Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinį atsakovei F. B. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarė R. M. – Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujat.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarė R. M. – Z. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujat bei ieškovo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė ir M. B. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos CMS sudarė santuoką; (duomenys neskelbtini) M. B. mirė. Po M. B. mirties įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą nesikreipė. 2017 m. liepos 13 d. ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biurą dėl M. B. palikimo valstybės vardu priėmimo. Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarė R. M. – Z. 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. S-300 ieškovei nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas gali būti išduotas tik tuomet, kai bus nustatyta palikėjo turto dalis bendrame su sutuoktine turte.

Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Nagrinėjamu atveju atsakovė kaip pergyvenusi sutuoktinė dėl nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimo, kuriuo patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti pergyvenusiam sutuoktiniui ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui, išdavimo nesikreipė, todėl būtina nustatyti mirusiojo sutuoktinio M. B. dalis bendrame turte, kadangi tik atskyrus mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtą (CK 5.62 straipsnis).

Jeigu gyvenama įregistravus santuoką, įstatymo preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atveju yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t.y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).

Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl santuokos metu įgyta transporto priemonė bei piniginės lėšos esančios sąskaitoje dalintini lygiomis dalimis, nustatant, kad mirusiajam M. B. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių akcinėje bendrovėje Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis transporto priemonės R. L., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis). Įvertinus atsakovės tinkamą procesinį elgesį, jos materialinę padėtį ir į tai, kad mokėtina atsakovei tenkanti suma yra nedidelė, teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas valstybės naudai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, minėtas žyminis mokestis iš atsakovės valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 261, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė ½ dalis turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pergyvenusia sutuoktine F. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių akcinėje bendrovėje Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis transporto priemonės R. L., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbitni). Kita ½ dalis paminėto turto priklauso F. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.