610 000 Lt sumai. Kiti du reikalavimai 36 000 ir 672 000 Lt buvo teikti vadovaujantis Ūkio banko išrašu apie banke esančios “L” sąskaitos judėjimą. Paskolos buvo suteiktos per labai trumpą laikotarpį, t.y. rugsėjo 23 d., spalio 4 d., rugsėjo 3 d. Įmonė vertėsi prekyba metalu, tačiau susipažinus su dokumentais, kilo klausimas: kuo realiai įmonė užsiėmė, jeigu galėjo per tris mėnesius be procentų paskolinti vos ne pusantro milijono litų

Taip pat buvo nustatyta, kad M. V., veikdamas kaip bendrovės „NV” akcininko įgaliotas asmuo, o bendrovė “NV” buvo bendrovės „L” akcininkas, 2006 09 06 nusprendė suteikti savo motinai H. B. G., t.y. bendrovės „NV’’ akcininkei, penkeriems metams beprocentinę 1 300 000 Lt paskolą. Tą pagrindžia Ūkio banke buvusios UAB “L” sąskaitos išrašas. Duomenų apie tai, kad šita paskola grąžinta bendrovei “L”, dokumentuose nerado, bet rado bendrovės „L” sąskaitos, kuri buvo Ūkio banke, išrašą, iš kurio matyti, kad M. V. už H. B. G. 2007 08 10 grąžino 999 990 litų. Negrąžinta liko 300 010 litų. Šiai sumai taip pat buvo pateiktas civilinis ieškinys ir teismas tą ieškinį pilnai tenkino.

Dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad UAB “L” ėmėsi kažkokių veiksmų, siekiant atgauti suteiktas paskolas - nerasta. UAB „L” bankroto administratoriui perdavė ne visus dokumentus, nes pagal metus matėsi, kad jie eina ne iš eilės. J. B. reikalavo pateikti visus dokumentus, bet buvo pasakyta, kad visi dokumentai, ką bendrovė turėjo, yra perduoti.

J. B. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 114, 138-139 1 t.), iš kurių be analogiškų aplinkybių taip pat matyti kad bankroto administratoriui buvo perduotas UAB ,,L“ turtas – dvi gamybinės patalpos adresu (duomenys neskelbtini), ir ožinis kranas su pokraniniu keliu, daugiau jokio turto įmonė neturėjo.

Liudytoja T. Š. parodė, kad UAB ,,L“ buhalterinę apskaitą ji tvarkė nuo 2005 m. lapkričio mėnesio iki 2008-01-01. UAB “L” bei “A” buhalterinę apskaitą sutarties pagrindu tvarkė UAB ,,V“, kurioje ji buvo direktorė. UAB ,,L“ buhalterinę apskaitą buvo pavesta tvarkyti UAB ,,V” darbuotojai L. G., kuri tvarkė ir „A“ buhalterinę apskaitą. Be to, UAB ,,V“ tvarkė „R“ gamyklos ir UAB “S” buhalterines apskaitas. Šios įmonės taip pat susijusios su kaltinamuoju, nes jis buvo jų akcininkas. Dokumentus pateikdavo direktorius S. J., o duomenis iš pateiktų dokumentų į buhalterinę programą suvesdavo L. G. T. Š. turėjo UAB ,,L“ banko sąskaitos Ūkio banke slaptažodžių generatorių ir atlikdavo pavedimus tik M. V. nurodymu, taip pat pavedimus atlikdavo ir L. G. Visus sprendimus dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo priimdavo vienintelio akcininko įgaliotas asmuo M. V. UAB “L” turėjo problemų su atsiskaitymais su tiekėjais, pastoviai turėjo banko paskolų. UAB ,,L“ veikla buvo – gamybinių patalpų ir įrengimų (metalo apdirbimo staklių) nuoma. UAB ,,L“ buveinė buvo tuo pačiu adresu kaip ir gamybinės patalpos – (duomenys neskelbtini). UAB ,,L“ vieninteliu akcininku buvo UAB ,,NV“, o UAB ,,NV“ vienintele akcininke buvo M. V. motina H. B. G., su kuria T. Š. teko bendrauti gal 2003 ar 2006 metais, daugiau ji jos nematė. Ji įmonei nevadovavo, gamybos procese nedalyvavo, viskam vadovavo M. V.

T. Š. nuo 2001-01-04 iki 2005-10-03 dirbo UAB ,,NV“ vyr. buhaltere, vėliau finansų direktore. UAB “NV” dirbo daugiau negu dešimt darbuotojų. Momentais buvo daug užsakymų, daug darbo, tad personalo ir darbuotojų dirbo daugiau, įmonė dirbo pelningai. Dividendai mokami nebuvo.

Taip pat T. Š. nuo 2002 metų balandžio iki 2005 metų lapkričio mėnesio dirbo UAB ,,A“ vyr. buhaltere.

Be to, T. Š. nuo 2003-02-21 iki 2010-12-01 buvo UAB ,,L“ valdybos - narė, UAB ,,NV“ valdybos narė nuo 2005-10-07, UAB ,,S“ valdybos narė nuo 2006-06-09 iki 2009-09-08, tačiau realiai ji, kaip valdybos narė, jokios veiklos nevykdė, visus sprendimus priimdavo asmeniškai valdybų pirmininkas M. V. Taip UAB ,,L“ piniginėmis lėšomis disponavo M. V., kuris ir priimdavo visus sprendimus dėl lėšų panaudojimo. UAB ,,V“ tvarkė UAB ,,L“ buhalterinę apskaitą iki 2008-01-01 (b. l. 84–85 8 t.).

2007 metai bendrovei “L” buvo pelningi: pelningai buvo pardavinėjamas nekilnojamas turtas - pastatai. Tvarkant buhalterinę apskaitą, kažkokių neaiškių, neleidžiamų išlaidų nepastebėjo. Paskolos M. V. motinai jai pasirodė įtartinos, bet buvo priimtas toks valdybos pirmininko sprendimas, prieštarauti negalėjo. Išeinant iš darbo, dokumentus, kuriuos turėjo, perdavė M. V. Kadangi turėjo savo įmonę, o čia buvo visokių problemų, operacijų, T. Š. norėjo gyventi ramiau, todėl nuo 2007 12 31 nutraukė darbo sutartį. Operacijos kėlė įtarimą, tačiau tuo metu buvo tikima, kad pinigai bus grąžinti.

Tuo metu, kai dirbo, bendrovė „L” nuomojo stakles. UAB „A” tvarkė patalpas, buvo kažkokie paruošiamieji darbai, ruošėsi vamzdžių gamyklą paleisti. Įranga buvo perkama lizingu. Taip pat ji tvarkė buhalterinę apskaitą įmonėje „S”. T. Š. dirbant, gamybos dar nebuvo, bet buvo nupirktos staklės, įsigytas plienas. Įrangą vamzdžių gamybai ir plieną įsigijo įmonė “S”. Veiklai pinigai, gamyklos įkūrimui buvo skolinami iš įmonių. Iš banko paskolą turėjo UAB „A”, o UAB „S” turėjo lizingą. Skolinosi iš akcininkės, iš partnerių ir vykdė veiklą. Buvo tikslas atidaryti labai didelę įmonę.

Maždaug 2000 metais UAB “L” turėjo kontraktą su Švedija ir gamino miškovežius. Kodėl kontraktas buvo nutrauktas ir veikla sustabdyta - nežino. Vėliau pardavinėjo nekilnojamą turtą, dar vėliau nuomojo stakles, t.y. buvo tik nuoma. Pinigai UAB “L” sąskaitoje atsirado iš nekilnojamo turto pardavimo. Visoms minėtoms įmonėms faktiškai vadovavo M. V. Bendrovės “A”, “NV”, “L” visos buvo valdomos to paties M. V. Įmonės buvo susijusios. M. V. mama H. B. G. buvo akcininkė, jai išvardintos įmonės skolino. Kodėl nesiskolino iš įmonės įmonei - nežino. Nuo 2003 metų pagal įstatymą įmonė negali suteikti beprocentinės paskolos. Jeigu yra paskolos sutartis ir paskola yra beprocentė, vadinasi, pati įmonė turi paskaičiuoti menamas palūkanas. Kada pildoma pelno mokesčio deklaracija, ta suma turi būti atvaizduota ir reikia nuo tos sumos sumokėti pelno mokestį. Ar buvo sumokėti mokesčiai už H. B. G. paskolintas sumas, pasakyti negali, nes 2007 metų balanso ji jau netvarkė.

Iš SODROS duomenų (b.l. 87-89 8 t.) matyti, jog T. Š. įvairiais laikotarpiais dirbo BAB „N“, UAB „NV“, UAB „V“, UAB „A“, UAB „R“, ir kt.

Liudytoja L. G. parodė, kad dirbo bendrovėse “NV”, “S”, “A”. Bendrovės “S” direktoriumi buvo M. V. UAB “S” buvo trys akcininkai. UAB „N“ akcininkė buvo H. B. G. Nepaisant to kad buvo akcininkė, kuo ji įmonėse užsiėmė – nežino.

Bendrovė “NV” užsiėmė metalo apdirbimu. 2005-2006 metais gamino Švedijai miškovežius, įmonėje dirbo apie 300 darbininkų. Su švedais atsiskaitymai vykdavo tik per banką. Darbuotojams tuo laiku atlyginimus išmokėdavo grynais iš kasos. Nutrūko ryšys su švedais, buvo atleisti darbininkai, įmonė neteko veiklos.

UAB „S“ - turėjo gaminti vamzdžius. Buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. “NV” turėjo daryti pagalbinius darbus. 2008 metais įvyko gamyklos atidarymas, o po to ta įmonė užsidarė, nes buvo didelės problemos su Ūkio banku. Ūkio bankas žadėjo duoti paskolą apyvartinėms lėšoms, bet nedavė, ir tada UAB „S“ bankrutavo.

Bendrovė „L“ bankrutavo dar anksčiau, bankrutavo ir „NV“. Visos tos įmonės buvo susijusios, buvo jungtinės veiklos sutartis, galvojo, kad bus holdingas. Kai 2007 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais iš įmonių akcininkei H. B. G. buvo pervedamos didelės pinigų sumos, įtarimų nekilo. Buvo sprendimai, sudarytos paskolos, dokumentai apiforminti tinkamai. Kur buvo panaudoti skolinti pinigai nežino. Dokumentų be akcininkės parašo negalėjo būti. Dokumentus atnešdavo direktorius. Akcininkė savo lėšas galėjo įnešti bet kuriai iš įmonių, kuriai labiau tuo metu reikia. Sprendimus priimdavo akcininkė.

Bendrovėje „L” L. G. nedirbo. Pavedimai buvo daromi iš “L” tiesiogiai į UAB „N” sąskaitą, nes akcininkė nusprendė padėti “NV”, kuriai reikėjo pinigų apyvartinėms lėšoms.

L. G. dirbo UAB „V“, o ši bendrovė aptarnavo UAB „L”, „S“ ir kitas. Keletą kartų yra mačiusi H. B. G., kai ji buvo atėjusi pas M. V. ir T. Š.

Bendrovė „A” turėjo savo patalpas, t.y. nekilnojamą turtą. Bendrovė „S” buvo sukurta vamzdžių gamybai. Bendrovė „NV” turėjo daug įrengimų, staklių, ir turėjo būti kaip papildomai paslaugas teikianti įmonė. UAB „NV“ dirbo su UAB „L“ pagal bendros jungtinės veiklos sutartį. Bendrovei „NV” skolino daugiausia akcininkė. Tuo metu labai griežtai tarp įmonių nebuvo galima skolintis, tas buvo prilyginama tam, kad užsiimama komercine veikla, įmonės už tai buvo baudžiamos. Dėl nurodytos priežasties daugiausia skolino akcininkė. Ar buvo ribojimų skolinimui, atsižvelgiant į turimas apyvartas ir lėšas – nežino.

Bendrovė „S“ buvo atidaryta 2008 metais, gamino vamzdžius. Buvo įkeistas „A“ gamybinis cechas Ūkio bankui, tikslu paimti paskolą, užpirkti metalo ir pradėti gamybą. Vamzdžių gaminimo agregatas „Tessa“ buvo pirktas iš estų bendrovės „E“, tą įrengimą pirko „NV“, o po to per Ūkio banko lizingą pardavė kitai įmonei. Įrengimą įsigijo „S“. Už tą įrangą buvo apmokėta iš paskolintų iš B. H. G. lėšų, nes pats “NV” tokių lėšų neturėjo. Mano, kad išeitinės pašalpos UAB „N“ darbuotojams buvo išmokamos taip pat iš tų skolintų lėšų, nes tam iš karto reikėjo daug sumokėti. Bendrovėje „S“ dirbo apie 40 žmonių, o UAB „A“ - apie 10 žmonių. L. G. darbo laiku sutrikimų dėl atsiskaitymų su mokesčių inspekcija, su SODRA būdavo.

„NV“ buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį su bendrove „L“. Dar buvo jungtinės veiklos sutartis ir su „S“. Vieni kitiems turėjo padėti. Buvo nupirkta metalo, pagaminta produkcija, tačiau Ūkio bankas nedavė papildomų lėšų, faktoringo būdu pardavė vamzdžius, o pinigų negavo.

Kokiomis lėšomis operavo bendrovė „L“, kad galėtų per tokius trumpus laikotarpius dviem juridiniams ir vienam fiziniam asmenims pervesti dideles pinigų sumas ir kokiu tikslu, neatsimena. Kada tos paskolos buvo grąžintos - neatsimena.

Kaip paaiškinti, kad 2008 metų pradžioje, kuomet “L” jau jokios veiklos nevykdė, jokių darbuotojų, išskyrus valdžią nebuvo, pagrindinė veiklos sritis buvo nuoma, o kaip tik prieš tai buvo iš įmonės pervesta 3,5 mln. - nežino. Kai ji dirbo “L”, darbuotojų buvo jau mažai. Kada darbuotojai buvo atleisti iš darbo nežino, gal 2003 metais.

Iš SODROS duomenų (b.l. 79-80 8 t.) matyti, jog L. G. įvairiais laikotarpiais dirbo UAB „L“, BAB „N“, UAB „NV“, UAB „V“, UAB „A“, UAB „S“ ir kt.

Liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo UAB ,,NV“, užsiimančios metalo apdirbimu, buhaltere. UAB ,,NV“ akcininke buvo H. B. G., vėliau akcijos buvo perleistos UAB ,,KN“. UAB ,,NV“ dirbo su UAB ,,L“ pagal bendros jungtinės veiklos sutartį. UAB ,,L“ darė metalo apdorojimo darbus, reikalingus UAB ,,NV“. UAB ,,NV“ gamino miškovežius Švedijos kompanijai, tačiau užsakymai nutrūko ir veiklos buvo atsisakyta. 2007-09-03 ir 2007-09-25 UAB ,,NV“ akcininkės H. B. G. sprendimu pasiskolino iš UAB ,,L“ 610 000 Lt ir 36 000 Lt, kurie buvo reikalingi apyvartinėms lėšoms. Kur konkrečiai buvo panaudoti pinigai nepamena. 2007-10-04 H. B. G. UAB ,,NV“ paskolino 672 000 Lt, kurie buvo taip pat reikalingi apyvartinėms lėšoms. Kieno iniciatyva buvo sudarytas 2009-01-09 trišalis susitarimas dėl tarpusavio įskaitymo, nežino. Pinigai pagal paskolos sutartis buvo pervesti į UAB ,,NV“ banko sąskaitą, tik 36 000 Lt buvo įnešti į kasą. Apie įvykusius sandorius pasakyti nieko negali, ji tik įtraukė dokumentus į UAB ,,NV“ apskaitą. Į darbą ją priėmė direktorius S. M., po to direktoriai keitėsi, bendrovei vadovavo M. V., M. G., A. Š., nuo 2006-11-14 bendrovės direktoriumi buvo R. S.

Dėl UAB ,,L“ gali paaiškinti, kad šioje bendrovėje dirbo apskaitininke nuo 2002-06-20 iki 2003-01-10. Taip pat jai teko tvarkyti UAB ,,L“ buhalterinę apskaitą, tiksliau vesti duomenis iš jai pateiktų UAB ,,L“ dokumentų tuo metu (nuo 2007-04-19 iki 2008-02-01), kai ji dirbo UAB ,,V“ buhaltere. UAB ,,V“ veikla – kitų įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymas. Šios bendrovės direktorė T. Š. UAB ,,V” sudarė su UAB ,,L“ sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Dokumentus pateikdavo direktorius S. J., o ji suvesdavo duomenis iš pateiktų dokumentų į buhalterinę programą. UAB ,,L“ vieninteliu akcininku buvo UAB ,,NV“, o UAB ,,NV“ vienintele akcininke buvo M. V. motina H. B. G., jai neteko su ja bendrauti, ji į buveinę neatvažiuodavo.

UAB ,,V“ pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis taip pat tvarkė buhalterinę apskaitą UAB ,,A“, UAB ,,S“, ji suvesdavo duomenis iš jai pateiktų minėtų bendrovių dokumentų į buhalterinę programą. Ji neturėjo minėtų bendrovių banko sąskaitų slaptažodžių generatorių ir jokių pavedimų neatlikdavo. Kaip jau minėjo, UAB ,,V“ dirbo iki 2008-02-01, po to nuo 2008-02-06 iki 2013-04-14 dirbo vyr. finansininke UAB ,,A“. Į darbą ją priėmė direktorius M. V. Nuo 2008-02-08 iki 2009-09-25 dirbo vyr. finansininke UAB ,,S”. Visų minėtų bendrovių buveinė buvo tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo jos darbo vieta. Po to, kai UAB ,,V“ nutraukė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB ,,L“, nežino, kas tvarkė UAB ,,L“ buhalterinę apskaitą. Tuo metu UAB ,,L“ nevykdė jokios veiklos. UAB ,,L“ direktorius M. V. jos neprašė pagalbos tvarkant apskaitą bei ruošiant finansines atskaitomybes ataskaitas (b.l. 68, 77-78 8 t.).

Liudytojas S. J. teismui parodė, kad jis UAB „L” dirbo direktoriumi nuo 2006 09 06 iki 2008 02 05. Tuo laiku UAB “L” jokios gamybos nevykdė, o tik kitoms įmonėms nuomojo patalpas ir įrengimus. Darbuotojų įmonėje nebuvo, tik vienas direktorius, o įmonė gyvavo iš patalpų pardavimo, patalpų kitoms įmonėms ir įrengimų nuomos. 2007 m. pabaigoje-2008 metais pinigų įmonės sąskaitose jau nebuvo. Iš mokesčių inspekcijos ateidavo daug laiškų, reikėdavo mokėti. 2007 metais prasidėjo įmonės finansinės problemos: nemokėjo kreditoriams už paslaugas, buvo uždelsta su mokesčiais. Kaip UAB „L” direktorius, jis dėdavo rezoliucijas - sumokėti, sutvarkyti, bet iš nuomos įmonė pelno gaudavo nedaug, gal 10 000 – 20 000 litų, iš tų pinigų ir gyvavo. S. J. alga buvo 200 litų, o kitų išlaidų praktiškai nebuvo. Buvo parduotos UAB „L” patalpos (už du milijonus) ir H. B. G. buvo suteiktos paskolos verslo vystymui. Kadangi H. B. G. buvo vienintelė “L” akcininkė, tai S. J. nemanė, jog pinigų grąžinti neturės. H. B. G. buvo vienintelė akcininkė, todėl ji galėjo savo sprendimu nuspręsti, kad jai suteiktų paskolą, o S. J. privalėjo tai suteikti. Ji galėjo disponuoti savo pinigais. Sprendimą dėl paskolos H. B. G. priiminėjo akcininko įgaliotas asmuo, o S. J. privalėjo vykdyti akcininkų sprendimus. Dirbdamas UAB „L” direktoriumi, S. J. klausė M. V. nurodymų. UAB „L” patalpas nuomodavo bendrovei „NV”. Įrengimus bendrovė “L” nuomojo gamybai. Bendrovė “L” planavo veiklą: išsinuomoti gamybines patalpas, įsigyti įrengimus, atlikti darbus pagal užsakymus, teikti paslaugas. Iki bendrovės „L” S. J. dirbo bendrovėje „S”. Kai pilna apimtimi pradėjo gaminti vamzdžius, iš bendrovės „L” išėjo. Visus dokumentus ir įrengimus perdavė naujam direktoriui M. V.

S. J. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu kai jis parodė, jog nors jis buvo UAB ,,L“ direktoriumi, tačiau visus sprendimus dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo priimdavo vienintelio akcininko įgaliotas asmuo M. V., UAB ,,L“ banko sąskaitos slaptažodžių generatorius buvo saugomas UAB ,,V“ patalpose ir M. V. duodavo tiesioginius nurodymus šios bendrovės darbuotojams dėl pavedimų atlikimo, jis niekada jokių pinigų pervedimų neatlikinėjo. UAB ,,L“ vieninteliu akcininku buvo UAB ,,NV“, o UAB ,,NV“ vienintele akcininke buvo M. V. motina H. B. G., jam teko su ja bendrauti gal 2006 metais ir 2007 metų pradžioje, daugiau jis jos nematė. UAB ,,L“ akcininko UAB ,,NV“ vardu veikiančio akcininko įgaliotas asmuo M. V. 2007 09 03 akcininko sprendimu nusprendė paskolinti UAB ,,NV“ be procentų trejiems metams 610 000 Lt paskolą, įgaliojant jį kaip UAB ,,L“ direktorių paskolą įforminti atitinkama sutartimi. Jis, kaip UAB ,,L“ direktorius, ir UAB ,,NV“, atstovaujama generalinio direktoriaus R. S., remiantis akcininko sprendimu 2007 09 03 d. sudarė Paskolos sutartį. Dėl 36 000 Lt paskolos suteikimo UAB ,,NV“ nieko nežino, sutarties dėl tokios sumos pervedimo nesudarinėjo, nes tikrai prisimintų. Kaip UAB ,,L“ direktorius pasirašė 2007 10 03 Paskolos sutartį, pagal kurią UAB ,,L“ skolina H. B. G. 672 000 Lt. Pasirašant sutartį H. B. G. nematė, jis neprisimena, ar prie jos pavardės parašas jau buvo ar ne, kai jis pasirašinėjo sutartį prie savo pavardės. Šią sutartį pasirašė remiantis M. V. kaip akcininko įgalioto asmens sprendimu. Minėtos piniginės lėšos, t. y. 672 000 Lt, buvo pervestos į UAB ,,NV“ sąskaitą remiantis 2007 10 03 dienos H. B. G. prašymu, kuriame M. V. užrašė rezoliuciją, kad tikslinga įvykdyti UAB ,,NV“ vienintelės akcininkės prašymą. Jis šiame prašyme pasirašė ir parašė rankraštinį įrašą, kad susipažino. Iš direktoriaus pareigų buvo atleistas nuo 2008 02 05 dienos. UAB ,,L“ piniginėmis lėšomis disponavo M. V., kuris ir priimdavo visus sprendimus dėl lėšų panaudojimo (b.l. 53-54 8 t.).

Liudytojas R. S. parodė, jog jis nuo 1993 metų dirbo bendrovėje “NV” gamybos viršininko pareigose. Iki 2005 metų organizavo metalo gaminių gamybą ir vagonų remontą, miškovežių gamybą Švedijos kompanijai. 2006 metais Švedijos bendrovė perkėlė gamybą į Lenkiją, todėl krito apimtys, faktiškai normalios gamybos nebuvo. Ieškojo išeičių, galvojo dėl medicininių prietaisų, bet nepavyko. 2005 m. pabaigoje – 2006 metais reikėjo ieškoti naujos produkcijos. Pagrindinis akcininkas su M. V., tuo metu bendrovėje “NV“ dirbęs plėtros direktoriumi, pradėjo ieškoti išeities iš šitos situacijos. Kadangi buvo du dideli cechai su kranais, elektros pajėgumais, reikėjo juos išnaudoti. Buvo nuspręsta organizuoti metalinių vamzdžių gamybą. 2006 m. rugpjūčio mėnesį R. S. tapo bendrovės “NV” direktoriumi. Akcininkui kilo idėja sujungti bendroves, jų turtą, jų gamybinius pajėgumus ir pajungti metalinių vamzdžių gamybai. Buvo sudaryta trišalė šių įmonių sutartis, surasti akcininkai, vyko įrengimų pirkimas, pradėta organizuoti metalinių vamzdžių gamybą. Kai 2007 ar 2006 metų pabaigoje buvo paleista gamyba, bendrovėje “S” dirbo apie 17 žmonių, o bendrovėje “NV” - 6. Medžiagas pirko bendrovė “S”. Įrengimus gamybai nupirko “NV”. Įrengimų įsigijimu rūpinosi M. V., tie įrengimai buvo įsigyti lizingu su “Ūkio” banku. Vėliau prasidėjo nesklandumai dėl mokėjimų. Prasidėjo stabdymai pinigų ir 2007 metų pabaigoje – 2008 metų pradžioje sustojo gamyba. Iš viso buvo vienas užsakymas vamzdžių gamybai apie 1000 tonų iš užsakovo medžiagų.

Kadangi vyko organizacija naujos gamybos, įrengimų pirkimų, todėl bendrovė “L” ir pervedė 1 318 000 Lt tam, kad vystyti investicijas į gamybą. “NV” 2007 11 08 į H. B. G. sąskaitą pervedė 570 000 Lt. Tai buvo M. V. sprendimai, kurių R. S. negalėjo sustabdyti. Kodėl pinigai, gauti verslui vystyti, buvo pervesti fiziniam asmeniui, paaiškinti negali.

R. S. palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 4-6 8 t.), iš kurių matyti, jog UAB ,,NV“ buvo reikalingos apyvartinės lėšos švedų užsakymams vykdyti, todėl akcininko sprendimu pagal paskolos sutartis 2007-10-02 buvo pasiskolinta 672 000 Lt ir 2007-10-18 buvo pasiskolinta 20 650 Lt iš H. B. G. 2007-11-08 buvo paskolinta 590 000 Lt ir 2008-12-31 paskolinta 36 000 Lt H. B. G. Pasiskolintos lėšos buvo panaudotos medžiagoms nupirkti, už nuomą susimokėti, UAB ,,L“ skoloms padengti. Konkrečių skaičių, kur ir kiek piniginių lėšų buvo panaudota, jis nepamena. Kodėl buvo skolinama iš UAB ,,NV“ H. B. G. jis nežino, tikriausiai tai buvo susiję su 2009-01-09 trišaliu susitarimu. Skolinti pinigines lėšas H. B. G. buvo nuspręsta akcininko sprendimu. 2009-01-09 trišalis susitarimas buvo pasirašytas pagrindinio akcininkės (H. B. G.) sprendimu ir iniciatyva, kurio pagrindu H. B. G. įsipareigojo sumokėti UAB ,,L“ 646 000 Lt skolą už UAB ,,NV“. Visų paskolų suteikimas ir piniginių lėšų skolinimas buvo atliktas akcininko sprendimu. Jis (R. S.) buvo tik vykdytojas akcininko valios.

2007-09-03 ir 2007-09-25 UAB ,,NV“ pasiskolino iš UAB ,,L“ 610 000 Lt ir 36 000 Lt, kurie buvo reikalingi apyvartinėms lėšoms. Vėliau, t. y. 2007 m. spalio mėnesį, UAB ,,NV“ pasiskolino pinigines lėšas iš H. B. G., kuri tuo metu buvo vienintelė UAB ,,NV“ akcininkė. Jis kaip UAB ,,NV“ generalinis direktorius pasirašė paskolos sutartis, o būtent 2007-10-02 Paskolos sutartį, pagal kurią UAB ,,NV“ pasiskolino iš H. B. G. 672 000 Lt, ir 2007-10-18 Paskolos sutartį, pagal kurią UAB ,,NV“ pasiskolino iš H. B. G. 20 650 Lt. Pasirašant minėtas sutartis H. B. G. nematė, sutartis pasirašė iš UAB ,,NV“ pusės, o prie H. B. G. pavardės parašai jau buvo, tačiau jo akivaizdoje ji nepasirašinėjo. Sutartis pasirašė pas buhalterę L. G. kabinete, sutarčių teksto jis neruošė. H. B. G. matė vieną kartą, tačiau kada tai buvo pasakyti negali, jinai buvo atvažiavusi pas savo sūnų M. V. ir ją matė būtent pas jį kabinete. H. B. G. UAB ,,NV“ niekada nedirbo, o M. V. dirbo UAB ,,NV“ generaliniu direktoriumi, o vėliau dirbo patarėju. Būtent M. V. buvo UAB ,,NV“ vienintelės akcininkės – H. B. G., įgaliotu asmeniu, ir būtent M. V. priimdavo sprendimus dėl paskolų gavimo bei suteikimo, o jis, vykdydamas akcininko įgalioto asmens sprendimus pasirašė paskolos sutartis kaip UAB ,,NV“ generalinis direktorius. Kodėl buvo skolinama iš UAB ,,NV“ H. B. G., jis nežino. Skolinti pinigines lėšas H. B. G. buvo nuspręsta akcininko įgalioto asmens M. V. sprendimu, todėl jis kaip UAB ,,NV“ generalinis direktorius pasirašė 2007-11-08 Paskolos sutartį, pagal kurią H. B. G. buvo paskolinta 590 000 Lt, bei 2008-12-31 Paskolos sutartį, pagal kurią H. B. G. buvo paskolinta 36 000 Lt. Pasirašant šias sutartis H. B. G. nematė, sutartis pasirašė iš UAB ,,NV“ pusės, o prie H. B. G. pavardės parašai jau buvo, jo akivaizdoje ji nepasirašinėjo. Sutartis pasirašė pas buhalterę L. G. kabinete, sutarčių teksto jis neruošė. Jis žino, kad nuo 2009-02-13 H. B. G. nėra UAB ,,NV“ akcininkė, šiuo metu akcininkas - UAB ,,KN”.

Specialistė I. K., atlikusi UAB ,,L‘‘ dėl ūkinės-finansinės veiklos tyrimą ir 2014-02-28 d. surašiusi specialisto išvadą, duotas išvadas patvirtino ir parodė, kad pagal tai, kas yra pateikta tyrimui, buvo nustatyta, kad įmonė vykdė tiktai įrengimų nuomą ir 2007 m. buvo parduotos patalpos. Realios, ilgalaikės ir pastovios veiklos įmonė kaip ir nevykdė, nors deklaravo veiklą - metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba, nekilnojamojo, kilnojamojo turto nuoma, įrengimų nuoma. Įmonė tik vykdė įrengimų nuomą, o metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybos nevykdė. Nuomos veikla 2008-2009 metais pagal pateiktus dokumentus sudarė labai nedidelę dalį. Didžiausia pinigų suma, t. y., beveik 3 000 567 litai buvo gauta pardavus nekilnojamas patalpas ir pagrindiniai pinigų srautai buvo panaudoti paskolų išdavimui. Paskolų išdavimas, palyginus visus gautus pinigus ir jų panaudojimą, sudarė beveik 91 procentą visų piniginių išlaidų. Visas apyvartines lėšas, visus pinigus, kuriuos turėjo įmonė, panaudojo paskoloms išmokėti, nors 2008 metais jau buvo deklaruoti ir pelno mokestis, socialinis mokestis už 2006-2007 metus, tačiau susidarė dideli įsiskolinimai mokesčių inspekcijai. Turėdama finansinių įsipareigojimų valstybei UAB ,,L‘‘ suteikė beprocentines paslaugas tretiesiems asmenims, vietoje to, kad atsiskaitytų su valstybe ir sumokėtų mokesčius.

2. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB “L“ iki bankroto bylos iškėlimo suteikė beprocentines paskolas UAB “NV“ (646 000 Lt), UAB “A“ (435 000 Lt) ir H. B. G. (4 066 990,43 Lt) iš viso suteikė 5 147 990,43 Lt paskolų.

Pagal pateiktus dokumentus H. B. G. iki 2011-09-20 buvo skolinga iš viso 4 213 675,43 Lt (300010+4066990,43+646000-799325). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis, Neurologijos centras 2010-08-31 surašė ligos epikrizę, kurioje H. B. G. klinikinė diagnozė - Alzheimerio liga, vidutinio sunkumo demencija. UAB „N“ 2013-10-01 raštu Nr.212 informavo, kad H. B. G. nuo 2012-08-30 slaugoma globos namuose „N“.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 2 straipsnyje reglamentuotas nuostatas UAB “L“ tiriamuoju laikotarpiu buvo moki. Tačiau UAB “L“ susijusiems asmenims išmokėjo dideles piniginių lėšų sumas ir tokiais sandoriais neuždirbo pajamų, bendrovė neteko apyvartinių lėšų vykdyti savo veiklai ir atsiskaityti su kreditoriais. Tiriamuoju laikotarpiu UAB “L“ paskolų suteikimas kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims buvo ekonomiškai nenaudingas, nes bendrovei “L“ iki bankroto iškėlimo dienos buvo negrąžinta iš viso 5 013 000,43 Lt, iš jų: 4 213 675,43 Lt H. B. G. skola ir 799 325 Lt UAB „S“ skola.

Tyrimui UAB “L“ pateikė 2010-12-01 akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią UAB “L“ (pasirašantis asmuo) pasirašo ir apmoka už UAB “A“ (bendrovė) naujai išleidžiamas akcijas 8380 vnt. iš viso 838 000 Lt. Sutarties 1.3. punkte numatyta, kad UAB “L“ visas pasirašomas naujai išleidžiamas akcijas apmoka šios Sutarties priede Nr.1 nustatyta tvarka, tačiau tyrimui nepateiktas nurodytas Sutarties priedas. Vilniaus apygardos teismo 2011-09-20 nutartyje konstatuota, kad į UAB “L“ 2010-08-20 sudarytą kreditorių sąrašą neįtraukta skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sudarė 795 246,37 Lt. UAB “L“, būdama skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2010-12-01 sudarė akcijų pasirašymo sutartį dėl 838 000 Lt apmokėjimo už UAB “A“ naujai išleidžiamas akcijas. UAB “L“ iš minėto sandorio negavo ekonominės naudos ir, pasirašydama akcijų sutartį, prarado galimybę susigrąžinti skolą iš UAB “A“ bei atsiskaityti su kreditoriais. Pagal VRM duomenų bazės informaciją Vilniaus apygardos teismo 2013-01-14 nutartimi UAB “A“ iškelta bankroto byla.

4. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis nustatyta, kad UAB “L“ atsakingi asmenys, priimdami sprendimus suteikti beprocentines ilgalaikes paskolas, sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius. Tiriamuoju laikotarpiu UAB “L“ ūkio subjektams suteikė ilgalaikes beprocentines paskolas ir iki bankroto bylos iškėlimo 2011-09-20 negrąžinta iš viso 5 013 000,43 Lt. Bendrovė neteko apyvartinių lėšų vykdyti savo veiklai, atsiskaityti su kreditoriais ir patyrė nuostolį.

Tyrimui pateiktos paskolos sutartys pasirašytos UAB “L“ direktoriaus S. J. (nuo 2007-09-01 iki 2008-02-05) ir direktoriaus M. V. (nuo 2008-02-06 iki 2011-09-20). UAB “L“ direktoriaus S. J. darbo laikotarpiu paskolų sudarymo pagrindu buvo vienintelio UAB “L“ akcininko sprendimai suteikti paskolas, kuriuos pasirašė H. B. G. (2008-01-04 sutartis) ir M. V.

5. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB “L“ suteikė beprocentines ilgalaikes paskolas UAB “NV“ (646 000 Lt) ir H. B. G. (4 066 990,43 Lt).

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB “L“ 2008-01-04 paskolos sutartimi H. B. G. suteikė 1 126 888,43 Lt paskolą. Tačiau nustatyta, kad 1 126 888,43 Lt sumą į H. B. G. asmeninę sąskaitą 2008-01-08 pervedė antstolė N. Š., kuri pagal pateiktus dokumentus buvo skolinga bendrovei „L“ už avansą, pervestą pastato (duomenys neskelbtini) įsigijimui. UAB “L“ Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė deklaracijos ir nedeklaravo duomenų apie 2008 metais H. B. G. suteiktą paskolą iš viso 1 126 888,43 Lt (pagal FNTT CDB duomenis). Tuo buvo nesivadovauta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-10-29 įsakymu Nr. VA-172 patvirtintų Duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas pildymo ir teikimo taisyklių 35 punkte nustatyta deklaracijų pateikimo tvarka, kad deklaracija pateikiama kasmet iki balandžio 1 d. UAB “L“ deklaraciją už 2008 m. turėjo pateikti iki 2009-04-01.

Vilniaus apskrities VPK 2014-02-12 raštu pateikė UAB “L“ 2012-01-23 sąskaitų aktyvumo ataskaitų ir 2011-10-13 debitorių sąrašo nuorašus, kuriuos patikrinus nustatyta, kad apskaičiuojant H. B. G. skolas apskaitoje fiksuotas jos įsipareigojimas iš viso 3 567 675,43 Lt. Tačiau pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad H. B. G. 2011-09-20 buvo skolinga bendrovei „L“ iš viso 4 213 675,43 Lt (tai yra 646 000 Lt daugiau). Tyrimo metu nustatyta, kad UAB “L“ debitorių sąraše ir ataskaitoje nėra H. B. G. įsipareigojimo sumokėti 646 000 Lt paskolą už UAB “NV“ pagal 2009-01-09 trišalį susitarimą. Tyrimui nepateikti duomenys, kad H. B. G. sumokėjo 646 000 Lt pagal trišalį susitarimą ir tyrimui nepateikti dokumentai apie trišales skolų užskaitas ar kitokius kreditorinių įsipareigojimų sudengimus.

6. Tyrimui nepateiktos 2008-2011 m. didžiosios knygos ar bandomieji balansai, nepateikti apskaitos registrai, kuriuose būtų fiksuoti apibendrinti duomenys apie UAB “L“ ilgalaikį turtą, veiklos rezultatus, įsipareigojimus tiekėjams, mokesčių skolas, pirkėjų skolas ar gautinas sumas už išduotas paskolas bei jų pasikeitimus. Tyrimo metu buvo patikrinti UAB “L“ sandoriai su UAB “NV“, UAB “A“, H. B. G. ir nustatytos skolos nesutapo su UAB “L“ bankroto administratoriaus pateiktu 2011-10-13 debitorių sąrašu. Kasos dokumentai su kasos registru tyrimui pateikti iki 2010-07-31. Pagal dokumentus tyrimo metu nebuvo galima patikrinti, ar į UAB “L“ 2008-2011 m. balansus įrašyti teisingi duomenys.

Dėl BK 183 str. 2 d.

BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra: a) apibūdinantys veiką, padarinius bei priežastinį ryšį (turto pasisavinimas); b) apibūdinantys nusikalstamos veikos dalyką (turto bendrąja prasme svetimumas, buvimas kaltininko žinioje ir jo didelė vertė).

Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Pagal teismų praktiką svetimo turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori.

2011 09 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „L“ iškelta bankroto byla (b.l. 97-99 2 t.), 2012 03 05 nutartimi UAB „L“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2008 01 04 UAB „L“, remdamasi UAB „L“ akcininkės H. B. G. 2008 01 04 sprendimu suteikė beprocentinę ilgalaikę 1 126 888,43 Lt paskolą H. B. G. (akcininkei) (b.l. 150-153 7 t.).

UAB „NV“ vienintelės akcininkės 2007 09 18 sprendimu buvo nutarta H. B. G. paskolinti 20 650 Lt (b.l. 10 8 t.). Šis sprendimas įformintas 2007 10 18 sutartimi (b.l. 17-18 8 t.).

UAB „NV“ vienintelės akcininkės 2007 12 31 sprendimu buvo nutarta H. B. G. paskolinti 36 000 Lt (b.l. 11 8 t.). Šis sprendimas įformintas 2007 12 31 sutartimi (b.l. 19-20 8 t.). Išmokėta pagal kasos išlaidų orderį (b.l. 72 8 t.) pagrindą nurodant „dalinis paskolos grąžinimas“.

Sprendžiant, ar M. V., neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu (pinigais), padarė BK 183 str. numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), esminę reikšmę turi ir tai, kokį sumanymą turėjo M. V., neteisėtai disponuodamas jo žinioje buvusiu bendrovės turtu.

Apie tokio sumanymo buvimą kaltininko veikoje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei padaryta žalos ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.

Dėl 742 352 Lt (215 000 Eur) paskolos

Iš M. V. paaiškinimų matyti, jog jis įmonių (konkrečiai ir UAB „L“) turtu disponavo kaip savu, prisidengdamas garbaus amžiaus ligota pensininke motina. Akivaizdu, kad pastaroji iš 750 Lt pensijos tokio dydžio paskolų grąžinti negalėjo. Kita vertus, susipažinus su H. B. G. banko sąskaitos išklotine, matyti, jog kažkokių itin didelių pavedimais pervedamų ar nuimamų sumų iš H. B. G. sąskaitos nėra, todėl kaltinamojo paaiškinimai apie per savininkę įmonių perfinansavimą atmetami. Akivaizdu, kad visa ar didžioji dalis savininkei pervestos beprocentinės paskolos buvo panaudota ne įmonės, kaip nurodo M. V., reikmėms, o M. V. saviems poreikiams tenkinti. Pinigai buvo gryninami pasinaudojant M. V. vardu prie H. B. G. sąskaitos prijungta kortele, bankiniuose dokumentuose yra M. V. parašas. Todėl kaltinimo aiškinimai, kad jis niekada kortelės neturėjo ir ja nesinaudojo yra atmetami. Teismo nuomone, įrodžius, kad banko kortele naudojosi M. V., pagrįstai manytina, jog šia kortele ir kitas finansines operacijas (atsiskaitymus parduotuvėse) atliko taip pat M. V. Savininko turtas yra atskirtas nuo įmonės turto, tačiau iš H. B. G. banko sąskaitos išklotinės matyti, jog kaltinamasis, iš įmonės kaip beprocentinę paskolą pervedus pinigus, jais naudojosi kaip savais. Duomenų, kad pinigai būtų panaudoti įmonės (UAB „L“) veikloje – byloje nėra. Kaltinamojo aiškinimus, kad pinigai buvo naudojami įmonės poreikiams, teismas laiko deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pakankami paneigti tai, jog jis pasisavino jo žinioje buvusį bendrovės turtą. Jokie dokumentai šio kaltinamojo nurodomo fakto nepatvirtina, o vien kaltininko aiškinimo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniams tikslams, bet bendrovės reikmėms, nesant konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 str. prasme. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad kelias įmones sieja tas pats akcininkas, niekaip nepaneigia atskirų ūkio subjektų savarankiškumo ir jų turimų lėšų ir/ar turto priklausomo tik tai atskirai įmonei, bendro verslo versija taip pat atmestina.

Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti, o nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtu turtu įmonės naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą neturi reikšmės, kokiems kitiems tikslams toks turtas buvo naudojamas.

Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai jo veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Byloje laikytina nustatytu, kad M. V., nuo 2001-06-27 iki 2010-12-01 būdamas UAB „L“ (įmonės kodas 110822358, registracijos adresas Pramonės g. 97, Vilnius ) valdybos pirmininku bei UAB „L“ vienintelio akcininko UAB „NV“ įgaliotu asmeniu, atstovaujančiu 100 % balsų, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas priešingai bendrovės interesams, tyčia, siekdamas turtinės naudos, žinodamas, kad prie jo motinos H. B. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, yra prijungta jo vardu išduota mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis gali disponuoti sąskaitos piniginėmis lėšomis, 2007-08-09 kaip UAB „L“ akcininko UAB „NV” įgaliotas asmuo priėmė sprendimą paskolinti akcininkei savo motinai H. B. G. pinigus - 742 352 Lt (215 000 EUR) be procentų penkeriems metams ir įgaliojo UAB „L“ direktorių S. J. apiforminti paskolą atitinkama sutartimi, kuris, nesuvokdamas veiksmų neteisėtumo, vykdydamas šį sprendimą, sudarė 2007-08-13 Paskolos sutartį su H. B. G., pagal kurią iš UAB „L“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Ūkio bankas“, buvo pervestos piniginės lėšos į H. B. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, 2007-09-03 - 200 000 EUR, 2007-09-05 - 15 000 EUR, iš viso 215 000 EUR, tokiu būdu M. V. įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jo žinioje buvusiu didelės vertės svetimu UAB „L“ priklausančiu turtu – pinigais, pervestais į H. B. G. sąskaitą - 215 000 EUR, bei juos pasisavino, tuo padarydamas UAB „L“ 215 000 EUR dydžio turtinę žalą. t.y. jis savo žinioje turėdamas bendrovei priklausančius pinigus, suteikė beprocentinę paskolą, šių piniginių lėšų į bendrovės sąskaitą negrąžino, jų panaudojimo įmonės reikmėms patvirtinančių dokumentų nepateikė. Tai reiškia, kad jis valdė, disponavo ir naudojosi šiomis lėšomis savo nuožiūra, t.y. juos pasisavino.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad M. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 183 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai.

Dėl 1 126 888,43 Lt paskolos

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2008 01 04 UAB „L“, remdamasi UAB „L“ akcininkės H. B. G. 2008 01 04 sprendimu, suteikė beprocentinę ilgalaikę 1 126 888,43 Lt paskolą H. B. G. (akcininkei) (b.l. 150-152 7 t.) UAB „L“ valdybos pirmininkas M. V. buvo įpareigotas apiforminti paskolą atitinkama sutartimi.

M. V. nurodo, jog ši sutartis buvo sudaryta, siekiant “išgelbėti“ antstolio pusvelčiu parduodamą namą (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant, ar M. V., neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu (pinigais), padarė BK 183 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo M. V., neteisėtai disponuodamas jo žinioje buvusiu bendrovės turtu: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesams. Apie tokio sumanymo buvimą kaltininko veikoje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei padaryta žalos, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.

Nors kaltinamasis nurodė, jog jis veikė išimtinai motinos – H. B. G. pavedimu, tačiau iš aukščiau aptartų liudytojų T. Š., L. G., S. J. parodymų matyti, jog bendrovės turtu disponavo M. V., jog jie per keletą įmonės veiklos metų H. B. G. matė tik po kartą, jog realiai sprendimus priiminėjo M. V.

Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad kaltinamasis įmonės lėšomis tenkino ne įmonės, bet savo asmeninius interesus, ir taip jis veikė tyčia.

Nors specialistė, atlikusi UAB „L“ veiklos tyrimą, nurodė, jog sandoriuose su antstole N. Š. dėl namo (duomenys neskelbtini) įsigijimo buhalteriškai yra viskas tvarkinga, toks sandoris nėra nelegalus, tačiau iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 158 12 t.) matyti, jog žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu) adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2006 05 05 iki 2008 12 03 priklausė M. V.

Išskyrus M. V. asmeninį suinteresuotumą išsipirkti iš antstolio jo vardu registruotą namą, kuriame jis gyveno, jokio UAB „L“ intereso šio namo įsigijimui nenustatyta. Įmonė jokios realios ūkinės veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo, įmonė išsilaikė tik iš patalpų nuomos ir/ar pardavimo.

Jau šio sandorio sudarymo metu įmonės finansinė padėtis buvo sunki, dėl mokestinių įsiskolinimų buvo uždėtas areštas, o 2011 09 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „L“ iškelta bankroto byla.

Nors kaltinamasis savo neteisėtus veiksmus bando pridengti savo motinos sprendimais suteikti jam paskolas, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta. M. V. buvo UAB „L“ direktorius – vadovas. Jo motina buvo tik įmonės akcininkė, o įmonės turtas (tame tarpe ir piniginės lėšos) yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pats sandoris, didesnės nei milijono litų vertės beprocentės paskolos suteikimas, garbaus amžiaus asmeniui, kurio finansinės galimybės (750 Lt pensija), M. V. buvo žinomas, vertintinas kaip nenaudingas ir priešingas įmonės interesams. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal pateiktus dokumentus H. B. G. buvo suteikta ne viena didelės vertės beprocentinė paskola, iki 2011-09-20 ji buvo skolinga iš viso 4 213 675,43 Lt (300010+4066990,43+646000-799325). Iš neurologijos centro 2010-08-31 ligos epikrizės matyti, jog H. B. G. nustatyta klinikinė diagnozė - Alzheimerio liga, vidutinio sunkumo demencija, nuo 2012-08-30 ji buvo slaugoma globos namuose „N“. Iš mirties liudijimo matyti, jog H. B. G. (gim. 1932 01 30) mirė 2014 10 17 (b.l. 6-33, 41-94 6 t., b.l. ).

Teismo nuomone, kaltinamojo veiksmai buvo atlikti sąmoningai jam patikėtą svetimą, UAB „L“ priklausantį, turtą neteisėtai paverčiant savo turtu, numatant, kad pervestos lėšos bendrovei nebus grąžintos. Pinigai buvo panaudoti kaltinamojo asmeniniams poreikiams tenkinti, dėl tokių kaltinamojo veiksmų turto savininkui (UAB “L”) buvo padaryta didelė žala, nes pagal BK 190 str. 1 d. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (konkrečiai – 9 415 Eur) dydžio sumą. Pasisavinto UAB „L“ priklausančio turto dydis (1 126 888,43 Lt = 326 369, 43 eurų) daugiau nei trisdešimt kartų viršija įstatymo nustatytą didelės vertės ribą, todėl esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms laikytina, jog M. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagal BK183 str. 2 d. buvo kvalifikuoti teisingai, nes jis, nuo 2001-06-27 iki 2010-12-01 būdamas UAB „L“ (įmonės kodas 110822358, registracijos adresas Pramonės g. 97, Vilnius ) valdybos pirmininku bei UAB „L“ vienintelio akcininko UAB „NV“ įgaliotu asmeniu, atstovaujančiu 100 % balsų, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas priešingai bendrovės interesams, tyčia, siekdamas turtinės naudos, žinodamas, kad prie jo motinos H. B. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, yra prijungta jo vardu išduota mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis gali disponuoti sąskaitos piniginėmis lėšomis, kaip UAB „L” valdybos pirmininkas sudarė 2008-01-04 Paskolos sutartį su H. B. G., pagal kurią H. B. G. paskolino pinigus - 1 126 888,43 Lt (326 369, 43 eurų), be procentų penkeriems metams, bei Antstolių Nemiros Šiugždaitės ir Dariaus Stakeliūno kontorai pateikė 2008-01-08 raštą, kuriame prašoma antstolių kontorai 2007-08-13 įmonės UAB „L“ banko pavedimu sumokėtą sumą - 1 126 888, 43 Lt (326 369, 43 EUR) už perkamą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdant vykdomąją bylą Nr. 33- 781/2005 dėl skolos išieškojimo iš M. V., pervesti į H. B. G. sąskaitą, ko pasėkoje 2008-01-08 antstolė N. Š. į H. B. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, pervedė 1 126 888, 43 Lt (326 369, 43 EUR), tokiu būdu jis įgijo galimybę neteisėtai disponuoti jo žinioje buvusiu didelės vertės svetimu UAB „L“ priklausančiu turtu – pinigais, pervestais į H. B. G. sąskaitą - 1 126 888,43 Lt (326 369, 43 EUR), bei juos pasisavino tuo padarydamas UAB „L“ 1 126 888, 43 Lt (326 369, 43 EUR) dydžio turtinę žalą.

Kaip neturintys reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui atmestini ir kaltinamojo parodymai dėl didelio verslo kūrimo. Atskirų kaltinamojo ir jo gynėjo nurodytų finansinių operacijų atlikimą (pinigų išėmimus iš banko, kelis minimus tam tikrų piniginių sumų įnešimus į kasą, mokėjimų pavedimus) teismas atmeta ir laiko gynybos pozicija, nes už įmonės finansinės veikos organizavimą buvo atsakingas M. V. kaip įmonės direktorius, jis turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą rūpintis ir užtikrinti tinkamą buhalterinių bei kasos dokumentų tvarkymą ir pinigų apskaitą, tinkamą finansinių operacijų atlikimą, jų įforminimą, atspindėjimą kasos dokumentuose. Tačiau, pasak įmonės finansinę veiklą tyrusios specialistės, įmonės finansinėje dokumentacijoje jokių didelių lėšų akumuliavimų didesniam verslui nebuvo pastebėta, o per pakankamai trumpą laikotarpį UAB „L“ lėšos buvo perleistos kaip beprocentinės paskolos su įmone susijusiems asmenims.

Nors kaltinamasis teigė, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog jo motinai, kaip paskolas suteitas pinigines lėšas jis panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Nusikaltimas buvo baigtas, M. V. kaip savomis naudojosi į H. B. G. sąskaitas pervestomis lėšomis, dalį pervesdamas kitiems ūkio subjektams, dalį išgrynindamas, ar atsiskaitydamas parduotuvėse ar už paslaugas, o nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtu turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą neturi reikšmės, kokiems kitiems tikslams toks turtas buvo naudojamas.

Teismo nuomone, byloje faktiniais duomenimis nustatyti visi objektyvieji svetimo turto pasisavinimo požymiai: M. V. svetimą (UAB “L“ priklausantį) didelės vertės turtą, buvusį jo, kaip įmonės direktoriaus, žinioje, pasisavino, dėl jo veikos įmonei padaryta didelė turtinė žala.

Abiejuose BK 183 str. 2 d. epizoduose nurodyta, jog M. V. sprendimus suteikti paskolas priėmė įmonės tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Šios kaltinime nurodytos aplinkybės nėra paremtos jokia bylos medžiaga, jos neįtakoja/nekeičia kaltinimo esmės, todėl iš pateikto kaltinimo yra šalinamos.

DĖL BK 223 str. 1 d.

Pagal BK 223 str. 1 d. atsako „Tas, kas privalėjo, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“.

Taigi BK 223 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Vadinasi, pagal BK 223 str. 1 d. nusikalstamai aplaidus apskaitos tvarkymas gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį.

Tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 str. atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Iš SODROS pateikto (b.l. 95-96 1 t.) dirbusių asmenų sąrašo matyti, jog M. V. UAB „L“ dirbo nuo 2007 06 04 iki 2012 01 24.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog nuo 2001 06 27 iki 2010 12 01 M. V. vykdė valdybos pirmininko pareigas, o nuo 2008 02 06 iki 2011 09 20 buvo UAB ,,L“ direktoriumi.

Vilniaus apygardos teismo 2011 09 20 nutartimi UAB „L“ iškelta bankroto byla (b.l. 97-99 2 t.), 2012 03 05 nutartimi UAB „L“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Iš liudytojos T. Š. paaiškinimų matyti, jog ji buvo UAB“ V“ direktorė, be kitų įmonių, jos vadovaujama įmonė tiekė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „L“. Iš liudytojos L. G. paaiškinimų matyti, jog ji dirbo UAB “V“ ir tvarkė pirminę UAB „L“ apskaitą pagal jai perduodamus dokumentus.

Nustatyta, kad 2007 11 12 d. susitarimu (b.l. 86 8 t.) nuo 2008 01 12 UAB „L“ ir UAB „V“ nutraukė sutartį dėl buhalterinės apskaitos paslaugų. Iš susitarimo, T. Š. paaiškinimų matyti, jog nutraukus sutartį visi turėti UAB „L“ buhalteriniai dokumentai buvo perduoti M. V.

Kaltinamasis M. V. nurodė, jog UAB „L“ visi buhalteriniai dokumentai ir turtas buvo perduoti bankroto administratoriui ir pastarasis asmuo tam tikrą laiką jokių pretenzijų neturėjo. Perduodamas dokumentus, M. V. padarė dokumentų aprašą, surašė kiekvieno dokumento pavadinimą, bet bankroto administratorius šio aprašo nepriėmė, pasakė, kad padarys savo.

Liudytojas T. Z. parodė, kad jis dirbo BUAB "L" bankroto administracijos įgaliotu asmeniu. 2011 09 20 buvo iškelta bankroto byla. Apie tai buvo informuotos visos valstybinės ir kitos atitinkamos institucijos, ieškomas įmonės direktorius, M. V. pateikė sudarytą balansą ir dokumentų sąrašą bei dokumentus. Dokumentai buvo sutikrinti. Pagal pateiktą sąrašą atitiko pateiktų puslapių skaičiai ir bylų skaičiai bei pavadinimai. Tinkamai surašius sąrašą, patikslinus pavadinimus, buvo pakviestas M. V., nesant prieštaravimų dėl patikslinto sąrašo, jis buvo pasirašytas. Dokumentai buvo perduoti per du kartus, todėl teismui buvo pateikti du aktai: 2011-12-09 ir 2012-01-19. Kitų dokumentų nebuvo gauta.

Iš J. B., nuo 2012 m. balandžio mėn. bankroto administratoriaus įgalioto asmens paaiškinimų matyti, kad UAB „L” bankroto administratoriui perdavė ne visus dokumentus, nes pagal metus matėsi, kad jie eina ne iš eilės. J. B. reikalavo pateikti visus dokumentus, bet buvo pasakyta, kad visi dokumentai, ką bendrovė turėjo, yra perduoti.

Proceso dalyvių argumentai dėl savalaikio ar pavėluoto įpareigojimo perduoti visus dokumentus ir turtą pagal balansą, šio įpareigojimo vykdymo aplinkybės (b.l. 113-127 9 t.). Šios bylos nagrinėjimo kontekste nėra reikšmingi, nes nėra susiję su pateiktu kaltinimu. Esminę reikšmę šioje byloje sudaro pats dokumentų perdavimo-neperdavimo faktas ir perduotų dokumentų apimtis.

Nustatyta, jog UAB “L” dokumentus M. V. perdavė per du kartus: pagal 2011 12 01 priduotų dokumentų sąrašą (įvardijamą “mažuoju” sąrašu - b.l. 12 12 t.) ir 2011 12 09 priduotų dokumentų sąrašą (įvardijamą “didžiuoju” sąrašu – b.l.13-14 12 t.).

M. V. nurodo, jog jis bankroto administratoriui pateikė visus turimus UAB „L“ dokumentus. M. V. ir administratoriaus patikslintas M. V. pateiktų dokumentų sąrašai sutampa. Būtent pagal analogiškus sąrašus šie dokumentai buvo pateikti tyrimui bei po atlikto tyrimo pagal analogiškus sąrašus buvo grąžinti administratoriui. Specialistė paaiškino, jog ji patikrino kiekvieną pateiktą dokumentą, sulygino su sąrašu. Pateiktų dokumentų sąrašai buvo tikslūs. Taigi, visi M. V. pateikti buhalteriniai UAB „L“ dokumentai buvo perduoti tyrimui.

Teisme ginčas kilo dėl „mažojo“ perduodamų dokumentų sąrašo: dėl to 1 ar 5 valdybos posėdžių protokolai buvo priduoti (b.l. 13 12 t.), tačiau šioje konkrečioje byloje ši aplinkybė bylos nagrinėjimo esmės ir pateiktų kaltinimų neliečia, todėl plačiau dėl to nepasisakoma.

Specialistė I. K., atlikusi UAB ,,L‘‘ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą ir 2014-02-28 d. surašiusi specialisto išvadą, teismui parodė, jog tyrimui ji gavo dokumentus pagal 2013-10-23 Vilniaus apskrities VPK raštą, iš viso 60 pozicijų (b.l. 4-5 7 t.). Visi tie dokumentai buvo pateikti, sutikrinti ir peržiūrėti, po tyrimo visi dokumentai grąžinti tyrėjai. Tyrimo metu buvo patikrinti visi pateikti dokumentai, papildomai pagal 2014-01-29 d. prašymą (b.l. 6 7 t.) buvo prašoma pateikti ilgalaikio turto korteles, nusidėvėjimo registrus, didžiąsias knygas, sąskaitų aktyvumo ataskaitas, atsiskaitymų su tiekėjais, pirkėjais registrą, mokesčių, skolų, įsipareigojimų registrus, tačiau papildomai Vilniaus apskrities VPK pateikė baudžiamąją bylą, debitorių sąrašo nuorašą, kreditorių sąrašą, 2012 m. sąskaitų aktyvumo nuorašus, Ūkio banko išrašus, o likusių dokumentų, būtent dėl didžiosios knygos ir apskaitos registrų nurodė, jog pateikti negali, nes jie nebuvo perduoti administratoriui, todėl tyrimas buvo atliktas tik pagal tuos dokumentus, kurie buvo pateikti.

Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad dalis apskaitos registrų yra nepateikta tyrimui, t. y., 2007 m. buvo pateikta ir sąskaitų aktyvumo ataskaita, ir apskaitos registrai apie įsiskolinimus, apie mokesčių skolas, buhalterinių sąskaitų likučiai, iš kurių vėliau sudaromi balansai, ir dėl to buvo galima patikrinti 2007 metus, tačiau tyrimui nebuvo pateikta 2008-2011 m. didžiosios knygos arba bandomieji balansai, nepateikti registrai, kuriuose būtų fiksuoti apibendrinti duomenys apie ,,L“ ilgalaikį turtą, veiklos rezultatus, įsipareigojimus, mokesčių skolas, gautinas sumas už paskolas bei tų rodiklių pasikeitimus. Dėl to iš dalies nebuvo galima sutikrinti balansuose pateiktų duomenų su apskaita.

Pagal pateiktus dokumentus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti ,,L“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi atskirai buvo užduoti klausimai dėl paskolų išdavimo UAB ,,NV” UAB ,,A” ir, patikrinus šiuos sandorius ir pateiktus dokumentus, nustatyta, kad skolos nesutampa su deklaruotomis ir bankroto administratoriaus pateiktu debitorinių skolų sąrašu, todėl tikėtina, kad ir dalis dokumentų galėjo būti neišsaugota prie tų apskaitos registrų, kurie neišsaugoti.

Lyginant M. V. parengtą bankroto administratoriui priduodamų, paruoštų dokumentų sąrašą ir „didįjį“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktą (b.l. 13-14 12 t.), kurį padarė administratorius, matyti, kad dokumentai, jų datos, lapų skaičiai yra tie patys. Taigi, iš esmės čia yra tie patys dokumentai, tik yra patikslinti jų pavadinimai, kaip ir paaiškino įgaliotas asmuo.

Nustatyta, jog Ūkinės finansinės UAB ‚L“ veiklos tyrimui pateiktas dokumentų sąrašas (b.l. 4-5 7 t.) yra identiškas bankroto administratoriaus sudarytam perimamų dokumentų sąrašui (b.l. 170-172 1 t.) ir iš esmės identiškas M. V. parengtam administratoriui perduodamų dokumentų sąrašui (b.l. 111-112 9 t.). Tyrimui perduotų ir po tyrimo grąžintų dokumentų sąrašas identiškas administratoriaus sudarytam (b.l. 140-141, 143-144 9 t.).

Taigi, įvertinus rašytinius įrodymus, specialistės paaiškinimus, UAB “L” ūkinės veiklos tyrimo metu buvo vertinti visi M. V. bankroto administatoriui perduoti dokumentai.

Iš specialisto išvados (b.l. 14-38 7 t.) matyti, jog tyrimui nepateiktos 2008-2011 m. didžiosios knygos ar bandomieji balansai, nepateikti apskaitos registrai, kuriuose būtų fiksuoti apibendrinti duomenys apie UAB “L“ ilgalaikį turtą, veiklos rezultatus, įsipareigojimus tiekėjams, mokesčių skolas, pirkėjų skolas ar gautinas sumas už išduotas paskolas bei jų pasikeitimus. Tyrimo metu buvo patikrinti UAB “L“ sandoriai su UAB “NV“, UAB “A“ ir H. B. G. bei nustatyta, kad jų skolos nesutampa (arba jų visai nėra) su UAB “L“ bankroto administratoriaus pateiktu 2011-10-13 debitorių sąrašu.

Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2011-09-20 UAB “NV“ skolinga bendrovei „L“ iš viso 889 404,48 Lt (debitorių sąraše nėra skolos), UAB “A“ skolinga iš viso 49 383,80 Lt (debitorių sąraše nėra skolos), H. B. G. skolinga bendrovei iš viso 4 213 675,43 Lt (debitorių sąraše 3 567 675,43Lt). Todėl manoma, kad tyrimui pateikti ne visi apskaitos dokumentai. Kasos dokumentai su kasos registru pateikti iki 2010-07-31. Pagal dokumentus tyrimo metu nebuvo galima patikrinti, ar į UAB “L“ 2008-2011 m. balansus įrašyti teisingi duomenys.

Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 2 d. įmonės vadovas atsakingas už dokumentų išsaugojimą. UAB “L“ direktorius nuo 2008-02-06 buvo M. V. Bendrovės vadovas, neužtikrinęs dokumentų saugumo ir neišsaugojęs apskaitos registrų, nesivadovavo minėto įstatymo 19 str. 1 ir 2 d., pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

Taip pat buvo nesivadovauta 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr.I-1115 (nauja red.2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 str. 1 d. nurodymu, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės,

3) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“

Bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai ir registrai turi būti saugomi vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“, kurios 10.15 ir 10.19 punkte nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi 10 metų.

Specialisto išvadoje, nustatyta, jog dėl aukščiau nurodytų įstatymų nuostatų nesilaikymo tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB “L“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-09-20.

Pareikštame kaltinime M. V. yra inkriminuoti du nusikalstamos veikos požymiai: kad jis:

2) neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „L“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai Lietuvos Respublik?s buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Pavyzdžiui, nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan. Kvalifikuojant veiką būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

Tuo tarpu buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas - tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad manoma, kad tyrimui pateikti ne visi apskaitos dokumentai. Tyrimui nepateiktos 2008-2011 m. didžiosios knygos ar bandomieji balansai, nepateikti apskaitos registrai, kuriuose būtų fiksuoti apibendrinti duomenys apie UAB „L“ ilgalaikį turtą, veiklos rezultatus, įsipareigojimus tiekėjams, mokesčių skolas, pirkėjų skolas ar gautinas sumas už išduotas paskolas bei jų pasikeitimus. Tyrimo metu buvo patikrinti UAB „L“ sandoriai su UAB „NV“, UAB „A“, H. B. G. ir nustatytos skolos nesutapo su UAB „L“ bankroto administratoriaus pateiktu 2011-10-13 debitorių sąrašu. Kasos dokumentai su kasos registru tyrimui pateikti iki 2010-07-31. Pagal dokumentus tyrimo metu nebuvo galima patikrinti, ar į UAB „L“ 2008-2011 m. balansus įrašyti teisingi duomenys.

Taigi iš byloje esančių perduodamų bankroto administratoriui dokumentų sąrašų, specialisto išvados, tyrimui pateikto dokumento sąrašo, specialistės paaiškinimų matyti, jog M. V., kaip įmonės vadovas ir pagal įstatymą už buhalterinių dokumentų išsaugojimą atsakingas asmuo, nepateikė visų įmonėje privalomų vesti apskaitos dokumentų. T. Š./jos vadovaujama įmonė UAB „L“ buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2008 sausio mėn., T. Š. nurodė, jog nutraukus sutartį visus dokumentus ji perdavė M. V. Duomenų, paneigiančių šią aplinkybę byloje nėra. Iš M. V. paaiškinimų matyti, jog, išskyrus tuos dokumentus, kuriuos perdavė bankroto administratoriui, daugiau jokių įmonės dokumentų jis neturi. Tokiu būdu, teismo nuomone, jam pagrįstai yra inkriminuotas buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad kaltinamasis pasisavino jam, einamų pareigų pagrindu, patikėtą didelės vertės svetimą (UAB “L”) turtą, buhalterinių dokumentų neišsaugojimas, teismo nuomone, buvo atliekamas dėsningais kaltinamojo veiksmais. Byloje nustatyti teisės aktų pažeidimai, teismo nuomone, buvo padaryti tyčiniais kaltinamojo veiksmais, o jų specifika – dokumentų neišsaugojimas - eliminuoja bet kokią neatsargių veiksmų galimybę.

Tačiau, teismo nuomone, kaip perteklinis ir neparemtas bylos medžiaga M. V. kaltinime yra nurodytas UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymo aplaidus organizavimas. Nesant specialisto išvadoje nurodytų visų apskaitos dokumentų – tokio požymio (aplaidus organizavimas UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) inkriminavimas niekuo neparemtas, todėl jis iš kaltinimo šalintinas. Pašalinus šią aplinkybę iš kaltinimo, veikos kvalifikacija nesikeičia ir pagal BK 223 str. 1 d. yra teisinga, nes bylos duomenimis laikytina įrodytu, kad M. V., nuo 2008-02-06 iki 2011-09-20 būdamas UAB „L“ direktoriumi, kaip įmonės vadovas, pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 21 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bei būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 19 str. 1, 2 dalių nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir tyrimui nepateikė 2008-2011 m. didžiųjų knygų ar bandomųjų balansų, kasos dokumentų su kasos registru nuo 2010-08-01, apskaitos registrų, kuriuose būtų fiksuoti apibendrinti duomenys apie UAB „L“ ilgalaikį turtą, veiklos rezultatus, įsipareigojimus tiekėjams, mokesčių skolas, pirkėjų skolas ar gautinas sumas už išduotas paskolas bei jų pasikeitimus, todėl nėra galimybės patikrinti ar į UAB „L“ 2008-2011 m. balansus įrašyti teisingi duomenys, tokiu būdu M. V. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „L“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-09-20.

Byloje BUAB „L“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ M. V. buvo pareikštas civilinis ieškinys 2 650 230,43 Lt (767 559,79 Eur) sumai (b.l. 145-146 9 t.)

Civilinio ieškovo atstovas M. K. teismui parodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-09-10 nutartimi nustatęs UAB „L“ nemokumą šiai įmonei iškėlė bankroto bylą. Administratoriumi buvo paskirta UAB „Būrai“. Minėta nutartis įsiteisėjo 2011 10 03. Tikrinant įmonės dokumentus buvo nustatyta, jog iš UAB „L“ sąskaitos į kitų asmenų sąskaitas, konkrečiai, UAB „NV“, ir H. B. G. pinigines sąskaitas, buvo pervestos piniginės lėšos. Ieškovas UAB „L“, matydamas, jog įmonei yra padaryta turtinė žala, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti pinigines lėšas, o būtent, negrąžintas paskolas iš H. B. G., t.y. 300 010 litų žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2012 10 09 sprendimu šį ieškinį patenkino. Teisme buvo nustatyta aplinkybė, jog tai buvo būtent UAB „L“ suteikta beprocentė paskola H. B. G.

Analogiška situacija buvo ir su UAB „NV“. Kadangi ši įmonė buvo negrąžinusi UAB „L“ suteiktos paskolos, t.y. 672 000 litų, buvo padaryta žala UAB „L“. Buvo iškelta civilinė byla ir 2013 10 25 sprendimu Vilniaus apygardos teismas patenkino ieškovo UAB „L“ ieškinį ir priteisė iš UAB „NV“ UAB „L“ naudai 672 000 litų.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, iš UAB „L“ Ūkio banke esančios sąskaitos buvo pervestos didžiulės pinigų sumos, o būtent 1 869 240,43 Lt. Bendra suma buvo pervesta kaltinamojo M. V. motinai H. B. G. Taip pat iš „L“ sąskaitos buvo pervesta 1 318 000 litų į UAB „NV“ sąskaitą. Iš UAB „L“ sąskaitos banke buvo pervesta 435 000 litų į UAB „A“ sąskaitą. Visi šie sandoriai buvo įforminti kaip beprocentės paskolos, jų grąžinimas niekaip nebuvo užtikrintas. Byloje nėra jokių dokumentų paneigiančių, kad tai buvo neprocentinės paskolos. Nėra jokių įrodymų, kad kaip nors šie abejotini sandoriai buvo kaip nors užtikrinti garantijomis, vekseliais, įkeitimais, hipoteka ar pan. Civilinis ieškinys susideda iš to, jog iš kaltinamojo prašoma priteisti turtinę žalą, padarytą būtent jo paties veiksmais, nes kaltinamasis faktiškai buvo visų minėtų juridinių asmenų vadovas, kadangi visos piniginės operacijos vyko per jį, ką patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Jis faktiškai vadovavo minėtoms įmonėms ir jo nurodymu piniginės lėšos buvo pervedamos, neužtikrinant grąžinimo. Tik dalis lėšų buvo grąžinta UAB „L“. Civilinis ieškinys susideda iš minėtos sumos pervedimo būtent su šiomis lėšomis susijusiems asmenims. Iš civilinio ieškinio sumos yra atimama minėtos priteistos dvi pinigų sumos iš H. B. G. ir iš UAB „NV“, bendra suma civilinėse bylose yra 972 010 litų. Šios sumos nebuvo išieškotos civiline tvarka. Iš H. B. G. buvo išieškota pakankamai nedidelė suma, tačiau vėliau vykdomoji byla buvo užbaigta, kadangi šis asmuo mirė ir išieškojimas buvo negalimas. Iš UAB „NV“ apskritai nebuvo išieškota jokia pinigų suma, kadangi įmonė bankrutavo. Visos įmonės, kurioms faktiškai vadovavo kaltinamasis, palaipsniui bankrutavo. Taigi, civilinis ieškinys būtent ir susideda iš minėtos pinigų sumos, t.y. žala kaltinamojo veiksmais padaryta UAB „L“ yra 2 650 230, 43 Lt (767 559,79 EUR) ir turėtų būti iš kaltinamojo priteista. Finansinius pavedimus įmonėje darydavo galbūt ir ne kaltinamasis, o buhalteriai, tačiau liudytojai atsakė aiškiai, kas jiems nurodydavo tokias operacijas vykdyti – būtent M. V.

Iš teismo 2016 12 01 sprendimo, juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog UAB „L“ 2017 01 19 yra išregistruota (b.l. 1-3 10 t., b.l. 2-4 13 t.), todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.

BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę M. V., atsižvelgiama į tai, jog jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į jo asmenybę: neteistas, administracine tvarka baustas, Psichikos sveikatos centre nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 115-117 12 t.), dirba.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BPK 2, 242¹ str. įtvirtinta kaltinamo asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą, tačiau, teismo nuomone, nuo nusikaltimo darymo pradžios bei jo ištyrimo ir teisinio įvertinimo praėjo pakankamai didelis laiko tarpas, per kurį M. V. nepadarė kitų nusikalstamų veikų, kas rodo proceso prevencinę reikšmę. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog M. V. padarė tris nusikaltimus, kurių du priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), ir už juos įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas, įvertinęs kaltinamąjį iš esmės teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, proceso trukmę, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam pagal BK 183 str. 2 d. skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimesnį minimaliam, o už nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d., skirtina viena švelniausių bausmių - baudą.

BK 64¹, 62 straipsnių nuostatų taikymui pagrindų nėra.

Bausmės bendrintinos BK 63 str. 6 d., nes padarytos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms, be to, bauda negali būti pakeista kita bausme ir turi būti skiriama kartu su kita bausme (BK 65 str.).

Atsižvelgiant į teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (anksčiau neteistas, dirba) ilgą praėjusį laiko tarpą po nusikalstamos veikos padarymo, į tai, jog per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nepadarė, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, taikant BK 75 str. ir nustatant įpareigojimus.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog UAB „L“ yra bankrutavusi ir likviduota, todėl jos atžvilgiu civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, teismo nuomone, tinkamam teisingumo principo įgyvendinimui ir bausmės tikslų pasiekimą padės BK 67 str. 2 d. numatytos turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės – 25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.) bei paskolų vertės dydžio (541 369 Eur = 215 000 + 326 369) turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str.).

M. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 31-32 12 t.) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. V. pripažinti kaltu pagal BK 183 str. 2 d. (dėl 215 000 Eur paskolos) ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 metams.

pripažinti kaltu pagal BK 183 str. 2 d. (dėl 326 369 Eur paskolos) ir jam paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams. pripažinti kaltu pagal BK 223 str. 1 d. ir jam paskirti jam 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 6 d., 65 str. 2 d., subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams bei 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Pritaikius BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, M. V. įpareigojant per šį laikotarpį:

- be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų,

– per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 25 MGL (941 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

541 369 Eur vertės turto konfiskavimą.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

BUAB „L“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.