Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1795-818/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-05
Bylos Nr.
1-1795-818/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-04269-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
V. B.
Nukentėjusysis
T. B.
Advokatai
Konstantinas Mironovas, Kazis Pėdnyčia
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1795-818/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04269-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.; 2.1.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei,vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Audronei Adomavičienei, Svetlanai Minakovai,dalyvaujant prokurorams Loretai Martinaitytei, Linui Silevičiui,kaltinamajam V. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Konstantinui Mironovui,nukentėjusiajai T. B.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Kaziui Pėdnyčiai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Rusijos pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (galioja iki 2015-10-03), turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. B. šeimos nariui – savo sutuoktinei nukentėjusiajai T. B. - nežymiai sutrikdė sveikatą:

jis, 2014-12-26, apie 02.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje viena ranka suėmė nukentėjusiajai savo sutuoktinei T. B. už smakro, o kitos rankos delnu vieną kartą pastarajai sudavė per veidą, po ko savo apatinėmis kelnaitėmis apvijo T. B. kaklą ir ją smaugė, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke ir smakro kairėje pusėje, linijinį nubrozdinimą nosies nugarėlėje.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. B. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Jis paaiškino, kad prieš kelis metus, kai mirė jo buvusios žmonos mama, labai pasikeitė jos psichika, ji tapo agresyvi. V. B. jai sakė pas gydytoją nueiti. Tai, kas nutiko, buvo per kelis metus. Konflikto iniciatorė buvo sutuoktinė. V. B. supranta konflikto priežastis, bet nelabai norėtų kalbėti apie jas. Pagal dokumentus tai yra butas, bet praktiškai namas. V. B. patvirtina, kad buvo namie tą dieną. Taip pat ten buvo jo buvusi žmona ir jų du vaikai - 4 ir 13 metų. Vaikai nieko nematė, galėjo girdėti. Tą dieną buvo vartojamas alkoholis. Jie išgėrė vieną butelį, gėrė bendrai. T. B. tapo agresyvi ir V. B. nuėjo į rūsį. Ji atėjusi jį apipylė. Dėl to V. B. padarė išvadą, kad ji gėrė prieš tai. Tai buvo degtinė ir sultys. Per tas dvi valandas ji prisigėrė to koktelio ir buvo toje būsenoje. Į rūsį V. B. nuėjo tiesiog išvengti konflikto, nes žino, kad T. B. pasidaro agresyvi. Po mamos mirties ji kreipėsi į daktarą. V. B. tai žino iš jos žodžių. Jis buvo Londone, o ji buvo Maskvoje. Kaltinamasis dvi valandas rūsyje miegojo, nuo alkoholio buvo silpnai apsvaigęs. Ji įeidama į rūsį išlaužė spyną, kažkaip atsidarė, po to durys užsidarė iš vidaus, negalima atsidaryti. V. B. visą laiką buvo tame bute, jis ten gyvena. Iki to įvykio jis nematė sužalojimų. T. B. įėjo į rūsį, V. B. miegojo, ir ji pradėjo kažkokiu skysčiu pilti. Tai galbūt buvo vanduo ar degtinė, pylė per visą kūną. Ji šaukė, bet reikalas tame, kad kai ji pakelia toną, tai V. B. atsijungia ir nesupranta, todėl jis negalėjo suprasti, ką jį šaukė. Po to, kai apipylė, ji nubėgo į virtuvę. V. B. irgi nuėjo į virtuvę. Prisiminęs aplinkybes Ispanijoje, jis suprato, kad reikia išlošti laiko. Jis uždėjo savo kelnaites T. B. ant galvos ir nuėjo. Kelnaitės trikampio formos. Kelnaites užmovė ant galvos, ji šaukė kažką. Buvo toks momentas, kad buvo sudaužytas puodelis ir ji sakė, kad V. B. jį metė. Tuo metu jis uždėjo kelnaites jai ant galvos ir bėgo į viršų. Smaugimo nebuvo, nesąmonė. V. B. nesupranta, kaip galima smaugti. Jis gali tik spėlioti. Jis nematė to. Gal ji pati sau kaklą spaudė iš pykčio. Už trumpikių V. B. netraukė, nesiėmė jokių veiksmų. Uždėjo ir nubėgo į viršų, kur buvo jo rūbai. T. B. buvo apačioje. V. B. užėjo, išgirdo, kad ji kilo į viršų, todėl jis priėjo prie durų ir laikė jas, kad ji negalėtų įeiti. Ji šaukė, o V. B. negalėjo rengtis. Paskui ji nusileido į apačią. V. B. apsirengė ir ji vėl atėjo į viršų ir patraukė duris. Galbūt ji durimis sau padarė po akimi sumušimą. Durų rankena įprastiniame aukštyje, ne su rankena, o su briauna. Tai yra kietas daiktas. Kito paaiškinimo V. B. negali rasti. Durimis, tai paaiškinimas. Jis nežino, kodėl vienoje vietoje vokas. Jis nuėjo į viršų ir į apačią. Nekelia rankos prieš žmoną, nesudavė. Jis išėjo iš namų ir nuėjo į ofisą, kur jis visuomet būdavo tokiu atveju, nes tokių atvejų buvo Vilniuje dešimt. V. B. nežinojo, kad pareigūnai buvo atvažiavę. Beveik kiekvieną kartą, kai taip nutinka, T. B. rėkia, kad iškvies policiją. Buvo kartą, kai ji atbėgo iki ofiso ir trankė galvą, rėkė, kad ją muša vyras, o jis sėdėjo ofise. Ji vaizdavo daug kartų, kad skambina į policiją ir V. B. nežino ar ji skambino. Jis norėjo kuo greičiau išeiti iš namų. Jis skaitė, kad yra pranešimas, jog skambino. Ispanijoje buvo tas pats. Į policiją kreipėsi administracija, tris dienas V. B. buvo suimtas, o po to jį paleido, jokios nuobaudos neskyrė. Kvailystė dėl civilinio ieškinio, du kartus viršija tą sumą. Trumpikes jis nusiėmė pakeliui link virtuvės.

Nukentėjusioji T. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su vaikais atvažiavo į tuometinio vyro namus. Tada jau kartu nebegyveno, ji nuomojo butą. Prieš metus ji buvo užpulta Ispanijoje, dar byla vyksta, nuosprendis nepriimtas. T. B. nepasitiki savo vyru. Ji suprato, kad su juo pavojinga gyventi, gali bet kada užpulti. Ji nusprendė gyventi nuo vyro atskirai Vilniuje, kartais susitikdavo, kartais pas jį nakvodavo, arba jis pas ją bute. Nukentėjusioji atvažiavo su vaikais pas V. B. ir tą vakarą susipyko. Iš pradžių viskas buvo gerai. Jie norėjo aptarti Naujų metų planą. T. B. pervedė pinigus, kad galėtų bilietus nupirkti. Jie žiūrėjo filmą, gėrė raudoną vyną. Staiga V. B. pradėjo elgtis agresyviai. Jis prisiminė, kas buvo Ispanijoje, apšmeižė T. B. ir sakė, kad ji nieko neįrodys. T. B. susijaudino, jie smarkiai susibarė. Vyras jau buvo išgėręs, jis dažnai vartoja alkoholį. Jis išgėręs tampa agresyvus, susitarti ar užgniaužti ginčo neįmanoma. T. B. jam darė koktelį, o jis prišnekėjo jai bjaurių žodžių, nuėjo į apačią ir atsigulė ant sofos. Jie aptarinėjo poilsio planus ir taip viskas susiklostė dėl to, kad jis buvo išgėręs. T. B. paėmė degtinės butelį ir atėjo pas jį į apačią. V. B. gulėjo ant pilvo. T. B. išpylė ant jo degtinę. Jis gulėjo su kelnaitėmis, jos sušlapo. Tada T. B. nuėjo į virtuvę. Ji stovėjo virtuvėje, atsirėmusi į stalą. Tada ji pamatė, kad vyras lipa aukštyn, kažką laikė rankoje, tačiau ji nesitikėjo, kad tai atsitiks, galbūt būtų galėjusi pasitraukti. V. B. staiga prišoko prie jos, ranka trenkė į veidą, paskui ties akimi buvo mėlynė. Jis paėmė kelnaites, užmetė ant kaklo ir pradėjo smaugti. Tuo pačiu vadino kale, bjauriai keikė nukentėjusiąją, jai buvo labai baisu. Smaugimas vyko 3-5 sekundes, sunku tiksliai pasakyti kiek. Vėliau T. B. paleido, bet, atrodo, pats suprato, ką daro, ir nubėgo žemyn į miegamąjį. Po to V. B. nubėgo į viršų, pradėjo rengtis ir T. B. pamatė, kaip jis apsirengęs bėga žemyn. Už 5-10 minučių T. B. paskambino policijai. Ji pasakė, kad ją užpuolė, ir paprašė, kad atvažiuotų. V. B. išėjo iš namų ir kažkur nubėgo į miškelį, į kelio pusę, nes kai atvažiavo policija, jo jau nebebuvo. Policija fotografavo T. B. telefonu, apklausė, iškvietė greitąją. Ji buvo išgėrusi raudono vyno, bet gerai atsimena, kad ją fotografavo policininkas. Jis klausė, ar reikia vaistų, o T. B. atsisakė, nes jai buvo stiprus emocinis stresas. Po to laiko vyro ji nematė. Jis jai rašė grasinančias SMS žinutes, kontaktas nutrūko. Ryte ji paėmė vaikus ir grįžo į savo butą. Bute T. B. buvo su sutuoktiniu ir 2 vaikais. Vaikai įvykio nematė, miegojo. Ji tiksliai nežino, ar jai atvykus vyras buvo išgėręs. Jie vyną atsidarė žiūrėdami filmą. T. B. išgėrė 1-2 taures. Vynas buvo gal 12 laipsnių. Vyras gėrė ir geria. Jis geria daugiau negu T. B., visuomet dvigubai daugiau. Jis gėrė daugiau kaip visada. Ten kur konfliktas įvyko, jie žiūrėjo televizorių. V. B. sakė, kad jis nieko nedarė ir turi specialisto išvadą, kad T. B. jam Ispanijoje trenkė buteliu per galvą. Vyras po to nuėjo į apačią. T. B. nežino, ar jis nuėjo miegoti. Ji pamatė jį gulintį veidu žemyn. Ji nusileido į apačią, apipylė vyrą degtine, o tada pakilo į virtuvę, į pagrindinį aukštą. Virtuvėje buvo prieblanda, buvo dalis lempų įjungta. T. B. matė, kad vyras plikas, o ką jis laikė, ji nežino. Kai atėjo plikas, paaiškėjo, kad rankoje laikė kelnaites. Jis pakilo ir priėjo tylėdamas, o kai pradėjo mušti, pradėjo kalbėti. Vieną kartą į veidą sudavė. T. B. mano, kad tai buvo dešinė ranka, ir pataikė į akį. Sudavė vieną kartą ranka, tai buvo kumščio kauliukai. Atrodo, kad į dešinę akį sudavė. Ji stovėjo atsirėmusi į stalą. V. B. prišoko prie jos netikėtai ir trenkė. T. B. po smūgio nenukrito. Tada ją kelnaitėmis smaugė. Jis užmetė apatinius, permetė per galvą ir sukryžiavo, pradėjo traukti. Buvo baisu, pradėjo trūkti oro. Tai buvo keletas sekundžių, bet tiksliai T. B. negali pasakyti. Kai jis smaugė, jis kaip ir buvo užvirtęs ant jos, tai buvo užpuolimas dvigubai sunkesnio žmogaus. Tai buvo nubrozdinimai, nes trenkė krumpliais. Kraujas netekėjo, buvo nubrozdinimas dėl smūgio kumščiu. Baisiausias buvo smaugimas. Gruodį dar santuoka nebuvo nutraukta, kartu negyveno, bet buvo sutuoktiniai. T. B. skambino policijai iš savo mobilaus telefono, paskutiniai 3 skaičiai „888“. Ji buvo šoke, buvo labai susijaudinusi. Ji pasakė, kad ją užpuolė sutuoktinis ir po to greičiausiai pasakė adresą ir paprašė atvažiuoti. Tikslaus pokalbio ji neatsimena, pasakė, kad vyras užpuolė. T. B. kalbėjo rusiškai, o su kalbėjo rusiškai su akcentu, bet rusiškai. Pareigūnai atvažiavo gal po 10 minučių, T. B. negali tiksliai pasakyti. Buvo 2 pareigūnai. Vienas iš policininkų ją fotografavo, pasakė, kad taip reikia. T. B. sutiko. Nuotraukoje nufotografuota jos akis. Ji pasižiūrėjo į veidrodį ir akis vis labiau raudonavo. Apatinėje nuotraukoje matyti, kad jai patraukė plaukus ir fotografavo kaklą, pasakė, kad yra žymė ir ją nufotografuos. T. B. pasakė, kad trenkė ir smaugė. Dėl žymės ant kaklo policininkas pats pamatė, T. B. neprašė. Tada jos plaukai buvo ilgesni nei dabar. Pareigūnai paklausė, kur vyras, nes tuo metu namuose jo nebuvo. T. B. pasakė, kad nežino, bet matė, kad jis pasiėmė daiktus, rankinę su daiktais ir išėjo iš namų. T. B. mano, kad vyras girdėjo, kai ji kvietė policiją, ir pasistengė pabėgti, kol neatvažiavo. Policininkai iškvietė medikus, jie apžiūrėjo, pamatavo spaudimą. T. B. apžiūrėjo moteris. Ji medikei papasakojo situaciją, ji apžiūrėjo. T. B. su jais nevažiavo į medicinos įstaigą. Pirmą kartą 2008 metais, prieš, 7 metus V. B. taip pat ją užpuolė. Jis ne tik daužė, bet ir smaugė ją Ispanijoje. Prieš atvažiuoama į Vilnių, T. B. dirbo Londone. Alkoholio vartojimas ir agresija susiję su tuo, kad jį atleido iš darbo, ir nors jis direktorius, bet jis nėra labai smarkiai užimtas, jis turi daug laisvo laiko, tada geria. Tai vyriškos trikotažinės kelnaitės, ne šeimyniniai, o iškirptos kelnaitės. Jis užmetė, sukryžiavo ir jas tempė. Užmetė abiem rankom laikydamas, po to sukryžiavo ir smaugė T. B.. Fizinis smurtas, emocinis sukrėtimas, kad tai padarė vaikų tėvas. T. B. mano, kad realiai jai žala buvo padaryta. Ji paprasčiausiai nusprendė dėl tokios civilinio ieškinio sumos. Pareiškimą T. B. rašė kitą dieną. Jai į telefoną paskambino moteris iš policijos ir pasakė, kad ji turi atvažiuoti į komisariatą ir vietoje parašyti pareiškimą. Jos susitarė, kada atvažiuoti, nes T. B. turi vaikų, jai reikėjo surasti, kam palikti vaikus, ir nuvažiuoti. Pareiškimą ji rašė gal apie 16:00 - 17:00 val. Į medicininę ekspertizę ji kreipėsi todėl, kad policijoje pasakė, jog 29-ą bus pirma diena, kai dirbs ekspertai. Jai paaiškino, kad išeiginės. T. B. buvo šalyje, kurios kalbos nemoka, jaudinosi. Maskvoje ji nesamdė advokato, o čia jai buvo neramu, kad ji negalės visko suprasti, todėl pradėjo ieškoti advokato ir kai rado, išsiaiškino, paprašė surašyti ieškinį ir atstovauti jos interesams. Buvo Kalėdos, Naujieji metai, T. B. pasiėmė vaikus, nuvažiavo pas giminaičius. Ne iš karto, gal mėnesį ieškojo ir dar žiemą rado. T. B. negali tikslios datos paskalyti, kada surašė civilinį ieškinį. Tyrimas vyko ilgai, ji skambino tyrėjai, klausinėjo, kaip reikalai, ir pavasarį viskas buvo paruošta. Tolygiai ji dar ruošėsi skyryboms ir daug dėmesio skyrė skyrybų procesui, bendravo su kitu advokatu dėl skyrybų. T. B. nepamena, kiek žyminio mokesčio turėjo sumokėti, buvo daug reikalų su kitu procesu, gali painioti kitas sumas. Lietuvoje ieškinys buvo kovo mėnesį, bet teisėjas nuolat atidėdavo, nes rasdavo trūkumų, prašė pateikti dokumentus, reikėjo labai daug dokumentų, kad būtų išnagrinėta byla ne Maskvoje, o Lietuvoje. T. B. vyras padavė skyryboms Maskvoje ir buvo labai daug dokumentų. T. B. pasitikėjo savo advokatu, kuris atstovavo. Ispanijoje paskirta teismo data, ji ten važiavo išsiaiškinti. Ispanijoje ji yra liudininkė, tai susiję su Ispanijos įstatymu. Galima padaryti užklausą Ispanijai ir gauti dokumentus. Ten byla neišnagrinėta, lapkričio mėnesį paskirtas bylos nagrinėjimas. Londone T. B. dirbo pusantrų metų. Dabar nuomoja butą Maskvoje, pardavė mašiną ir gyvena iš tų pinigų. Ji yra kompanijos direktorė, dar nepradėjo individualios veiklos, kadangi nutrūko dėl skyrybų. Kompanijoje minimalus atlyginimas. Jeigu tai labai svarbu šiai bylai, ji gali atnešti pažymą. Iš nuompinigių užtenka pinigų. Dabar T. B. pervažiavo į Maskvą, įsidarbino buhaltere. Su V. B. 1995 metais registruota santuoka. Kai buvo užpuolimas jie išsiskyrė 2008 metais, bet kadangi T. B. mylėjo savo vyrą, 2010 metais jie vėl susituokė ir gyveno kartu. Per tą laikotarpį, jis pasakė, kad ji nedirbtų. Kartais jai liepdavo išeiti į darbą. Ji dirbo floriste. Paskui jie persikėlė į Kiniją ir Pekine pusę metų T. B. dirbo buhaltere. Vėliau grįžo į Maskvą, ten pradėjo dirbti administratore. Po to dėl nėštumo teko išeiti. Kai persikėlė į Londoną, dirbo, kol vyras nusprendė persikelti į Vilnių. Kinijoje V. B. pirmą kartą panaudojo smurtą prieš T. B.. Buvo vasara, jie susipyko dėl niekų, dėl pakroviklio. V. B. ją keikė, ji išėjo iš kambario, išgirdo, kaip leidžia vandenį. Jis ją čiupo už plaukų ir nutempė į vonią, ten laikė ją panardinęs į vandenį ir pasakė, kad jei ji ginčysis, jis taip elgsis. Jis panardino kelis kartus ir tai buvo pirmas užpuolimas. Buvo dar ir Dubajuje. Jie grįžo iš kelionės, T. B. buvo su mažu vaiku, susipyko, jis čiupo už plaukų ir trenkė galva į sieną. Kitas atvejis buvo Lietuvoje. 2012 metais kumščiu jai trenkė į krūtinę. Kitą dieną T. B. net pasiklausė, kaip pakliūti pas gydytoją. Iš medikų siunčia ir policijai informaciją. Kilo įtarimas, kad vienkartinė trauma. T. B. išsigando, kad bus byla. Vyras darė spaudimą ir kadangi ji bijojo, ne kiekvieną kartą kreipdavosi į policiją. Ji išgyveno gėdos jausmą, nes atvažiavo policija, teko kreiptis į specialistus, jai buvo gėda ir nemalonu. T. B. ypatingai gėda, kad ją smaugė kelnaitėmis. Ji supranta, kad jis neatsitiktinai turėjo jas rankoje, nes jis jas nusimovė. Tai - sadistinis iškrypimas. Šie veiksmai panašūs į sadistiškus veiksmus. Jis gaudavo ir 10 000 dolerių per mėnesius, 6 000 svarų, kažkiek panašiai. Vyras elgėsi taip, kad jis nesigaili, bandė su ja bendrauti, nors, kiek ji žino, buvo uždrausta, nes ji pati policijoje paprašė, kad būtų taip parašyta. Jis visą laiką darė moralinį spaudimą, gąsdino, rašė kažkokius dalykus, kad nieko neįrodys, jeigu ji atsiims pareiškimą, jis jos neapkaltins šmeižtu. Į telefoną tokius dalykus rašė, SMS pranešimus. Rašė, koks puikus jo seksualinis gyvenimas, ir kaip jai viskas blogai. Nepaisant to, kad buvo uždrausta. T. B. parašė pareiškimą, kad jis rašo nemalonius dalykus. Iš pradžių ji su juo nebendravo, o vyras per vyresnį sūnų bandė perduoti informaciją. Vieną kartą naktį suskambėjo telefonas, T. B. pažiūrėjo, kad nepažįstamas numeris. Ji nekėlė, tai buvo ne vyro numeris, bet tai buvo jos vyras, kuris pradėjo su ja bendrauti, klausė kur buvo naktį. T. B. aiškino, kad miegojo, o paskui paklausė, kodėl jis rašo visokias nesąmones ir lenda prie jos. Ji retkarčiais neišlaikydavo ir atsakydavo, po to užblokavo numerį. Jis rašė ir el. paštu. Pašte liko pranešimai, telefone neliko. Kai jie susiruošė važiuoti į Maskvą, T. B. V. B. pranešė, kad jie gyvena Maskvoje. Teismo sprendime dėl vaikų išlaikymo buvo parašyta, kad vaikai gyvens su motina. T. B. galėjo išvažiuoti į Maskvą, nes ten giminaičiai ir draugai, tai natūralu, kad jie išvažiavo. Dukros Veronikos paso ji nerado, todėl padarė naują pasą ir išvažiavo. V. B. sumokėjo už mokyklą ir už maistą, daugiau už nieką nemokėjo. Vaikai su T. B. yra pagal Maskvos teismo sprendimą. Dukra mažytė, sūnus paauglys. Kadangi vyras daug dirbo, keliavo, vaikai augo su ja.

Liudytojas policijos pareigūnas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog neblaivus vyras sumušė moterį. Vykstant į iškvietimą policijos pareigūnai pastebėjo, kad maždaug ties ta vieta žmogus perbėgo gatvę, bet nepagalvojo, kad kažkas galėjo būti. Kai atvyko, rado moterį, kuri paaiškino, kas įvyko. Tada policijos pareigūnai įtarė, kad tai galėjo būti tas vyras. Juos pasitiko moteris. Ji buvo susijaudinusi, apsiverkusi, prie akies matėsi sumušimas, pamėlęs akies vokas, ant kaklo smaugimas. Iš pradžių nenorėjo paaiškinti, sakė, jai gėda, po to paaiškino, kad su kelnaitėmis smaugė, neteko matyti kelnaičių. A. G. fotografavo telefonu Nokia N8, užfiksavo sužeidimus. Minėtus pažeidimus jis matė. Pirma pamatė ant akies ir po to ant kaklo pamatė. Jis papildomai paklausė ir nukentėjusioji atsakė, kad jai gėda sakyti. Kiek A. G. pamena, smaugimas buvo daugmaž kaklo srityje. Jam atrodo, kad vienoje pusėje matėsi labiau smaugimas, kitoje nelabai. Nukentėjusioji pasakė, kad suėmęs spaudė. Teko pildyti pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Ką paaiškino, tą A. G. ir surašė. Nukentėjusioji neneigė, kad kartu su vyru susitiko, šiek tiek išgėrė, norėjo pabūti kartu per šventes. A. G. mano, kad ji buvo sumušta. Jo kolega viską tą patį matė. Vaikai miegojo, bet A. G. nėjo įsitikinti, kad jų nepažadintų. Teismo posėdžio metu jis pirmą kartą mato kaltinamąjį.

Liudytojas A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad nieko neatsimena. Jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje vyr. patruliu. Neatsimena įvykio, nes labai daug įvykių kiekvieną dieną. Tą dieną buvo smurtas šeimoje. Policijos pareigūnai atvažiavo. Vyras buvo pabėgęs, o moteris, kuri juos kvietė, sėdėjo. Buvo mėlynė po akim ir dar kažkas. Porininkas fotografavo ir bendravo su ja. Teismui pagarsinus A. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino ir parodė, kad buvo matomos smaugimo žymės.

Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus miesto GMP specialiste. Šiuo metu ji nieko neprisimena. Parodžius liudytojai jos užpildytą greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę (I t., b. l. 34), ji paaiškino, kad kortelė buvo užpildyta. Dispečerė atsiunčia kortelę, kurioje viskas yra: kada gavo iškvietimą, kada atvyko. Antrame punkte pildomas spaudimas, kvėpavimas, pulsas. 5 punkte pažymėta, kad kaklo srityje yra kažkokie pakitimai. Nustatoma, kaip pats žmogus sako, kur skauda, ir pažymima, ką mato medikai. 6 punkte pažymėta, kad buvo užpuolimas. 8 punkte pažymėta, jog bendraujant su pacientu jaučiasi alkoholio kvapas. Medikai apsvaigimo lygio nerašo, bet nestiprus kvapas buvo. Kad vyras smogė į kairę akį, tai iš asmens paaiškinimų užfiksuota. Kai dabar pamatė moterį, liudytoja prisiminė įvykio aplinkybes, bet kol nesusipažino su kortele, tai sunkiai atsiminė įvykį. Kaklo srityje buvo kažkoks paraudimas, bet liudytoja negali pasakyti ar per visą kaklą. Buvo tamsu, mašinoje apžiūrėjo, buvo paraudimas ir viskas. Moteris sakė, kad smaugė vyras ir sudavė į akį. Su policija ji kalbėjo. Medikai ją apžiūrėjo ir viskas. Tuo momentu kažkas buvo, matėsi, kad po smūgio. Iškvietimas buvo 02:22 val. Ji atsisakė važiuoti į ligoninę. Per tokį laiką galėjo susiformuoti paraudimai. Nebuvo taip, kad girta, buvo šiek tiek kvapas. Ji visas aplinkybes paaiškino. Jeigu žmogus išgėręs, rašoma, kad išgėręs, bet alkoholio kiekis netikrinamas, tik pažymima, kad kvapas iš burnos.

Teismo posėdžio metu specialistas V. K. parodė, kad kaip ekspertas jau yra prisiekęs. Jis žino, dėl kokios specialisto išvados yra pakviestas. Nukentėjusiąją apžiūrėjo, medicininiai dokumentai nebuvo pateikti. Specialistas išvadą patvirtina, bet pastebėjo techninę klaidą: tai ne kaklo, o smakro – pasmakrio sužalojimas (I t., b.l. 17), nes kakle išorinių sužalojimų nematyti. Dešinės akies buvo sumušimas, kraujosruvos spalva laikui atitiko. Šiek tiek papildomos informacijos specialistas gavo tik tai, kad buvo vietoje apžiūrėta ir nuo jo iki medicinos pagalbos darbuotojų apžiūrų daugiau nebuvo. Apie smaugimą gal ir neklausė, ji nepasakojo. Vieną iš padarymo būdų jis nurodė, kad gal ir nuo pirštų. Specialistas ir parašė, kad kakle išorinių sužalojimų nėra. Jis nematė kakle sužalojimų. Labai svarbu dydis, ar buvo dryžuotumas. Paraudimas labai abstraktus pasisakymas. Pirštu, tai viena iš padarymo galimybių. Specialistas negali pasakyti, ar buvo susistumdymas, bet įbrėžimas labai nedidelis - 1 ar 3 mm. Nuotraukų neteko matyti. Dažnai nukentėjusieji pateikia iš savo telefono kažkokias nuotraukas, bet tai ne bylos medžiaga. Akis atitinka sužalojimą. Ant kaklo specialistas matė linijinį paraudimą, gana siaurą. Jeigu buvo kontaktas, tai kažkuo pailgu, kelnaitėmis, virvute. Galimai kelnaitėmis buvo, tą pačią dieną, bet specialistas nepasakys, kad tai kraujosruva, tai nuo mechaninio padarymo, bet jis išnyksta sekančią dieną, tai nuo kontakto. Sužalojimai vertinami pagal jų pobūdį ir neatsižvelgtina į gydymo trukmė, nukentėjusiosios sužalojimas nežymus, nedarbingumo ji neprarado. Galėjo patirti fizinį skausmą, bet ar patyrė, specialistas negali teigti, nes tai subjektyvus klausimas. Jis nustatė tris trauminius sužalojimus: kraujosruvą akies, smakro ir nosies srityje. Apie sužalojimus veide specialistas įprastai taip pasisako, nes veidas yra ta sritis, kurią įprastai žmogus apsaugo. Griūnant nebūdingas voko sužalojimas. Antakio sritis atsikišusi, bet jeigu žmogus griūtų, paprastai praskelia antakį. Dėl fizinio skausmo klausimo nebuvo, buvo klausimas kaip kvalifikuojama visuma. Jeigu yra užduotis, atsakoma pagal užduotus klausimus. Dėl dydžio, specialistas matavo su permatoma liniuote, rašomos apytikslės kraujosruvos ribos. Į kampą gal negalėjo atsitrenkti. Neatmetama galimybė, kad į daiktą gali atsitrenkti. Viskas priklauso nuo sužalojimų. Šiuo atveju specialistas vadovavosi sužalojimais, jie šiuo atveju nežymūs. Su A. G. specialisto išvada jis nėra susipažinęs. Voko aukštis pas atskirus individus gali būti įvairus. V. K. pasisakė, kad kraujosruvos ribos yra neaiškios. 1,5 cm gali būti vokai. Skaičiuojama nuo blakstienų linijos. Nuotraukos specialistas nematė, išvada duota tik apžiūros metu, tai yra, tam tikros datos ir laiko metu.

Specialistas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad, kaip jau minėta, klaida dėl kaklo buvo techninė, sužalojimas smakre buvo, kakle sužalojimų nėra, atkrenta pirmas klausimas. Nuotraukoje kakle matosi dešinėje pusėje, o kolega aprašinėjo kairėje pusėje. Tai - nedidelis aplaidumas. Mašininkė gal nesuprato, ką jis diktuoja. Nuotraukoje matyti kraujosruvos dydis. Ji yra nedidelė, apie 0,5 cm. Iš nuotraukos matyti, kad 0,5 cm. Specialistas kitaip skaičiuoja voko aukštį. A. G. skaičiuoja, kur kraujosruva yra. Jis iš advokato gavo jo akto kopiją ir nuotrauką, visa tai vertino. A. G. apie bylą tik trumpai parašė. Kaip pats sau gali susimušti akį, jo praktikoje dar to nebuvo. Negali būti, kad pats susižaloja žmogus. Klausimas lyg tais toks, kiek metre yra centimetrų. Čia irgi aiškiai matyti kaklo pusė, voko aukštis, tai to maža? Specialistas išbraukia klausimą, kad mašininkė rašydama sumaišė dėl kaklo. Specialistas apžiūri ir diktuoja mašininkei, o ji rašo. Dėl laiko A. G. nežino, kodėl parašė. Kai gerai įsižiūrėjo. Nuotraukos nėra ryškios, jeigu melsvai žalsvos, atsiranda visada. Išvadoje apie laiką nėra nieko. Šį kartą liapsusas buvo A. G..

Iš byloje esančio 2014-12-26 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykus policijos pareigūnams buvo nustatyta, kad ant T. B. dešinės akies matėsi mėlynė, smaugimo žymė ant kaklo. Minėti sužalojimai buvo nufotografuoti (I t., b.l. 10-13, 15).

Iš 2014-12-26 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad medikai adresu (duomenys neskelbtini), atvyko 2014-12-26 02:31 val. (skambučio priėmimo laikas 02:20 val.); T. B. buvo nustatyti: paraudimas kaklo srityje, veido sumušimas, girtumas (I t., b.l. 34).

Pagal specialisto išvadą Nr. G 4433/14(01) T. B. padaryta: poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke ir smakro kairėje pusėje, linijinis nubrozdinimas nosies nugarėlėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-12-26), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Kraujosruva kaklo srityje galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštu, nubrozdinimas nosies nugarėlėje galėjo atsirasti nuo įdrėskimo nagu, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais, kurie nebūdingi griuvimui. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (I t., b.l. 17).

Kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo apžiūrėta (ir perklausyta) kompaktinė plokštelė su skaitmeninio garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro: nustatyta, kad 2014-12-26 02.09 val. iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į BPC paskambino T. B. ir pranešė, kad ją užpuolė vyras, kuris sudavė jai kelis kartus ir bandė smaugti; skambučio metu vyras dar buvo namuose (I t., b.l. 39, 40-42, 43).

Nenustatyta, kad nukentėjusioji T. B., specialistai ir liudytojai dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį. Jų paaiškinimai yra nuoseklūs, išsamūs ir vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl teismas jais tiki ir jie yra kaltinamojo V. B. kaltės įrodymai.

Be to, aukščiau paminėtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams ir juos papildo. Šiais duomenimis netikėti, abejoti nėra priežasčių. Todėl šie duomenys yra kaltinamojo V. B. kaltės įrodymai.

Aukščiau nurodyti duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais bei pateikia jų analizę ir jos pagrindu padarytas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y., 2014-12-26, kaltinamasis V. B. ir nukentėjusioji T. B. buvo susituokę, todėl, teismo vertinimu, jie pagrįstai laikytini šeimos nariais.

Kaltinamasis V. B. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo nepripažino. Jis paaiškino, kad per pastaruosius kelis metus jo žmona tapo agresyvi, o įvykio dieną tarp sutuoktinių kilo konfliktas. Norėdamas konflikto išvengti jis nuėjo miegoti į rūsį, į kurį atėjusi T. B. jį apipylė kažkokiu skysčiu. Po šio veiksmo ji nubėgo į virtuvę, o V. B. nuėjo iš paskos ir siekdamas laimėti laiko T. B. uždėjo ant galvos savo trumpikes, o tada nuėjo rengtis ir išėjo iš namų. T. B. bandė užeiti į kambarį, kuriame persirenginėjo V. B., jis laikė duris uždarytas, o T. B. bandė jas atidaryti, ko pasekoje ji galėjo susižaloti atsitrenkdama į šias duris. Kaltinamasis V. B. neigė, jog vartojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį. Tokia kaltinamojo pozicija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusioji T. B. teismo posėdžio metu neneigė, jog įvykio dieną konfliktavo su savo sutuoktiniu ir nuėjusi į namų rūsį apipylė vyrą degtinę. Tada ji nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad ateina nuogas V. B., kuris rankose laikė savo kelnaites. Jis staigiai priėjo prie T. B. ir vieną kartą trenkė jai ranka, o tada pradėjo smaugti ją kelnaitėmis. Atlikęs šiuos veiksmus, V. B. pasišalino iš namų. Nukentėjusioji T. B. nedelsdama iškvietė policijos pareigūnus. Bendrojo pagalbos centro kortelėje nurodyta, jog T. B. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino 2014-12-26 02.09 val. ir pranešė, kad vyras ją mušė bei bandė smaugti (I t., b.l. 8). Į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno A. G. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės su T. B. parodymais sutampančios aplinkybės, pagal kurias kaltinamasis V. B. smogė jai ranka į veidą ir smaugė savo apatinėmis kelnaitėmis (I t., b.l. 10-14). Policijos pareigūnas taip pat padarė kelias nuotraukas (I t., b.l. 15), kuriose aiškiai matomi nukentėjusiosios patirti sužalojimai. Pažymėtina, kad kaip nurodė pati nukentėjusioji T. B., žymes ant kaklo pirmas pamatė ir užfiksavo pats policijos pareigūnas. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai A. G. ir A. Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Greitosios medicinos pagalbos specialistė A. B. teismo posėdyje taip pat nurodė, jog atvykusi į įvykio vietą nustatė, kad nukentėjusiosios dešinioji akis sumušta, o ant kaklo matomas paraudimas. Tokie pat duomenys nurodyti medikės užpildytoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (I t., b. l. 34).

Tai, kad nukentėjusioji T. B. patyrė fizinį smurtą taip pat įrodo specialisto išvada Nr. G 4433/14(01), kurioje nurodyta, jog apžiūrėjus nukentėjusiąją nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke ir smakro kairėje pusėje, linijinis nubrozdinimas nosies nugarėlėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-12-26), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Kraujosruva kaklo srityje galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštu, nubrozdinimas nosies nugarėlėje galėjo atsirasti nuo įdrėskimo nagu, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais, kurie nebūdingi griuvimui. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (I t., b.l. 17). Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas V. K. minėtą išvadą patvirtino, ir patikslino, kad joje dėl techninės klaidos nurodyta, jog sužalotas nukentėjusiosios kaklas, nors iš tiesų tai yra smakro – pasmakrio sužalojimas. Specialistas taip pat paaiškino, kad šis sužalojimas galėjo būti atliktas kažkuo siauru, virvute, galimai kelnaitėmis. Sužalojimai, pasak specialisto, nebūdingi savęs žalojimui.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo V. B. gynėjas pateikė teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A-KI-255-08 (I t., b. l. 172-176), kurioje įvardyti tam tikri techniniai specialisto išvadoje Nr. G 4433/14(01) nurodyti netikslumai. Visgi, teismo vertinimu, šie netikslumai nėra laikytini esminiais ir paneigiančiais galutinę išvadą, jog nukentėjusioji T. B. patyrė fizinį smurtą. Pažymėtina, kad specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-255-08 nurodyta, kad T. B. kūno sužalojimų pobūdis liudija, jog jie galėjo būti padaryti pašalinės jėgos poveikyje ir, atrodo, negalėtų būti būdingi susižalojimui. Teismo posėdyje apklaustas minėtą išvadą pateikęs specialistas A. G. patvirtino, kad specialisto išvadoje Nr. G 4433/14(01) nurodyti netikslumai nelaikytini esminiais, o labiau techniniais, padarytais dėl sužalojimus surašiusio asmens aplaidumo (dažniausiai specialistas apžiūrėdamas asmenį savo padėjėjui diktuoja sužalojimus, kuriuos šis įrašo į išvadą). Be to, specialistas patvirtino, kad T. B. patirti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Pažymėtina, kad specialistas V. K. savo išvadą pateikė apžiūrėjęs nukentėjusiąją, o A. G. išvadą pateikė susipažinęs su policijos pareigūnų darytomis nukentėjusiosios nuotraukomis. Dėl sužalojimų padarymo laiko teismas atkreipia dėmesį, kad pats kaltinamasis V. B. duodamas parodymus teisme nurodė, kad iki įvykio ant T. B. veido sužalojimų nematė.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis suvokė, kad daro nusikalstamą veiką, ir norėjo taip veikti, todėl jo veikoje yra tyčia padaryti nusikaltimą, numatytą minėtame BK straipsnyje. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. nusikalstama veika buvo teisinga kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai vienas kitą papildančių duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo V. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis V. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas (I t., b.l. 102), administracine tvarka anksčiau baustas (I t., b.l. 106), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (I t., b.l. 112), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (I t., b.l. 110), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (I t., b.l. 111).

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. B. skiriant BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimą. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (neteistas, administracine tvarka anksčiau baustas), taip pat į tai, jog byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Civilinis ieškinys

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji T. B. pareiškė 4500 eurų civilinį ieškinį jos patirtai neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 24-27). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis, nukentėjusiajai T. B. kaltinamojo V. B. nusikalstamais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų ji medicinos įstaigose nesigydė, darbingumo neprarado, nusikalstami kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusiąją truko trumpą laikotarpį.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo V. B. neturtinė žala yra 3000 eurų (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6.270 straipsnio 1 dalis). Ši suma atitinka kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Nukentėjusioji T. B. teismo posėdžio metu taip pat pateikė prašymą pripažinti jos turėtas išlaidas advokatui proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo V. B. priteisti 1000 eurų. Prašymas tenkintinas visiškai. Advokatas atstovavo nukentėjusiajai keliuose teismo posėdžiuose, ruošė procesinius dokumentus, advokato paslaugų kainos nurodytos bylos medžiagoje esančiose atstovavimo sutartyse, sąskaitose ir pinigų perdavimo kvituose (II t., b. l. 5-13). Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad nukentėjusiosios T. B. turėtos atstovavimo išlaidos yra proporcingos jai suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltinamojo V. B..

Kardomosios priemonės

Kaltinamajam V. B. 2015-01-09 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 85).

2015-03-16 nutarimu kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į kitą kardomąją priemonę – 1000 eurų užstatą (I t., b. l. 88-89).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su garso įrašu (I t., b. 1. 43).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę - 1000 eurų užstatą - palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti užstatą – 1000 (vieną tūkstantį) eurų, sumokėtų į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozito sąskaitą - jį sumokėjusiam asmeniui V. B..

Nukentėjusiosios T. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. B. priteisti nukentėjusiosios T. B. naudai 3000 (tris tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios T. B. prašymą dėl jos turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. B. priteisti nukentėjusiosios T. B. naudai 1000 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kompaktinę plokštelę su garso įrašu, laikomą bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius