Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui G. S., jo atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus atstovei Indrei Nausėdienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-100-299/2015 (Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01710-2014-8) pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2015-08-03 nutartimi paliko Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-02 sprendimą nepakeistą.

Pareiškėjas G. S. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-100-299/2015 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-05-25 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-100-299/2015 (Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01710-2014-8) pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai, Kultūros paveldo departamentui.

Atnaujinus procesą, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo seneliai E. Z. (gim. 1900 m., mirusi 1966), J. Z. (gim. 1884, miręs 1973) iki 1944 nacionalizacijos nuosavybės teise Šilutės ir Pagėgių savivaldybių teritorijoje valdė 96,8 ha žemės.

Pareiškėjas nurodo, kad 2012 m. birželio mėn. 7 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 07 05 d. sprendimą ir prašymą patenkino bei atnaujino pareiškėjui terminą prašymui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Z. ir E. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Šilutės ir Pagėgių rajonuose bei terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. 2012-07-19 prašymu pareiškėjas kreipėsi į NŽT Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių tikslu atkurti nuosavybės teises. 2012-08-02 jis gavo atsakymą, kad jo pateikti dokumentai neatitinka dokumentų, išvardintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 09 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" patvirtintos tvarkos 12 punkte bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 06 10 d, nutarime Nr.407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų" išvardintų papildomų dokumentų, nurodydami, kad trūksta dokumentų įrodančių pareiškėjo senelių nuosavybės teises į žemę.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo motina E. Z. (Cvengelytė) mirė 51 metų amžiaus 1986 07 01 d. likus penkeriems metams iki nuosavybės teisių atkūrimo pradžios. Gyvų asmenų, kurie būtų galėję papasakoti apie senelių sodybą Rukų k., dirbamos žemės plotus buvusioje Rytų Prūsijoje (dabartiniuose Šilutės ir Pagėgių r.) nebebuvo. 2010 m. spalio mėnesį Vokietijos Raudonojo kryžiaus organizacija pranešė, kad atradusi dokumentus apie senelių nuosavybę ir juos persiuntusi Leipcigo miesto notarui. Susipažinus su pateiktais dokumentais aktuose iš federalinio žalos atlyginimo archyvo rado reikalingą informaciją kurioje patvirtinta, kad jo seneliai turėjo žemės ūkio paskirties žemę Pagėgių sav. ir Šilutės r. teritorijoje, taip pat turėjo namą su ūkiniais pastatais. Surinkus informaciją iš likusių dar gyvų liudytojų kreipėsi į UAB „ Pamario krašto projektai " kurių pagalba buvo suruošti penkių sklypų , į kuriuos galimai bus atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktai. Sudaryti vietovių kuriuose yra ir buvo žemė kartografavimo planai masteliu 1:10000. Atlikus šiuos darbus buvo nustatyta, kad jo seneliai E. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Pagėgių sav. Stoniškių k. (sklypas įsiterpęs tarp kelio Šilutė- Pagėgiai ir geležinkelio) valdė 26,0ha. žemės , Pagėgių sav. Stoniškių sen. Berštininkų k. nuosavybės teisėmis valdė 33,4 ha žemės, Pagėgių sav. Stoniškių sen. Mažaičių k. 15,0 ha žemės, Pagėgių sav. Stoniškių sen. Rukų k., 6,0 ha. žemės, Šilutės r. Šilutės sen. Sausgalvių k., 16,4 ha žemės viso valdė 96,8 ha dydžio žemės plotą.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė su pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė Federalinio žalos atlyginimo archyvo dokumentų vertimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad informacija paremta klausimo ir atsakymo principu, nėra žinoma ar informacijai apie valdytą turtą buvo pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šilutės skyriuje nėra Sausgalvių (senuosiuose dokumentuose - Sausgaliai) teritorijos žemės išskirstymo planų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti E. Z. ir J. Z. valdytos žemės buvimo vietą. Pagal pareiškėjo pateiktą Klaipėdos apskr. Šilutės r. Šilutės sen. Sausgalvių k. žemės sklypo kartografavimo planą matyti, kad į sklypą patenka kultūros paveldo objektas Sausgalvių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės, kurių unikalus kodas Nr. 24296. Šios kapinės pažymėtos ir Rytprūsių fotoarchyvo planuose. Kapinės visuomet buvo bendrojo naudojimo objektas, tad abejotina, kad jos galėjo patekti į privatų žemės sklypą. Nurodo, kad abejotini ir liudytojų parodymai, kadangi atsižvelgiant į liudytojų amžių ir į tą faktą, kad įvykiai buvo labai seniai, jie negali tiksliai žinoti žemės plotų dydžio. Pateiktų Lietuvos centrinio valstybinio archyvo dokumentų nekvestionuoja, jie nėra ginčytini ir abejonių nekelia.

Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Savo atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nėra susijęs su jų kompetencija, todėl prašo spręsti klausimą teismo nuožiūra.

Civilinėje byloje Nr. 2-100-299/2015 apklaustų liudytojų parodymai iš naujo vertinti byloje naujai pateiktų parodymų kontekste ir visumoje.

Liudytoja L. F. nurodo, kad ji pažįsta pareiškėją. Ji buvo pažįstama gerai su pareiškėjo motina E. C. (Zalciene). Paaiškino, kad pareiškėjo motina yra ją vežusi į Stoniškius, Mažaičius, Berštininkus, Rukus, Sausgalvius ir rodydavo, kad ten yra buvusi jos žemė. Aiškindavo, kokio dydžio buvo tie žemės sklypai, rodė, kad ten buvo jų namas.

Liudytoja V. A. parodė, kad ji pažįsta pareiškėją, ji pažinojo pareiškėjo senelius Julių ir Erną. Liudytoja paaiškino, kad ji dirbdavo pas pareiškėjo senelius. Pareiškėjo seneliai gyveno Rukų kaime, tačiau jie turėjo daug žemės, ši žemė buvo išmėtyta po įvairias vietoves.

Liudytojas H. Z. parodė, kad yra pareiškėjo brolis. Paaiškino, kad jis žinojo apie tai, kad jo seneliai Julius ir Erna turėjo nemažai žemės. Apie tai jam pasakojo mama E. Z. (Cvengel), ji jį buvo nuvežusi į tuos žemės plotus, kur pagal mamos pasakojimus, seneliai turėjo žemę. Rodė, kad Rukuose jie turėjo namą su žemės sklypus. Aiškino, kad turėjo Rukuose 6 ha žemės, Sausgalviuose 16 ha žemės sklypą. Taip pat važiavo į Mažaičių k., ten turėjo 15 ha žemės. Tą mama pasakojo 1985 metais.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-02 sprendimas pakeistinas ir pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo sąlygų

Pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo seneliai E. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė:

16 ha 25 a 49 kv.m. žemės sklypą Užliekniuose;16,4 ha žemės sklypo Sausgalviuose;15 ha žemės sklypą Mažaičiuose;6 ha žemės sklypą Rukuose;51 a 44 kv. m. žemės sklypą Didžiuosiuose Berštininkuose;57 a 46 kv. m. žemės sklypą Didžiuosiuose Berštininkuose;30 ha 76 a 35 kv.m. žemės skypą Stoniškiuose.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tais atvejais, kai turto valdymo nuosavybės teise juridinį faktą prašoma nustatyti siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio nekilnojamojo turto (šiuo atveju – žemės) savininko nuosavybės teise iki nusavinimo valdytą turtą, teismas vadovaujasi ne tik CPK nustatytomis bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo taisyklėmis, bet ir specialiosiomis normomis – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir jo lydimaisiais teisės aktais.

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo kausimą, kai šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurti, taikytinas taip pat ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (iki 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusio įstatymo pakeitimo galiojo nuostata, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės buvimo vietą, o sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priima apskrities viršininkas (Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98, 100 punktai). Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai; piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo praleidęs terminą kreiptis į minėtas institucijas ir 2012-06-07 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas sprendimu šį terminą atnaujino (b.l. 20-22). Pareiškėjas atnaujinus terminą nustatytu laiku kreipėsi dėl nuosavybės atkūrimo, tačiau dėl nepakankamų dokumentų, savo teisės nerealizavo.

Vertinant naujai pateiktus pareiškėjo archyvinius duomenis atskirai ir visumoje su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis byloje, nustatyta:

Dėl 16 ha 25 a 49 kv.m. žemės sklypo Užliekniuose

Pareiškėjas faktą, kad jo seneliams E. Z. ir J. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos priklausė 16 ha 25 a 49 kv.m. žemės sklypas Užliekniuose grindžia iš Lietuvos centrinio archyvo gauta 1935 m. lapkričio 5 d. notariškai patvirtinta perleidimo sutartimi, iš kurios matyti, kad J. L. W. žemės sklypą Užliekniuose, kurio dydis 16 ha 25 a 49 kv.m. perleidžia savo sūnui H. W., o tuo tarpu pareiškėjo senelei E. Z., mergautinė pavardė W. atitenka 250 litų. Jokių kitų įrodymų byloje apie tai, kad E. Z. atiteko 16 ha 25 a 49 kv.m. žemės sklypas Užliekniuose byloje nepateikta. Iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad E. Z. ir J. Z. 16 ha 25 a 49 kv.m. žemės sklypas Užliekniuose nepriklausė.

Dėl 16,4 ha žemės sklypo Sausgalviuose

Pareiškėjas faktą, kad jo seneliams E. Z. ir J. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos priklausė 16,4 ha žemės sklypas Sausgalviuose grindžia aktais iš Vokietijos Federalinio archyvo, archyvaro dr. A. L., išduotomis 2013-04-29 ir 2013-05-20 pažymomis. Kaip jau buvo pažymėta Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-02 sprendime šie aktai remiasi anketomis, kurios buvo pateiktos užpildymui asmenims, kurie Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo laikomi pabėgėliais tikslu kompensuoti jiems patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ši informacija buvo subjektyvi, rėmėsi tik pačių asmenų pateikta žodine informacija, jų patikimumas nepakankamas. Iš šių aktų matyti, kad atsakinėdami į anketose nurodytus klausimus E. Z. ir J. Z. nurodė, kad jie turėjo Rukuose, Pagėgių sav. žemės bei pastatus. Abejonių kelia ir tas faktas, kad pareiškėjas nurodo, kad seneliams priklausė 16,4 ha, o 1959 m. gruodžio 15 d. E. Z. ir 1959 m. gruodžio 12 d. J. Z. parodymais jiems priklausė 16,4 margo žemės sklypai (1 margas yra lygus 0,71 ha). Taip pat nustatyta, kad Šilutės r., Sausgalvių k. nurodytame žemės sklype, kuriuos galimai valdė E. Z. ir J. Z. buvo senos kapinės, todėl mažai tikėtina, kad nuosavybės teise valdomoje žemėje galėtų būti kapinės, kurios dažniausiai būdavo bendros paskirties žemės sklypuose.

Iš išdėstytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad E. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė1 6,4 ha žemės sklypą Sausgalviuose.

Dėl 15 ha žemės sklypo Mažaičiuose

Pareiškėjas faktą, kad jo seneliams E. Z. ir J. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos priklausė 6 ha 53 a 40 kv. m. žemės sklypas Mažaičiuose grindžia aktais iš Vokietijos Federalinio archyvo, archyvaro dr. A. L., išduotomis 2013-04-29 ir 2013-05-20 pažymomis. Kaip jau buvo pažymėta Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-02 sprendime šie aktai remiasi anketomis, kurios buvo pateiktos užpildymui asmenims, kurie Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo laikomi pabėgėliais tikslu kompensuoti jiems patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ši informacija buvo subjektyvi, rėmėsi tik pačių asmenų pateikta žodine informacija, jų patikimumas buvo menkas. Iš šių aktų matyti, kad atsakinėdami į anketose nurodytus klausimus E. Z. ir J. Z. nurodė, kad jie turėjo Rukuose, Pagėgių sav. žemės bei pastatus. Jie anketose nurodė, kad turėjo 15 margų žemės (1 margas yra lygus 0,71 ha). Byloje pateikė iš Lietuvos centrinio valstybinio archyvo gautą žemės mokestinio tikrinamojo įrašo protokolo išrašą dėl 6 ha 53 a 40 kv m., tačiau jame yra nurodyta, kad šis sklypas priklausė ponui Bredies, tačiau byloje duomenų apie tai, kad šis sklypas būtų perleistas E. Z. ir J. Z., nėra. Liudytojų parodymai taip pat kelia abejonių, jie teigia, kad E. Z. ir J. Z. priklausė 15, o jie patys pareiškimuose nurodė, kad valdė žemę Mažaičiuose 15 margų dydžio (10,65 ha).

Iš išdėstytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad E. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė1 15 ha žemės sklypą Mažaičiuose.

Dėl 6 ha žemės sklypo Rukuose

Pareiškėjas faktą, kad jo seneliams E. Z. ir J. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos priklausė 6 ha žemės sklypas Rukuose grindžia aktais iš Vokietijos Federalinio archyvo, archyvaro dr. A. L., išduotomis 2013-04-29 ir 2013-05-20 pažymomis, 1959 m. gruodžio 15 d. E. Z. parodymais, žemės mokestinio tikrinamojo įrašymo protokolu.

Iš pateikto žemės mokestinio tikrinamojo įrašymo protokolo išrašo matyti, kad 1937-10-02 J. Z. priklausė 3 ha 06 a 39 kv.m. žemės sklypas Pagėgių apskrityje, Rukų k.. Atsižvelgiant į tai, kad 1937-10-02 įrašas, yra keli metai prieš nacionalizaciją, todėl tikėtina, kad nacionalizacijos metu E. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos priklausė 3 ha 06 a 39 kv.m. žemės sklypas Rukų k. ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas kaip įrodytas.

Dėl 51 a 44 kv. m. žemės sklypo Didžiuosiuose Berštininkuose ir 57 a 46 kv. m. žemės sklypą Didžiuosiuose Berštininkuose

Pareiškėjas faktą, kad jo seneliams E. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos priklausė 51,44 a ir 57 a 46 kv.m. grindžia 1919 rugsėjo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir patvarkymo kopija.

1919 m. rugsėjo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi O. K. pardavė J. Z. sklypo Nr. 116 dalis, kurių numeriai 146,155,158., kurios sudaro 51,44 arus ir yra Didžiuosiuose Berštininkuose. 1920-03-05 patvarkyme įrašyta, kad žemės, kurių Nr. 146,155,158 dydis yra 0 ha 57 a 46 kv.m., todėl darytina išvada, kad tai tie patys žemės sklypai. Abejonių apie tai, kad 1920 m. kovo 5 d. J. Z. priklausė šis žemės sklypas nėra, tačiau duomenų apie tai kad jis jį valdė iki nacionalizacijos 1940 m. duomenų nepakanka.

Dėl 30 ha 76 a 35 kv.m. žemės skypo Stoniškiuose

Pareiškėjas faktą, kad jo seneliams E. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos priklausė 30 ha 76 a 35 kv.m. žemės skypas Stoniškiuose grindžia aktais iš Vokietijos Federalinio archyvo, archyvaro dr. A. L., išduotomis 2013-04-29 ir 2013-05-20 pažymomis.1920-03-05 patvarkymo kopija.

Vokietijos federalinio archuvo aktai remiasi anketomis, kurios buvo pateiktos užpildymui asmenims, kurie Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo laikomi pabėgėliais tikslu kompensuoti jiems patirtus nuostolius. Kaip jau anksčiau minėta ši informacija buvo subjektyvi, rėmėsi tik pačių asmenų pateikta žodine informacija ir nėra patikima bei pagrįsta kitais įrodymais. Iš šių aktų matyti, kad atsakinėdami į anketose nurodytus klausimus E. Z. ir J. Z. nurodė, kad jie turėjo Rukuose, Pagėgių sav. žemės bei pastatus.

Remiantis 1920 m. kovo 5 d. patvarkymu abejonių apie tai, kad 1920 m. kovo 5 d. J. Z. priklausė šis žemės sklypas nėra, tačiau duomenų apie tai kad jis jį valdė iki nacionalizacijos 1940 m., duomenų nepakanka.

Iš visų išdėstytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pareiškėjas įrodė, kad E. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3 ha 06 a 39 kv.m. žemės sklypą Rukų k., Pagėgių sav., tačiau duomenų, patvirtinančių, kad E. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis 16 ha 25 a 49 kv.m. žemės sklypą Užliekniuose; 16,4 ha žemės sklypo Sausgalviuose; 15 ha žemės sklypą Mažaičiuose; 6 ha žemės sklypą Rukuose; 51 a 44 kv. m. žemės sklypą Didžiuosiuose Berštininkuose; 57 a 46 kv. m. žemės sklypą Didžiuosiuose Berštininkuose; 30 ha 76 a 35 kv.m. žemės skypą Stoniškiuose, todėl jo pareiškimas tenkintinas iš dalies (CPK 178 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263 str. – 265 str., 270 str., 371 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-100-299/2015 (Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01710-2014-8).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Z., gimusiai 1900 m. ir mirusiai 1966 m. bei J. Z., gimusiam 1884 m.- mirusiam 1973 m. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 3 ha 06 a 39 kv.m. žemės sklypas Rukų k., Pagėgių sav.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.