Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-231-493-2013

Teisėjas: Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-23-1-00627-2012-7

2012 m. kovo 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Jurgio Kiškio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiesiems J. B., A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas: pagal LR BK 290 straipsnį 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo, pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos už LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus subendrintos paskiriant 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 straipsniu paskirta galutinė bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 12 MGL bauda paskiriant galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo ir 12 MGL (1560 Lt.) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2012-02-16, apie 10.50 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) komisariato laikino sulaikymo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. į sienas pats susižalojęs sau galvą ir prisilašinęs kraujo į delnus, tyčia per du kartus juo aptaškė (duomenys neskelbtini) specialistą S. N., taikydamas jam į veidą, tokiu būdu sukruvino veidą drabužius bei patalpos sieną, tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei įvairiais necenzūriniais, garbę ir orumą žeminančiais, žodžiais iškeikė valstybės tarnautojus – savo pareigas einančius (duomenys neskelbtini) specialistą S. N. bei vyriausią postinį M. M., kurie jį bandė sulaikyti, kad jis toliau nežalotų savęs daužydamas galvą į sienas, tokiu būdu įžeidė minėtus pareigūnus. Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnyje;

taip pat jis nuteistas už tai, kad 2012-07-10, apie 22.00 val., sugyventinės J. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia, ne mažiau vieną kartą ramentu sudavė sugyventinės J. B. sūnui A. B. į galvą, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą. Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje;

taip pat jis nuteistas už tai, kad 2012-07-11, apie 10.00 val., sugyventinės J. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia, ne mažiau vieną kartą ramentu sudavė sugyventinei J. B. į kairiąją koją, tokiu būdu kairėje šlaunyje padarė poodinę kraujosruvą, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje;

taip pat A. K. nuteistas už tai, kad 2012-07-11, apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia, ne mažiau vieną kartą ramentu sudavė sugyventinės J. B. sūnui A. B. į dešinę ranką, dėl o A. B. nukrito ant žemės, tokiu būdu A. B. padarė poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimą keliuose, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apelianto manymu teismo išvados dėl jo kaltės padarius LR BK 290 straipsnyje numatytą nusikaltimą taip pat nepagrįstos, kadangi už jo atliktus veiksmus laikino sulaikymo kameroje turėtų būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Skundo autorius sutinka, kad būdamas neblaivus galėjo pareigūnus išplūsti įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, tačiau galvos į sieną tikrai nedaužė ir savęs nežalojo. Po to nejautė jokio skausmo, galvoje nebuvo jokių sužalojimų, specialisto išvadoje nurodytas vienintelis sužalojimas – nosies sumušimas. Nosį galėjo susižaloti tuo metu, kai buvo pargriautas ant žemės dedant antrankius. Iš nosies bėgo kraujas, todėl tikėtina, kad juo netyčia galėjo aptaškyti pareigūno uniformą. Pažymima, kad policijos autoriteto visuomenėje apeliantas nepažemino, kadangi necenzūriniai įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti laikino sulaikymo kameroje, juos girdėjo tik pareigūnai. Remiantis teismų praktika tokie apelianto veiksmai turėtų būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas.

Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėja advokatė R. Kalkauskienė prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusieji J. B. ir A. B. nuteistojo A. K. skundą prašė tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. K. apeliacinis skundas pagrįstas iš dalies.

Pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. K. nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), naikinama, baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu šioje dalyje nutraukiama.

Dėl nuteisimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos)

Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), kadangi tokio pobūdžio bylos turi būti nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, t. y. tik esant nukentėjusiojo skundui. Apelianto manymu teismas, išnagrinėdamas jo bylą bendra tvarka, pažeidė LR BPK 407 straipsnio nuostatas. Apeliantas taip pat mano, kad teismas nepagrįstai nepritaikė LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų ir nenutraukė bylos, kadangi jis su nukentėjusiaisiais – sugyventine ir jos sūnumi, susitaikė.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išanalizavęs apeliacinio skundo motyvus sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino A. K. kaltu padarius LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo išvada, kad A. K. padarė tris LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra pagrįsta. Apelianto skundo argumentas, kad teismas neturėjo teisės nagrinėti bylą nesant nukentėjusiojo skundo, yra nepagrįstas. LR BPK 407 straipsnyje įtvirtinta, kad dėl LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad į policiją nukentėjusysis A. B. kreipėsi 2012-07-11, ką patvirtina jo rašytas protokolas – pareiškimas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad bylos dėl LR BK 140 straipsnyje numatytų nusikaltimų nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Tačiau konstatuojama, kad šiuo atveju procesinių pažeidimų nebuvo padaryta. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. smurtą naudojo artimoje aplinkoje. Artimos aplinkos sąvoka pateikiama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artima aplinka tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Minėto įstatymo pirmame straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinta, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl savo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Visuomeninė reikšmė, kaip nusikalstamos veikos požymis, yra imperatyvas prokurorui pradėti baudžiamąjį procesą ir palaikyti valstybinį kaltinimą net ir nesant nukentėjusiojo skundui (LR BPK 409 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje prokuroras pagrįstai priėmė nutarimą tęsti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nustatyta, kad asmuo smurtavo artimoje aplinkoje. Pirmos instancijos teismas, išnagrinėją bylą bendra tvarka, procesinių pažeidimų taip pat nepadarė.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad su nukentėjusiaisiais jis susitaikė, todėl bylą jo atžvilgiu galima nutraukti, yra pagrįstos bei įrodytos. Bylose, turinčiose privataus kaltinimo bylų pobūdį, yra numatyta galimybė privačiam kaltintojui iki baigiamųjų kalbų atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju (LR BPK 416 straipsnio 1 dalis). Nors nagrinėjamu atveju kaltinimą palaikė valstybinis kaltintojas – prokuroras, tai nešalina asmens galimybės pasinaudoti minėtu institutu. Kaip matyti iš bylos medžiagos jau nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme tiek nukentėjusysis A. B., tiek nukentėjusioji J. B. nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi. Šią poziciją nukentėjusieji patvirtino ir vykstant apeliaciniam procesui raštu pažymėdami, kad nepageidauja, kad A. K. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybė ir prašydami baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (2 t. b. l. 163, 164). Tokią poziciją nukentėjusieji patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2 t. b. l. 166). Netikėti nukentėjusiųjų pozicija kolegija neturi pagrindo. Esant tokiai situacijai kai nukentėjusieji ir kaltinamasis susitaiko, turi būti taikomos LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, kurios įpareigoja teismą nutraukti bylą tuo atveju, jei nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, kaltinamu LR BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Nustačius aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, o pradėtas turi būti nutrauktas, buvimą aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu dėl LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų (trys nusikalstamos veikos) turi būti nutraukta.

Dėl nuteisimo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį.

Nuteistasis A. K. nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pareigūnų įžeidimo, kadangi laikino sulaikymo kamera nelaikytina vieša vieta, o pareigūnų atžvilgiu išsakyti įžeidžiantys žodžiai turėtų būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismas savo išvadas rėmė ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais, kurie atitinka LR BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pirmos instancijos teismas savo išvadas dėl A. K. kaltės padarius LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje numatytus nusikaltimus grindė nukentėjusiųjų S. N., M. M. parodymais, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu.

Atsakomybėn pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. LR BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai, todėl teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kad nusikalstamą veiką būtų galima kvalifikuoti pagal LR BK 284 straipsnio l dalį, turi kilti pasekmės, t. y. visuomenės rimtis ar tvarka turi būti realiai sutrikdomi, nes numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, dėl ko numatytos pasekmės yra būtinasis nusikalstamos veikos požymis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad A. K. veiksmais – triukšmo kėlimas, savęs daužymas ir žalojimas, įžeidžiančių žodžių vartojimas, policijos pareigūno aptaškymas krauju, jo tarnybinės uniformos sugadinimas, laikytini nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir aplinkai bei patyčiomis. Tokie nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Nors apeliantas skunde nurodo, kad vieša tvarka nebuvo pažeista, kadangi viskas vyko laikino sulaikymo kameroje, šis skundo argumentas apeliacinės instancijos teismo atmetamas kaip nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykis buvo policijos komisariato budinčioje dalyje, laikino sulaikymo kameroje. Akivaizdu, kad į budinčią dalį bet kuriuo metu galėjo patekti tiek policijos pareigūnai, tiek bet kuris kitas pilietis. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad policijos komisariato budinčioji dalis atitinka viešosios vietos požymius ir pagrįstai A. K. veiksmai kvalifikuoti kaip padaryti viešoje vietoje. Be to, dėl A. K. veiksmų pareigūnai turėjo atsitraukti nuo savo darbo, imtis priemonių, kad sutramdyti pažeidėją, kas rodo, kad įprastas įstaigos darbas buvo sutrikdytas realiai.

Nuosprendyje taip pat pagrįstai nustatyta, kad A. K. pareigūnų atžvilgiu išsakyti necenzūriniai žodžiai „mentai, pederastai, gaidžiai“ buvo įžeidžiančio pobūdžio, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 290 straipsnį. LR BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims tinkamai vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia LR BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas. Dėl to pagal LR BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Kolegija sutinka, kad teismų praktikoje susiduriama su veikų, numatytų LR BK 290 straipsnyje ir LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje atribojimo problema. Sprendžiant klausimą, ar už pareigūno įžeidimą kaltininkas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, atsižvelgtina į kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį, t. y. ar asmuo necenzūrinius įžeidžiančius žodžius vartojo abstrakčiai, reikšdamas pasipiktinimą esama situacija, ar tiesiogiai taikė konkretiems policijos pareigūnams siekdamas įžeisti būtent juos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 290 straipsnį, nes necenzūriniai žodžiai pareigūnų atžvilgiu pasireiškė ne kaip momentinė reakcija į stresinę situaciją o truko kurį laiką vartojant įvairius įžeidžiančio pobūdžio žodžius, nukreiptus į tuo metu buvusius pareigūnus S. N. ir M. M.. Nukentėjusiaisiais apklausti pareigūnai patvirtino, kad aiškiai suprato, jog apelianto išsakyti žodžiai buvo skirti būtent jiems ir jie dėl tokių žodžių įsižeidė. Įvertinus šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad aptarti apelianto veiksmai, t. y. įžeidžiančių žodžių daugkartinis naudojimas pareigūnų atžvilgiu, rodo jo kryptingą siekimą įžeisti, pažeminti ir įskaudinti savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus.

Kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, pirmos instancijos teismas įrodymus vertino vadovaudamasis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti teismo nešališkumu. Teismas nuosprendį grindė LR BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyje numatytus reikalavimus atitinkančiais įrodymais, kurie buvo gauti teisėtais būdais įstatymo nustatyta tvarka. Nustačius, kad A. K. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, teismas skyrė bausmes straipsnių sankcijos ribose, jas bendrindamas pažeidimų nepadarė. Skirdamas bausmę teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisėtai bei pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai A. K. atžvilgiu nenutraukė bylos pagal LR BK 140 straipsnio 1dalį, todėl nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1, 2 punktu

nusprendžia:

Nuteistojo A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, LR BK 140 straipsnio 1 dalį, LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą šiose dalyse jo atžvilgiu nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmė, paskirta už LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje numatytus nusikaltimus LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už tris nusikaltimus, numatytus LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje numatytus nusikaltimus, subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 12 MGL bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo ir 12 MGL (1560 Lt.) baudą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.