Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei I. J. dėl žalos atlyginimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 20 d. draudėjas Vilniaus tradicinių kovos menų klubas NIAT-NAM su ieškovu sudarė Verslo turto draudimo sutartį Nr. 109270333, kuria buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. spalio 24 d. (e. b. l. 8-9). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad žala atsirado būtent dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris atsakovei priklauso asmenine nuosavybės teise, užkimšto klozeto (e. b. l. 6-7). Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjui 793,28 Eur žalos. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovui draudimo išmoką, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Bylos duomenys nustatyta, kad žala atsirado būtent dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užkimšto klozeto (e. b. l. 7) ir kuris priklauso atsakovei (e. b. l. 6). Ieškovas, įgyvendindamas savo regreso teisę (CK 6.1015 straipsnį), reikalauja priteisti iš atsakovės 793,28 Eur draudimo išmoką. Taigi butui padaryta 793,28 Eur žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos buto priežiūros (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi ieškovas, veikdamas kaip draudikas, atlyginio žalą, padarytą patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis įgijo teisę reikalauti išmokėtos 793,28 Eur draudimo išmokos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė prievolės atsiradimo pagrindo neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.266 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovo sumokėtą draudėjui draudimo išmoką (793,28 Eur) yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 793,28 Eur draudimo išmoką.

CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 793,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2019 m. birželio 11 d.- iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovui priteistinos 18 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis); į valstybės biudžetą – 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 11 07 įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas, j. a. k. 110051834, iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 793,28 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 28 ct) draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 793,28 Eur sumą nuo 2019 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.