Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-806-899/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-05-28
Bylos Nr.
1-806-899/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00333-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-806-899/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00333-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11; 1.2.14.3.1; 2.10.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 28 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorės Linos Matutienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškyje lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (kitas gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)), teistas: 2011-10-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – skirta 24 MGL dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2013-02-18 apie 23.00 val. Šiauliuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. K., o būtent pagriebdamas R. K. už kaklo, ją pagriaudamas ant lovos ir apžergdamas jos kojas, bei taip ją smaugdamas ir reikalaudamas atiduoti vertingus daiktus po ko kumščiu suduodamas vieną smūgį R. K. į veidą, tuo padarydamas R. K. kraujosruvas kairiame skruoste ir smakro dešinėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai R. K. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C1“, 30 Lt, viso svetimo turto už 130 Lt.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. P. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir (2013-02-19 apklausos metu) parodė, kad įtarime nurodyta dieną apie 17.00 val. jis kartu su savo sugyventine V. M. nuėjo pas jos buvusio vyro sugyventinę R. (pavardės nežino) į svečius. Ji pati juos pasikvietė. R. buvo matęs gal kokį kartą, šiaip pas ją buvo pirmą kartą. Ten besisvečiuojant, girtavo, bendravo, R. pasakojo apie savo šeimą. R. kelis kartus jam buvo davusi pinigų nupirkti dar alkoholio ir cigarečių, jis buvo nuėjęs į parduotuvę bei parnešė, ko buvo prašomas. Bebūnant, R. pamatė, kad jis su V. jau yra neblaivūs bei juos abu pradėjo varyti lauk iš buto, nors prieš tai buvo sutarę, kad ji priims juos pernakvoti. Kodėl ji persigalvojo ir varė, A. P. nežino, mano, kad buvo per girtas. Tada jis (A. P.) pradėjo prašytis, kad leistų pernakvoti, sakė kad jiems nėra kur eiti, kaimas toli. Paskui jai pasakė, kad jei ji juos varo, lai jam ji duoda 10 Lt, tačiau ji nedavė. Kur tiksliai tuo metu buvo V., nepamena. Žino, kad po to, kai jis paprašė 10 Lt, R. jam nedavė, jis su ja susipyko bei jai sudavė smūgį ranka, kur pataikė nepamena, bei buvo pagriebęs jai už kaklo. Kiek pamena, jos prašė tik 10 Lt., kitko nereikalavo, dėl ko jos prašė 10 Lt nežino, gal norėjo dar išgerti. Kaip pas jį atsidūrė R. telefonas, jis nežino. Nepamena, kad jį būtų gražinęs R.. Taip pat neprisimena, kaip atsidūrė prie vandens bokšto, jis ir dabar nežino, kur yra ta vieta ir nepamena kaip buvo sulaikytas. A. P. prisipažįsta, kad sumušė R., mano, ją sumušė dėl to kad ji nedavė 10 Lt., tačiau dėl ko pasiėmė jos telefoną to tikrai nepamena. Dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Papildomos 2013-04-22 apklausos metu A. P. parodė, kad jis su V. M. tikrai nesitarė apiplėšti R. K., apie tai tarp jų jokios kalbos nebuvo, o ir jis pats nieko neplanavo, viskas gavosi spontaniškai, neplanuotai ir V. nieko neužsiminė, buvo girtas. Tiesiog supyko, kai R. paprašė išeiti išjos buto, dėl to ją užsipuolė. Kur tuo metu buvo V., A. P. gerai nepamena, iš pradžių buvo kartu, paskui ji lyg ir išėjo, tik kuriuo laiku nepamena, nematė, ar ji buvo tada kai ji užsipuolė bei sumušė R., to tikrai negali pasakyti, nežino, ar ji ką matė. Kiek pamena, tada iš buto išėjo ieškodamas V.. Išėjus į lauką dėl girtumo jam apsisuko galva, nežinojo kur eiti ieškoti V., nesiorientavo, kur yra. Jam išėjus, jis atsidūrė prie vandens bokšto, kur sutiko jaunuolių grupę (jų buvo daug, suprato, kad jie kažką šventė, nei vieno jų nepažinojo), vieno jų paprašė kad jam padėtų surinkti V. telefono numerį (norėjo kad surastų jos numerį telefonų sąraše), tada norėjo susirasti V., pats dėl girtumo to padaryti negalėjo. Vaikinas paskambino V., ir, neilgai trukus, ji atbėgo kartu su R., ar dar su jomis buvo koks vyras nepamena, net nepamena, kad jis turėjo R. telefoną ir kad jai jį atidavė, kai ši atėjo prie bokšto. 2011-10-04 kuomet Rokiškio rajono apylinkės teismo jam buvo paskirta piniginė bauda dėl padaryto nusikaltimo, tos baudos jis nesumokėjo, mokėjo gal kelis litus. A. P. sutinka kad ši byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, šiuo metu yra oficialiai nedirbantis, dirba įvairius samdomus darbus. Papildomos 2013-05-12 apklausos metu A. P. parodė, kad prisipažįsta, kad būdamas neblaivus sumušė R. K. bei iš jos pagrobė jos telefoną ir pinigus. To įvykio detalių atpasakoti negali, nes jam jau daug kas pasimiršo, be to, įvykio metu buvo neblaivus ir apskritai iš to įvykio daug ko nepamena, tik žino, kad buvo sulaikytas su R. K. telefonu. Apie įvykį davė parodymus, savo parodymų nekeičia, juos tvirtina, nieko papildomai parodyti neturi. Dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Jis sutinka kad šis ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, jam paskiriant atitinkamą bausmę. Šiuo metu yra nedirbantis, yra registruotas darbo biržoje (91-92, 95-97 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y. :

- nukentėjusiosios R. K. duoti parodymai - (apklausos 2013-02-19 metu) parodė, kad 2013-02-18 apie 17.00 val. pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atėjo pažįstama V. M. kartu su dar vienu jai nepažįstamu vyru. Jie atsinešė vyno ir visi girtavo. Begirtaujant, apie 23.00 val., ir R. K. besėdint ant lovos, prieš ją fotelyje sėdėjęs minėtas vyriškis, pašokęs, be jokios priežasties, puolė sugriebęs rankomis už kaklo ją smaugti. R. K. pradėjo šaukti ir prašyti, kad V. M. ją gelbėtų, tačiau ji stovėjo šalia ir nieko nedarė, tylėjo. Tuomet vyriškis vieną kartą sudavė kumščiu jai į veidą ir šaukė: „atiduok viską, ką turi“. Ji pasakė, kad gali imti viską, kad tik paliktų gyvą. Trumpam prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo vyras su V. M. buvo išėję, kambaryje pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono „Nokia Cl“ su SIM kortele „Tele 2 PILDYK“. R. K. išėjo į bendrabučio bendrąjį koridorių ir ten pamatė kaimyną R., jo paprašė, kad šis paskambintų į jos telefoną. Jam paskambinus skambučio garso R. K. bute nebuvo. Po to į jos butą grįžo V. M. (ji nebeturtėjo kur pernakvoti, nes gyvena ne Šiauliuose). Tuomet jai kažkas paskambino į jos telefoną ir ji pasakė, kad eitų prie vandentiekio bokšto. R. K., V. M. ir R. nuėjo į (duomenys neskelbtini) pastato (poliklinikos) kiemą ir ten pamatė stovintį ją smaugusį ir sumušusį vyrą. R. K. jam pasakė, kad jis jai gražintų telefoną ir jis jai jį atidavė, o R. iškvietė policiją. Atvykus į R. K. butą pareigūnams, su jais kartu važinėjant po įvykio vietos rajoną jau minėtame (duomenys neskelbtini) pastato kieme, pamatė stovinčius V. M. ir R. K. apiplėšusį vyrą - pareigūnai juos sulaikė ir pastarasis pasivadino A. P.. Po įvykio R. K. į medikus nesikreipė. 2013-02-20 apklausos metu R. K. parodė, kad V. M. ji pažįsta, ji yra jos sugyventinio buvusi žmona, tačiau jos palaiko normalius santykius. Įvykio metu V. su savo sugyventiniu pas R. K. namuose lankėsi pirmą kartą. V. jai pasiskambino bei pasisiūlė pas ją ateiti į svečius iki tol kol jiems bus autobusais į kaimą. R. K. sutiko. V. sugyventinį buvo mačiusi vieną kartą labai trumpai ir tik iš matymo, su juo bendravusi ar supažindinta nebuvo. Tada ji neprieštaravo, kad V. pas ją atsives savo sugyventinį. V. atėjusi su sugyventiniu A. atsinešė vyno butelį, jie tada tiesiog sėdėjo, bendravo. Tas A. šiaip į jos ir V. bendravimą labai nesikišo, jis tada labiau žiūrėjo televizorių. Vienu metu ji davė jam pinigų, kad jis parneštų dar alkoholio, jis buvo nuėjęs bei parnešė. Vakare 20.30 val. jiems turėjo būti autobusas, R. K. jiems pasakė, kad jiems reikia paskubėti, kad suspėtų į autobusą. Tada jie abu pradėjo prašyti, kad ji juos priimtų pernakvoti. Jiems pasakė, kad ji nelabai norėtų juos priimti, nes gyvena nuomojamame bute, yra tik vienas kambarys. Tačiau į jos pasakymą nei V., nei A. nereagavo, į namus neskubėjo ir 20.30 val. į autobusų stotį nėjo. Tada jie visi sėdėjo prie stalo, šalia R. K. sėdėjo A., priešais – V.. Ant to stalo, prie kurio sėdėjo, buvo padėtas jos telefonas, o A. telefonas buvo padėtas tame pačiame kambaryje prie televizoriaus, nes prieš tai jis prašė telefono pakrovėjo pasikrauti, R. K. davė. Ji matė, kad jų telefonų modeliai yra skirtingi - jo buvo didesnis nei jos. Besėdint prie stalo, A. nuo stalo paėmė R. K. telefoną bei pasakė, kad ji jam savo telefoną trumpam duotų. Jo R. K. pasiteiravo, kam jis reikalingas, jis kažką atsakė, kad nori pasinaudoti ir kad tuoj grįš. Tačiau negavęs leidimo, A. su telefonu išėjo. Tada ji dar manė, kad jis išėjo trumpam pasiskambinti, gal nenorėjo, kad jie girdėtų, ką jis kalbą. Besėdint, į kambarį įėjo kaimynas G. (jo pavardės ir vardo ji nežino), jis atėjo kartu su A. ir A. nurodė, kad šis jai gražintų telefoną. Kaip paskui R. K. sužinojo, iš G., jam būnant koridoriuje, jis pamatė A. su jos telefonu ir pagalvojo, kad jis iš jos telefoną atėmė, dėl ko jam liepė grįžti pas ją bei jai grąžinti telefoną, ką ir padarė. Grįžęs A. telefoną padavė, o ji jį vėl pasidėjo ant stalo, G. išėjo. Tada A. vėl užsipuolė R. K., reikalavo telefono, ji jam tada aiškino kad jis turi savo telefoną, kad tas telefonas yra jos, tačiau jis, pasiėmęs savo telefoną ir toliau reikalavo jos telefono. Į tą A. reikalavimą V. nesikišo ir nieko jam nesakė, ji tiesiog sėdėjo. Jau kai A. pradėjo antrą kartą reikalauti telefono, savo telefoną ji pasiėmė į ranką bei laikė, tada dar sėdėjo prie stalo. Pradėjęs reikalauti telefono, A. abiem rankomis jai pagriebė už kaklo, pervertė ją ant nugaros, jos kojas apžergęs pradėjo smaugti, kiek tai truko, nežino, tačiau manė, kad ją tikrai pasmaugs, jai trūko oro. V. visą tai matė. R. K. teigia mačiusi, kad ji tada stovėjo tarpduryje ir žiūrėjo, vienu metu jai šaukė, kad ji gelbėtų, kad ji padėtų išsilaisvinti. Tačiau V. nieko nedarė o tik žiūrėjo, ir niekaip neramino A., nebandė atitraukti. Kai ją pradėjo smaugti, telefoną pati iš rankų paleido, nes išsigando. A. kumščiu jai vieną kartą trenkė į galvą, dėl ko apsvaigo. Kiek pamena, pinigų nereikalavo. A. reikalavo tik telefono, o kai smaugė, A. pasakė, kad jam atiduotų viską, ką turi. Tada išsigandusi atsakė, kad jis gali pasiimti viską, tik, kad ją paliktų gyvą. Kai atsipeikėjo, neberado telefono ir grąžos, kuri jo paties buvo atnešta iš parduotuvė, tai buvo 30 Lt (10 ir 20 Lt). Pinigai buvo padėti ant stalo, prie kurio sėdėjo. Kuriuo momentu pinigai buvo paimti, nematė. Kai A. išbėgo, ji matė, kad jam iš paskos išbėgo V.. Maždaug už 10-15 minučių V. grįžo viena, ar ji buvo nuėjusi į autobusų stotį, toji nesakė. R. K. suprato, kad ji neturėjo kur eiti, jos pasiteiravo kur yra jos A., pasakė, kad jis pavogė telefoną. Tada V. jam paskambino ir R. K. akivaizdoje pasiteiravo kur jos telefonas. A. nurodė, kad padėjo po pagalve. Tada R. K. išvertė visą lovą, telefono nerado. Dar po kiek laiko A. vėl V. paskambino, tačiau, kaip ji suprato, tada telefonu kalbėjo jau ne A., o kažkoks vaikinas. V. nurodė, kad ji turi ateiti iki vandens bokšto. Tada R. K. nusprendė eiti kartu, nes norėjo atsiimti telefoną, nors niekas nesakė, kad jai jį kas atiduos, kad būtų drąsiau, pasikvietė kaimyną R.. Nuėjus prie vandens bokšto, ten buvo keletas jaunuolių, kurie jiems atėjus nuėjo. R. K. pareikalavo savo telefono. A. ištraukė jos telefoną iš kišenės ir padavė. Telefonas jau buvo išjungtas (nes prieš tai jo ieškodama skambino), tačiau SIM kortelė tebebuvo. Policijos pareigūnus ji iškvietė iš R. telefono prieš išeinant prie vandens bokšto. Kai atgavo telefoną, A. ir V. paliko prie vandens bokšto, o ji kartu su R. grįžinėjo namo bei netoli namų pamatė atvykusius pareigūnus, su kuriais iš karto grįžo atgal, apsuko ratą, ieškojo jų. Juos rado kieme prie vandens bokšto. Iš jos buvo pagrobtas telefonas ir 30 Lt (pirmos apklausos metu ji apie pinigus visai pamiršo nurodyti). Telefoną tikrai pagrobė A., o kas paėmė pinigus nematė, bet tikrai arba jis arba V.. V. jos atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, tačiau kai jos prašėsi pagalbos, kai buvo smaugiamąjį nepadėjo ir jos nuo A. neapgynė (19, 21-23 b. l.).;

- liudytojo R. M. duoti parodymai, kad 2013-02-18 jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, po 23.00 val., tikslaus laiko nepamena, į duris pabeldė. Atidaręs, pamatė kaimynę R. K. iš 220 buto. R. paaiškino, kad jai dingo telefonas ir paprašė, kad jis iškviestų policiją. Kol laukė policijos, R. M. bandė skambinti į R. telefoną ir telefono ieškojo jos kambaryje. Po to, R. M. grįžo apsirengti į savo kambarį. Kai parėjo į R. butą, bute pamatė dar vieną moterį, kurios nepažinojo. R. jo paprašė eiti kartu prie poliklinikos „prie bokšto“ V. gatvėje. Kadangi ten gali būti vyriškis, kuris paėmė jos telefoną. Ten nuėjo visi trys: R. M., R. ir ta nepažįstama moteris. Prie poliklinikos pamatė vyriškį, kurio R. paklausė „kur telefonas“. Tada tas girtas vyras iš kišenės ištraukė telefoną ir jį padavė R.. Minėto girto vyriškio R. M. taip pat nepažinojo (26 b. l.);

- liudytojo G. J. duoti parodymai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. R. K. yra jo kaimynė. 2013-02-18 R. vakare buvo atėjusi pas jį bei paprašė, kad jai trumpam paskolintų savo nešiojamą kompiuterį, nes norėjo pasikalbėti per „Skype“ programa su dukra, kuri yra užsienyje. Jai kompiuterį davė. Tą vakarą pas R. buvo svečių, tačiau pas ją G. J. nėjo ir kas tiksliai ten buvo, nežino. Maždaug apie 21.00 val. norėjo jau eiti pas R. atsiimti kompiuterį. Nuėjęs koridoriuje išgirdo triukšmą, R. šaukė, kad jai atiduotų telefoną, kad ji kvies policija. Tada pamatė nepažįstamą vyrą, kuris rankose turėjo telefoną, G. J. vaikino pasiteiravo kieno telefonas. Vyras atsakė, kad R.. Tada suprato kad iš R. atėmė telefoną. Vyrui pasakė, kad telefoną atiduotų R.. Tada telefoną padavė R.. Kai G. J. buvo pas R. (pas ją buvo labai trumpai apie 2-3 minutes), jokios kitos moters nematė. Pasiėmęs kompiuterį, išėjo. Minėtas vyras pas R. pasiliko. Tada R. nesiskundė, kad buvo sumušta ar kad jai reikėtų pagalbos. Jis išėjo ir daugiau pas R. negrįžo. Vėliau pats triukšmo ar šaukimo negirdėjo. Jo butas yra per kelis butus toliau, todėl jei buvo koks triukšmas, galbūt todėl ir negirdėjo (27-28 b. l.);

- liudytojo A. A. duoti parodymai, kad 2013-02-18 dirbant operatyvinėje grupėje, buvo gautas R. K. pareiškimas apie tai, kad 2013-02-18 apie 23 val., išgertuvių metu, jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ją sumušė kartu su ja ir jos pažįstama V. M. girtavęs pažįstamas iš matymo vyriškis, kuris atėmė jai priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C1“. Pareiškimas pirmiausiai buvo priimtas žodinis, tik atvykus į įvykio vietą, tai yra, į nukentėjusiosios butą, kur kartu su ja buvo ir jos kaimynas R. M.. Pareiškėjai nurodžius, kad įtariamieji pasišalino į (duomenys neskelbtini) pastato kiemą, kartu su pareiškėja ir jos kaimynu buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) pastato kiemą. Pareiškėja su savo kaimynu atpažino kartu su ja jos bute girtavusią V. M. ir pažįstamą iš matymo vyriškį, kuris vėliau save pasivadino A. P.. Pareiškėjai pareikalavus, A. P. jai grąžino jos mobiliojo ryšio telefoną. (duomenys neskelbtini) pastato kieme buvo atlikta išorinė V. M. ir A. P. apžiūra, tikrinant, ar jie su savimi neturi neleistinų daiktų. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad abu asmenys su savimi jokių draudžiamų daiktų neturėjo. Negali nurodyti, ar kuris iš sulaikytų asmenų prie savęs turėjo pinigų ir, kadangi pareiškėja pirminiuose parodymuose aplinkybės dėl pinigų vagystės neminėjo, į pinigus nebuvo kreipiamas dėmesys (29-30 b. l.);

- liudytojos V. M., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, duotais parodymais, kad kartu su savo sugyventiniu A. P. atvyko į Šiaulius, kur apsigyveno pas giminaitę, nes norėjo iš teismo pasiimti leidimą dėl pasimatymo su sūnumi, kuris yra nuteistas. Sugalvojo aplankyti savo pažįstamą R. K., kuri yra jos buvusio vyro sugyventinė. Paskambino R. ir pasisakė, kad yra Šiauliuose ir norėtų ją aplankyti. R. sutiko. R. buvo pasakiusi, kad yra su sugyventiniu A.. R. A. žinojo iš matymo, buvo kelis kartus juos sutikusi mieste, tačiau artimai nepažinojo. R. ją ir A. pasikvietė į svečius T. gatvėje. Pas R. nuėjo apie 17.00 val. R. namuose girtavo ir bendravo. Svečiuose pas R. buvo pirmą kartą. Kitų asmenų, apart jų, nebuvo. R. namuose buvo viena. Kiek tiksliai buvo valandų, nežino, bet buvo vėlus vakaras. Susiruošė važiuoti į namus, į Joniškio rajoną. Apie tai pasakė A., tada dar manė, kad bus autobusų, bet dėl girtumo nesiorientavo laike. A. sutiko išeiti. Tada ji apsirengė ir išėjo, ar išeidama atsisveikino su R., nepamena. Iš buto išėjo viena, A. liko. Kodėl jis nėjo kartu, ji nežino. A. laukė laiptinėje, atsiėdusi ant laiptų. Vienu metu buvo prisnūdusi, kiek tai truko ji nežino, ir pagalvojo, kad A. išėjo ir ją paliko. Todėl, negrįždama pas R., iš karto nuėjo į autobusų stotį, tačiau A. stotyje nerado. Tada atgal grįžo pas R.. R. jai pradėjo pasakoti, kas nutiko. R. neverkė, neatrodė išsigandusi, sužalojimų ant jos nematė, o pati nerodė. R.pasakojo, kad A. ją pradėjo smaugti, kad atėmė telefoną ir kad su tuo telefonu išėjo. Būnant svečiuose, nei A., nei ji su R. nesipyko, iš viso jokių piktumų nebuvo, niekas nieko nereikalavo. Kai grįžo, R. jos neklausė, kur ji buvo. Bebūnat pas R. ir besiaiškinant, jai iš A. telefono numerio paskambino nepažįsimas vaikinas, kuris R. pasakė, kad rado žmogų bei kad jis jam davė jos telefono numerį. Paaiškino, kad tas žmogus dėl girtumo nebegali paeiti ir nesiorientuoja kur yra. Suprato, kad nepažįstamas vyras kalba apie A.. Tada ji kartu su R. bei jos kaimynu, kurio nepažįsta, ėjo pas A.. A. rado prie vandentiekio bokšto, prie jo stovėjo keletas jaunuolių (gal trys mergaitės ir keli berniukai, kaip suprato, būtent kažkuris iš jų jai ir skambino). Jiems atėjus, jaunimas nuėjo. O kai tik priėjo prie A., jo nieko paklausti nespėjo, nes buvo sulaikyta pareigūnų. Pareigūnai atvyko iš karto, jiems nuėjus prie bokšto. A. dar spėjo paduoti R. telefoną. R. pati telefono paprašė. Dar būnant pas R. ir aiškinantis kas įvyko, R. pasakė, kad ji ant A. rašys pareiškimą, kad iškvietė policiją, kad iš jos pagrobė telefoną, tačiau R. A. niekuo nekaltino. Tik tuo metu kai ji kalbėjosi su R., buvo paskambinta, kad R. ateitų pasiimti savo telefoną. Su A. nesitarė, kad apiplėš R. K.. Tvirtina nemačiusi, kaip A. R. užpuolė, o jei būtų mačiusi, tikrai R. būtų apgynusi (130-131 b. l.);

- 2013-02-19 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), apžiūra (5-10 b. l.);

- 2013-02-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. K. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Cl“ su Tele2 Pildyk kortele (31 b.1.);

- 2013-02-20 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota R. K. pateikto mobiliojo ryšio telefono ir kortelės apžiūra (32-35 b. 1.);

- 2013-02-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad „Grifs AG“ apsaugos viršininkas A. M. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu, padarytu Šiaulių miesto autobusų stotyje įrengtų apsaugos vaizdo filmavimo kamerų (39 b.1.);

- 2013-03-13 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota filmuotos medžiagos apžiūra, kurios metu nustatyta, kad V. M. įvykio vakarą buvo autobusų stotyje (40 b. l.);

- 2013-03-04 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kompaktinės plokštelės su policijos kvietimo garso įrašu, pateiktos Šiaulių AVPK, apžiūra (43-44 b.1.);

- 2013-02-22 specialisto išvada Nr. G 273/13 (04), kurioje konstatuota, kad R. K. padarytos kraujosruvos kairiame skruoste ir smakro dešinėje pusėje, šiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūginių poveikių bukais kietais daiktais, sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai, R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (46 b.1.)

Teismas sprendžia, kad A. P. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Išdėstyti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. P. 2013-02-18 apie 23.00 val., Šiauliuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. K., o būtent: pagriebdamas R. K. už kaklo, ją pagriaudamas ant lovos ir apžergdamas jos kojas, bei taip ją smaugdamas ir reikalaudamas atiduoti vertingus daiktus po ko kumščiu suduodamas vieną smūgį R. K. į veidą, tuo padarydamas R. K. kraujosruvas kairiame skruoste ir smakro dešinėje pusėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai R. K. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C1“ ir 30 Lt, viso svetimo turto už 130 Lt. Tokiu būdu kaltinamasis užvaldė jam nepriklausančius pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną. Panašias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios R. K. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kad kai ją pradėjo smaugti, telefoną pati iš rankų paleido, nes išsigando; A. kumščiu vieną kartą trenkė jai į galvą, dėl smūgių apsvaigo; pinigų nereikalavo; A. reikalavo tik telefono, o kai smaugė, A. pasakė, kad jam atiduotų viską, ką turi; kai atsipeikėjo, neberado telefono ir grąžos, kuri jo paties buvo atnešta iš parduotuvės, tai buvo 30 Lt (10 ir 20 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad pagrobtu turtu buvo galima laisvai disponuoti, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigta. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. P. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir A. P. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – 90 parų arešto.

Kaltinamasis A. P. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su bausmės rūšimi, teismo prašo skirti kuo mažesnę bausmę (154 b. l.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

A. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testo šaknelėje Nr. 8514, užfiksuota, kad 2013-02-19, 00.09 val. A. P. nustatytas 1,43 prom. girtumas (98 b. l.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). A. P. teistas, nusikalto teistumui neišnykęs, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas (70, 71-74 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (65-69 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus informacijos apie A. P. neturi (57 b. l.). A. P. nedirbantis (79 b. l.), 2013-05-15 duomenimis, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2011-06-29 iki 2011-10-25, darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu (80 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti, paskyrus A. P. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Bausmės dydis nustatytinas kaip didesnis nei bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2011-10-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo paskirta 24 MGL (3 120 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas A. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-02-18, 23.50 val. iki 2012-02-20, 9.30 val. (99-100 b. l.) (dvi paros), laikant, kad jis atlikęs 2 arešto paras.

Kaltinamajam A. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (101-102 b. l.) - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

- mobiliojo ryšio telefonas „Nokia Cl“, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas pagal pakvitavimą nukentėjusiajai R. K. (36-38 b. l.), paliktinas neribotai R. K. nuosavybei;

- SIM kortelė „Pildyk“, priklausanti A. P., kuri atsiųsta kartu su baudžiamąja byla (paketas Nr. 2), grąžintina savininkui A. P.;

- du kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašu, kurie atsiųsti kartu su baudžiamąja byla (paketas Nr. 1), paliktini prie baudžiamosios bylos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendž i a:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2011-10-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 24 MGL (3 120 Lt) dydžio bauda ir A. P. galutinę subendrintą bausmę paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą ir 24 MGL (3 120 Lt) dydžio baudą. Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti A. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-02-18, 23.50 val. iki 2012-02-20, 9.30 val. (dvi paros), ir laikyti, kad A. P. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras.

Bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo momento, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

A. P. paskirtų kardomųjų priemonių – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeisti.

Daiktiniai įrodymai baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

- mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Cl“, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas pagal pakvitavimą nukentėjusiajai R. K. - palikti neribotai R. K. nuosavybei;

- SIM kortelę „Pildyk“, priklausančią A. P. - grąžinti savininkui A. P.;

- du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašu - palikti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti A. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Bronius Vinciūnas