- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- 2-542-356/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00955-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- J. B.
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Janina Umbrasienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-542-356/2018, pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas G. G. ieškiniu (66-70 b.l.) prašė priteisti iš atsakovės 583 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 4 EUR žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė ieškinyje, jis ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad su atsakove 2015 m. liepą apsigyveno kartu, tačiau bendro ūkio nevedė. Jis 2015-08-29 neturėjo vidinės valios atsakovei dovanoti 879,16 EUR vertės telefoną, tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoti iki 2018-08-29 iš viso, t.y. kartu su palūkanomis, kas mėnesį lygiomis dalimis sumokėti 1 264,89 EUR. Tuo metu atsakovės pajamos buvo mažos, todėl ji neturėjo galimybės pirkti išsimokėtinai, o turėti naujausio modelio telefoną norėjo. Atsakovė prašė, o jis sutiko savo vardu paimti kreditą ir nupirkti atsakovei telefoną su ta sąlyga, kad įmokas mokės ji pati. 2015-08-29 jie buvo parduotuvėje, atsakovė pati išsirinko telefoną, jis atsakovei perdavė telefoną APPLE iPhone 6 Gold ir dokumentus, kad ji kas mėnesį mokėtų nustatyto dydžio įmokas. Ji iš lėšų, gautų pardavus asmeninį telefoną, sumokėjo pradinę įmoką. Jis pats telefonu APPLE iPhone 6 Gold niekada nesinaudojo. Po to, kai jų santykiai 2016 m. lapkritį nutrūko, atsakovė mokėjo įmokas dar iki 2017 m. vasario, vėliau atsisakė mokėti, motyvas – neturi piniginių lėšų, nes ilgą laiką nedarbinga. Tapti vartojimo kredito sutarties šalimi atsakovė nepanoro, daliniam skolos padengimui atiduoti telefoną atsisakė, todėl jis piniginę prievolę kreditoriui baigė įvykdyti pats dar iki nustatyto termino pabaigos, sumokėjo 583 EUR, tokią sumą prašo priteisti, o taip pat ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (82-84 b.l.), kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė ir jos atstovė prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad 2015 m. liepą atsakovė apsigyveno kartu su ieškovu, jis vieno mėnesio draugystės ir gyvenimo kartu proga jai 2015-08-29 padovanojo telefoną APPLE iPhone 6S Gold. Telefoną, kokio pageidavo, iš anksto rinkosi ji pati, tačiau perkant nedalyvavo. Ieškovas jai perdavė ne tokį telefoną, koks buvo nurodytas sutartyje, jeigu būtų perdavęs nurodytą sutartyje, ji būtų mokėjusi už jį įmokas. Ieškovas jos draugių akivaizdoje neginčijo nurodytų aplinkybių dėl telefono dovanojimo fakto, taigi pripažino telefoną padovanojęs. Nupirkti telefoną savo vardu ieškovo neprašė, nes pati turėjo galimybę pirkti išsimokėtinai, be to, turėjo pakankamai gerą kitą telefoną Sony xPERIA. Dokumentų ieškovas jai neperdavė. Atstovė nurodė, kad atsakovė įmokas už telefoną mokėjo tik tada, kai ieškovas nedirbo, atsakovė tuo metu jį išlaikė, pati atsakovė nurodė, kad ji sumokėjo tik vieną įmoką už lėšas, gautas pardavus jos asmeninį telefoną Sony xPERIA. Šis ieškinys, atsakovės nuomone, yra ieškovo kerštas dėl jų santykių pasibaigimo, ieškovas ją terorizavo žinutėmis, reikalavo sutartį perrašyti jos vardu. Ji ketino grąžinti telefoną ne tik dėl to, kad jai taip patarė naujas draugas, bet ir todėl, kad dovana buvo didelės vertės. Ieškovas pasiimti telefoną nesutiko, vėliau ji telefoną pametė. Jeigu teismas pripažintų, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovui jo reikalaujamą sumą, tuomet turėtų būti išdėstytas mokėjimas taip, kaip numatyta kredito sutartyje, nes ieškovas, nors kreditą padengė pirma laiko, neturėtų teisės reikalauti visa sumą sumokėti iš karto. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs teisme nagrinėtinas ginčas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnio 1 dalis) yra dėl to, atlygintinės ar neatlygintinės sutarties pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teises į mobilųjį telefoną (toliau – telefonas), ar yra įvykdžiusi piniginę prievolę, ar buvo atleista nuo prievolės vykdymo, jeigu sutartis buvo atlygintinė.
Nors atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas nenurodė šalių ginčui spręsti taikytinų teisės normų, tačiau pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti tik aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas), nes teisinių santykių kvalifikavimą atlieka teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.160 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartys gali būti dvišalės ir vienašalės, atlygintinės ir neatlygintinės, konsensualinės ir realinės, vienkartinio įvykdymo sutartys ir tęstinio vykdymo sutartys, vartojimo sutartys ir kitos. CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.159 straipsnyje įtvirtinta, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Viena iš CK numatytų neatlygintinių sutarčių yra dovanojimo sutartis. CK 6.465 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi dovanotojo vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos, nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį.
Viena iš CK numatytų atlygintinių sutarčių yra pirkimo–pardavimo sutartis. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1dalis). Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė ir ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o įstatymuose arba sutartyje numatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinkama forma (CK 6.159 straipsnis). Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. CK 1.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu, o CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Sudarant fizinių asmenų pirkimo – pardavimo sandorį, kurio vertė nėra didesnė nei 1 500 EUR ir kuri įvykdoma sudarymo metu, rašytinė sutartis arba perdavimo–priėmimo aktas nėra reikalingi (CK 1.73 straipsnis, 6.162 straipsnio 2 dalis). Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis).
Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis). Sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Nagrinėjamu atveju šalių nebuvo ginčijama, kad 2015 m. liepą jie apsigyveno kartu, o santykiai nutrūko 2016 m. lapkritį. Ieškovas 2015-08-29 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) (71 b.l.) 36 mėnesių laikotarpiui, t.y. įsipareigojo iki 2018-08-29 iš viso, t.y. kartu su palūkanomis, kas mėnesį lygiomis dalimis sumokėti 1 264,89 EUR. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė tik šios Sutarties kopiją (be šalių parašų), kurią gavo iš kitos šalies. Atsakovė neginčijo, kad tokia Sutartis buvo sudaryta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma (73 b.l.) patvirtina ne tik Sutarties sudarymo, bet ir įvykdymo faktą, todėl teismas šiuo įrodymu remiasi, nors nei viena iš šalių, teigdamos, kad dokumentus turi priešinga šalis (ieškovas teigė atidavęs kartu su telefonu atsakovei; atsakovė teigė negavusi), nepateikė Sutarties, kurioje yra šalių parašai. Nors nebuvo pateiktos Sutarties bendrosios sąlygos, tačiau jos nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (132 b.l.) patvirtina faktą, kad 2015-08-29 ieškovas su Sutartyje nurodytu tarpininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį ir įgijo nuosavybės teise 879,16 EUR vertės telefoną APPLE iPhone 6 16 GB Gold už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą 879,16 EUR vartojimo kreditą.
Ieškovo teigimu, nors nuo 2015 m. liepos jis su atsakove gyveno kartu, tačiau bendro ūkio nevedė, piniginius reikalus tvarkė atskirai. Telefoną jis pirko atsakovės prašymu, nes ji tuo metu nedirbo, todėl jai nebūtų leista pirkti išsimokėtinai, o turėti naujausio modelio išmanųjį telefoną atsakovė norėjo. Asmeniškai jam pačiam toks telefonas nebuvo reikalingas, jis niekada juo nesinaudojo. Telefoną ir dokumentus, būtinus įmokoms pagal Sutartį kas mėnesį mokėti, iš karto perdavė atsakovei, nes buvo susitarę, kad įmokas už telefoną mokės pati atsakovė. Jis neturėjo valios dovanoti atsakovei telefoną, todėl jį ir dokumentus perduodamas tokios valios jokia forma neišreiškė. Atsakovės teigimu, ji neprašė, kad ieškovas savo vardu sudarytų Sutartį ir jai perduotų telefoną, už kurį ji pati privalėtų mokėti įmokas. Tam nebuvo būtinumo, nes ji tuo metu dirbo, turėjo pajamų, todėl turėjo galimybę pirkti išsimokėtinai, be to, ji turėjo pakankamai gerą telefoną Sony xPERIA. Ne tik ieškovo žodžiu išreikšta valia dovanoti telefoną, bet ir kitos aplinkybės jai leido suprasti, kad tarp jų susiklostė dovanojimo santykiai, todėl telefoną iš ieškovo priėmė kaip jo dovaną vieno mėnesio jų draugystės ir bendro gyvenimo proga.
Atsakovė pripažino ieškovo nurodytą faktą, kad tą pačią dieną po Sutarties sudarymo jai ieškovas perdavė telefoną, tačiau ne APPLE iPhone 6 16 GB Silver, o APPLE iPhone 6S Gold, kuris buvo naujas. Ieškovo teigimu, ką patvirtina pateikti duomenys iš internetinio puslapio apie prekybos telefonais APPLE iPhone 6S pradžią Lietuvoje (133-134 b.l.), tokio modelio, kaip nurodė atsakovė, telefonais Sutarties sudarymo metu dar nebuvo prekiaujama. Nors atsakovės atstovė nurodė, kad telefonas nenaudojamas („įdėtas į dėžutę“), tačiau faktiškai atsakovė juo naudojosi, nes bylą nagrinėjant iš esmės pareiškė telefoną praradusi, todėl jis nebuvo pateiktas apžiūrai, kad patvirtinti jos teiginius apie telefono APPLE iPhone modelį. Liudytoja D. P. paaiškino, kad atsakovė jai rodė aukso spalvos APPLE iPhone 6 telefoną, ji turėjo tokį pat. Liudytoja R. B. prisipažino, kad nelabai ką išmano apie telefonus („apie technologijas nenusimanau“), tačiau įvardijo, kad 2015 m. atsakovė jai rodė būtent aukso spalvos telefoną APPLE iPhone 6S, t.y. tokio modelio, kuriais Sutarties sudarymo metu Lietuvoje dar nebuvo prekiaujama. Taigi liudytoja R. B. davė atsakovei palankius parodymus dėl telefono modelio, tačiau jie prieštarauja kitiems minėtiems įrodymams, todėl teismas šios liudytojos parodymais nesiremia.
Ieškovo teigimu, į Sutartį įrašyti telefono duomenys nesutampa tik dėl telefono spalvos, nes padarytas rašymo apsirikimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (132 b.l.) patvirtina, kad už 879,16 EUR 2015-08-29 16 val. 26 min. buvo nupirktas (kvite nurodyta, kad apmokėta kreditu) telefonas APPLE iPhone 6 16 GB Gold. Iš šalių paaiškinimų galima padaryti išvadą, kad tokios aplinkybės šalims paaiškėjo tik iškilus ginčui, tai nebuvo kliūtis atsakovei priimti telefoną ir juo naudotis. Taigi yra pagrindas padaryti išvadą, kad į Sutartį įrašant telefono spalvą galėjo būti padaryta klaida, nes kiti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą kreditą įgijo APPLE iPhone 6 16 GB Gold, o ne APPLE iPhone 6 16 GB Silver, kaip nurodyta Sutartyje. Šių įrodymų visetas taip pat leidžia padaryti išvadą, kad atsakovės teiginiai apie tai, kad jai ieškovas perdavė visai kito modelio telefoną, t.y. ne APPLE iPhone 6 16 GB Gold, o APPLE iPhone 6S Gold, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes neparemti įrodymais, išskyrus jos pačios paaiškinimą. Taigi yra pagrindas nustatyti, kad ieškovas 2015-08-29 įgijo nuosavybės teise ir atsakovei perdavė telefoną APPLE iPhone 6 16 GB Gold.
Minėta, kad Sutartis sudaryta 2015-08-29. Tuo metu ieškovas, kaip matyti iš VSDFV duomenų už 2015 metus (98 b.l.), nuo 2015-01-01 nuolatinai dirbo (duomenys neskelbtini), draudžiamųjų pajamų vidurkis už laikotarpį nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. buvo 581,35 EUR. Ieškovas (duomenys neskelbtini) prekyba dirbo nuolatinai nuo 2012-10-08 (97 b.l.). Atsakovės laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. turėtų draudžiamųjų pajamų vidurkis – 183,07 EUR (128-130 b.l.). Taigi už tą patį laikotarpį ieškovo draudžiamosios pajamos buvo daugiau kaip 3 kartus didesnės už atsakovės. Nurodytą aplinkybę, kad ji pati turėjo galimybę pirkti tokios vertės telefoną išsimokėtinai, atsakovė, išskyrus savo paaiškinimus, kitais įrodymais nepagrindė (CPK 12, 178 straipsniai). Tokie rašytiniai įrodymai leidžia labiau tikėti buvus ieškovo nurodytą faktą ir nustatyti, kad Sutarties sudarymo metu atsakovė neturėjo galimybės išsimokėtinai įgyti 879,16 EUR vertės telefoną.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė Sutarties sudarymo metu buvo kartu su juo ir pati išsirinko telefoną, atsakovė neigė buvusi ir nurodė, kad tuo laiku dirbo. Šalys kitais įrodymais, nei savo paaiškinimais, nurodytų aplinkybių neįrodinėjo ir prieštaravimų tarp parodymų nepašalino. Atsakovės iniciatyva apklausta liudytoja D. P., atsakovės draugė, patvirtino, kad atsakovė domėjosi telefonais, klausinėjo jos nuomonės apie Samsung ir iPhone telefonus. Atsakovė neneigė, kad telefoną rinkosi ji pati. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė domėjosi ir iš anksto pati išsirinko telefoną tokį, kokį norėjo turėti, nėra reikšminga, buvo ji Sutarties sudarymo metu kartu su ieškovu, ar ne.
Atsakovė nurodė, kad jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, kad ieškovas nedirbo, todėl ji jį išlaikė, o tokios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas jai padovanojo telefoną. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra reikšmingos tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo iki Sutarties sudarymo, o ne per visą šalių bendro gyvenimo laikotarpį, nes atsakovė įrodinėjo, kad telefoną ieškovas jai padovanojo tuoj pat po Sutarties sudarymo, t.y. 2015-08-29, ir konkrečia proga (vieno mėnesio draugystės ir bendro gyvenimo). Iki Sutarties sudarymo, minėta, ieškovo draudžiamosios pajamos buvo daugiau kaip 3 kartus didesnės už atsakovės, taigi atsakovė neturėjo tokio dydžio pajamų, kad būtų galėjusi išlaikyti save ir ieškovą. Be to, nebuvo nurodyta ir įrodinėjama, kad jų abiejų gaunamų pajamų neužteko poreikiams tenkinti laikotarpiu nuo 2015 m. liepos iki rugpjūčio 29 d.
Nors CK 6.465 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) gali atleisti apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui, tačiau, minėta, atsakovė teigė dovanojimo sutartį sudarius 2015-08-29, o ne vėliau, t.y. jiems toliau gyvenant kartu ir, kaip atsakovė teigė, jai išlaikant ieškovą, nes laikotarpiu nuo 2016-03-09 iki 2016-11-28, ką patvirtina rašytiniai įrodymai, ieškovas nedirbo ir iki 2016 m. spalio 1 d. jam buvo mokamos tik nedarbo draudimo išmokos (97, 102 b.l.). Taigi po 2015-08-29 atsiradę minėtos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, nes atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo turėjusi neįvykdytą piniginę prievolę ieškovui, nuo kurios vykdymo galėjo būti atleista. Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat nepareiškė, kad atsakovę būtų atleidęs nuo piniginės prievolės vykdymo (CK 6.129 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tuo atveju, kai nesusituokę asmenys gyvena drauge (ypač jei bendras gyvenimas yra ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), kartu tvarko ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kuria bendrą turtą, pripažįstama egzistuojant asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šalys nenurodė ir neįrodinėjo, kad telefoną įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nėra įrodinėjimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad valios sudaryti dovanojimo sutartį išreiškimui faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą, ar tokių aplinkybių nebuvimą, jokios įtakos nedaro.
Ieškovo teigimu, jis už telefoną UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokas mokėjo tik nuo 2017-04-26, nes atsakovė liovėsi mokėjusi, jis gavo pranešimą, kad įmokos nebemokamos. Šalių santykiai, minėta, buvo nutrūkę nuo 2016 m. lapkričio. Sutartį sudarė ieškovas, todėl jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo laikomas mokėtoju. Taigi kitas asmuo, jeigu ir darė įmokas už jį, privalėjo nurodyti ne savo, o ieškovo asmens duomenis. Kaip patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-05 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (73 b.l.), Sutarties pagrindu ieškovui tekusi prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu anksčiau Sutartimi sutarto termino ir sumokėjus mažesnę sumą, iš viso sumokėta 1 215,90 EUR, laikotarpiu nuo 2017-04-26 iki 2017-10-04 sumokėta 583,38 EUR.
Nors atsakovė teigė telefoną priėmusi kaip ieškovo dovaną, tačiau pripažino ieškovo nurodytą faktą, kad 2015-09-09 pradinę 175,70 EUR įmoką (113 b.l.) sumokėjo būtent ji iš lėšų, gautų pardavus jos anksčiau naudotą asmeninį telefoną Sony xPERIA. Sprendime jau minėta, jog atsakovė tam, kad patvirtinti, kad ji neprašė ieškovą išsimokėtinai jai įgyti telefoną, o todėl telefoną gavo dovanų, 2018-02-19 teismo posėdžio metu teigė, kad ji turėjo gerą Sony xPERIA telefoną. Į klausimą, kodėl pardavė Sony xPERIA telefoną ir sumokėjo pagal Sutartį pradinę įmoką, ji atsakė, kad telefonas Sony xPERIA jau nebebuvo naujas, nes 2 metus naudotas, „strigdavo“. Taigi atsakovės paaiškinimai dėl jos iki Sutarties sudarymo turėto telefono Sony xPERIA būklės yra prieštaringi. Šie atsakovės paaiškinimai bei liudytojos D. P. parodymai patvirtina ieškovo teiginius apie tai, kad atsakovė, nors ir naudojosi telefonu Sony xPERIA, norėjo turėti naujesnio modelio išmanųjį telefoną, jį pati iš anksto išsirinko. Be to, kad atsakovė nori turėti vis naujesnio modelio telefoną, matyti iš šalių susirašinėjimo duomenų, kuomet ji ieškovui teigia, kad jos draugas nupirks jai naują telefoną „7“, o naudojamą pataria jam grąžinti.
Kaip matyti iš Kliento mokėjimo istorijos (113 b.l.), įmokos už telefoną buvo mokamos reguliariai iki 2017-02-21, įmokos, kurios turėjo būti sumokėtos 2017 m. vasario 28 ir kovo 29, nesumokėtos. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų šalių asmeninio susirašinėjimo duomenų (67-69 b.l.), ieškovas 2017-04-21 pranešė atsakovei, jog gavo pranešimą, kad nemokamos įmokos ir klausė, kada ji žada sumokėti. Atsakovė atsakė, kad nemokės, nes neturi iš ko, nes jau 2 mėnesius yra nedarbinga. Kaip matyti iš VSDFV duomenų (31 b.l.), atsakovei nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 27 d. ir nuo balandžio 1 d. iki 26 d. buvo mokamos ligos išmokos. Kaip matyti iš kitų šalių susirašinėjimo duomenų ((67-69 b.l.), ieškovas nuo 2016 m. lapkričio, t.y., kaip jau sprendime minėta, pasibaigus jų santykiams, nuolat prašė atsakovę, kad jie „perrašytų telefono sutartį ant jos“, taigi ragino atsakovę ne grąžinti telefoną, o spręsti klausimą dėl šalies pasikeitimo sutartiniuose santykiuose. Sprendžiant iš atsakymų turinio, atsakovės pozicija šiuo klausimu keitėsi: sutiko, paskui nesutiko, teigė, kad nori ieškovui grąžinti telefoną, nes jos draugas nupirks jai naujesnio modelio telefoną. Ieškovui pareiškus, kad sutinka pasiimti telefoną tuoj pat, atsakovė persigalvojo, nesutiko, nurodė, kad atiduos tik tada, kai turės kitą telefoną. Po to, minėta, įmokos už telefoną dar buvo mokamos iki 2017-02-21. Taigi atsakovė vengė spręsti klausimą dėl šalies pasikeitimo sutartiniuose santykiuose, vengė perduoti ieškovui telefoną ir atsisakė mokėti įmokas ne tuo pagrindu, kad ji neprivalo grąžinti dovanotą daiktą, ar mokėti už jį tuo pagrindu, kad ieškovą tam tikru jų bendro gyvenimo laikotarpiu išlaikė, ar dėl to, kad jai buvo perduotas ne toks telefonas, koks nurodytas Sutartyje, o kitais pagrindais, t.y. kad neturi pakankamai pajamų, nes yra nedarbinga. Nors atsakovė teigė, kad kai kurias SMS žinutes rašė ne ji, o jos draugas ir atsiliepime į ieškinį nurodyti, bet neįvardyti jos artimieji, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti jos nurodytas aplinkybes, neteikė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat teigė, kad ji tuo metu buvo nėščia, todėl jai reikėjo ramybės, SMS rašė tokio turinio, kad ieškovas paliktų ją ramybėje, nes su juo nenorėjo pyktis ar ginčytis. Atsakovės atstovė nurodė, kad minėti šalių asmeninio susirašinėjimo duomenys negali būti laikomi leistinais įrodymais, nes nepateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tačiau atsakovė neginčijo tokio turinio pokalbius buvus, nurodė motyvus būtent dėl tokio jos rašytų atsakymų turinio (nenorėjo pyktis, ne ji rašė, norėjo, kad ją paliktų ramybėje), šalių susirašinėjimo duomenys neprieštarauja kitiems rašytiniams įrodymams (VSDFV duomenys, Kliento mokėjimo istorija ir kt.), todėl teismas jais remiasi.
Atsakovė tam, kad patvirtinti buvus sudarytą dovanojimo sandorį, prašė apklausti kaip liudytojas savo drauges R. B. ir D. P.. Abi jos patvirtino, kad buvo susitikusios atsakovę ir ieškovą, kad ieškovui matant ir girdint atsakovė rodė joms telefoną, džiaugėsi juo ir sakė, jog tai yra ieškovo dovana, o ieškovas tylėjo, nesakė, kad atsakovė joms meluoja. Ieškovas nurodė, kad nepamena konkrečiai visų tų dviejų susitikimų su liudytojomis aplinkybių, tačiau, jei ir buvo minima apie dovanotą telefoną, jis galėjo tylėti, nes nemanė esant būtina pašaliniams asmenims atskleisti tikrąsias aplinkybes. Faktas, kad ieškovas, kai atsakovė draugėms rodė telefoną ir teigė jį gavusi dovanų, tylėjo ir nesiginčijo, negali patvirtinti, kad ieškovas sutiko su atsakovės nurodytu dovanojimo sutarties sudarymo faktu.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ir jos atstovė, tikslu įrodyti dovanojimo sandorio sudarymą, davė ne tik prieštaringus paaiškinimus dėl įmokų mokėjimo, telefono Sony xPERIA būklės, dovanos įteikimo motyvų, ieškovo išlaikymo, tačiau nesutikimą su ieškiniu grindė ir savo nuomone bei samprotavimais. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dovanotą telefoną ketino grąžinti, nes jis buvo didelės vertės. Vėliau nurodė, kad ieškovas ją šantažavo, todėl draugas patarė grąžinti, o ji ir pasiūlė ieškovui, bet jis nesutiko priimti. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo duomenų, atsakovė siūlė grąžinti telefoną, nes nenorėjo, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl sutarties šalies pasikeitimo, ir kad draugas jai žadėjo nupirkti naujesnio modelio telefoną. Atsakovė nurodė, kad jai buvo padovanotas ne toks telefonas, koks yra nurodytas sutartyje, kad ji būtų sutikusi mokėti už telefoną, nors ir dovanotą, jeigu jai būtų buvęs perduotas būtent sutartyje nurodytas telefonas. Jeigu atsakovė būtų prašiusi jai išsimokėtinai nupirkti telefoną, įmokas už jį būtų mokėjusi. Kaip matyti iš atsiliepime į ieškinį išsakytos nuomonės, tuo atveju, jei ieškovas būtų padovanojęs telefoną, būtų galima laikyti, kad jis veikė kaip veiksnus asmuo, o jeigu savo vardu pirko kitam asmeniui – pasielgė kaip neveiksnus asmuo.
Sprendime jau minėta, kad tam, jog susiformuotų dovanotojo vidinė valia, reikia turėti motyvus ir tikslą. Atsakovės nurodyta dovanos įteikimo proga, minėta, buvo jų draugystės ir bendro gyvenimo 1 mėnesio sukaktis. Dovanos kaina, turint omenyje, kad tuo pačiu ieškovas prisiėmė prievolę 3 metus mokėti palūkanas (50 proc. telefono kainos, t.y. iš viso sumokėti 1 264,89 EUR), įvertinus kitus sprendime aptartus šalių pateiktus įrodymus, t.t. ir dėl ieškovo darbinių pajamų dydžio, leidžia abejoti dovanos proporcingumu atsakovės nurodytai progai, t.y. tuo, kad atsakovės nurodyta proga galėjo būti pagrindas susiformuoti ieškovo vidinei valiai atsakovę apdovanoti tokios vertės dovana.
Įvertinus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, yra pagrindas labiau tikėti buvus ieškovo, o ne atsakovės nurodytas faktines aplinkybes bei nustatyti, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą (CPK 12, 178 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju yra pagrindas padaryti išvadą ir nustatyti, kad šalys susitarė dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, t.y. pati atsakovė domėjosi ir išsirinko pageidaujamo gamintojo atitinkamos markės mobiliojo telefono konkretų modelį, kurį norėjo įsigyti sau naudojimui; telefonas APPLE iPhone 6 16 GB Gold buvo perduotas atsakovei valdyti nuosavybės teise, nes telefonu naudojosi išskirtinai tik atsakovė, o kilus ginčui dėl įmokų nemokėjimo, ieškovas iki tol, kol atsakovė nepasiūlė jam grąžinti telefoną, pats nereikalavo jį grąžinti, jis reikalavo tik spręsti klausimą dėl galimo šalies pasikeitimo prievolėje, kad užtikrinti tai, jog atsakovė taptų tiesiogiai atsakinga už piniginės prievolės vykdymą; atsakovė pripažino sumokėjusi pradinę 175 EUR įmoką ir keletą kitų įmokų, kitais įrodymais – įmokos buvo mokėtos iki 2017-02-21, kas patvirtina, kad atsakovė sumokėjo dalį kainos. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1dalis). Kompleksiškai įvertinus nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes yra pagrindas padaryti išvadą, kad tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti ne dovanojimo sandorį, t.y. brangų daiktą dovanoti vieno mėnesio draugystės ir gyvenimo kartu proga, o pirkimo – pardavimo sandorį, t.y. atsakovės iš anksto pasirinktą telefoną ieškovui įgyjant už jam suteiktą kreditą, o atsakovei įsipareigojus priimti ieškovo jai nuosavybės teise perduodama telefoną, už jį dalimis mokant Vartojimo kredito sutartimi nustatyto dydžio kainą sutartyje nustatytais terminais, nes tuo metu atsakovė pati pirkti išsimokėtinai galimybės neturėjo.
Aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės telefono pirkimo–pardavimo sutarties, sudariusios telefono perdavimo – priėmimo akto, nepaneigia šalis siejusių pirkimo–pardavimo santykių buvimo (CK 6.305, 6.311 straipsniai). Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti, kad tarp šalių 2015-08-29 buvo sudaryta žodinė pirkimo – pardavimo sutartis, ieškovas atsakovei nuosavybės teise perdavė telefoną APPLE iPhone 6 16 GB Gold, 879,16 EUR vertės, atsakovė įsipareigojo už telefoną iki 2018-08-29 sumokėti dalimis 1 264,89 EUR sumą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (CK 6.2 straipsnis), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė iš 2015-08-29 pirkimo – pardavimo sutarties kilusios piniginės prievolės tinkamai nevykdė nuo 2017-02-21, ieškovas, minėta, piniginę prievolę UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė tinkamai iki nustatyto termino, sumokėjo 583,38 EUR. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad atsakovė nuo 2017-02-21 nevykdo piniginės prievolės, o todėl jai 2015-08-29 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tekusi prievolė nėra pasibaigusi tinkamu įvykdymu, kad atsakovė nėra atleista nuo prievolės vykdymo (CK 6.123 straipsnis, 6.129 straipsnis), yra pagrindas ginti ieškovo pažeistas teises, ieškinį tenkinti (CK 1.138 straipsnio 4 punktas), atsakovę įpareigoti 2015-08-29 pirkimo – pardavimo sutartį vykdyti natūra, t.y. iš atsakovės ieškovui priteisti 583,38 EUR skolą ir, atsižvelgus, kad galutinis terminas visiškai įvykdyti piniginę prievolę yra 2018-08-29, nustatyti, kad atsakovė dalį priteistos sumos – 175,55 EUR (įmokos, mokėtinos nuo 2018-04-29 iki 2018-08-29) turi teisę sumokėti iki 2018-08-29 (CK 6.314 straipsnio 4 – 5 dalys).
Bet kokios piniginės prievolės neatskiriama savybė yra palūkanos, kurios saugo kreditoriaus turtinius interesus. CK 6.314 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinės palūkanos atlieka ne tik kompensuojamąją funkciją, bet ir skatina įvykdyti teismo sprendimą. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja minėti įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 583,38 EUR sumą taip: už priteistą 407,83 EUR sumą nuo 2017-10-25, už priteistą 35,14 EUR sumą nuo 2018-04-30, už priteistą 35,14 EUR sumą nuo 2018-05-30, už priteistą 35,14 EUR sumą nuo 2018-06-30, už priteistą 35,14 EUR sumą nuo 2018-07-30, už priteistą 34,99 EUR sumą nuo 2018-08-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).
CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra. Pažymėtina, kad ieškovas ėmėsi visų priemonių, kad bylinėjimosi išlaidos būtų kuo mažesnės – pateikė pareiškimą dėl skolos priteisimo (1 b.l.), tačiau atsakovė prieštaravo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017-09-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šios institucijos 2018-03-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos suteikimą civilinėje byloje išlaidos yra 404,58 EUR. Byloje susidarė 7,31 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi nagrinėjamu atveju valstybė turėjo iš viso 411,89 EUR išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 96, 99 straipsniai).
Ieškovas buvo atleistas nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas), o pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo apmokėjo 4 EUR žyminiu mokesčiu, iš viso žyminis mokestis nagrinėjamu atveju yra 20 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl 16 EUR iš atsakovės priteistina valstybei, o 4 EUR – ieškovui (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 583,38 EUR skolą, 4 EUR žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo: už priteistą 407,83 EUR sumą nuo 2017-10-25, už priteistą 35,14 EUR sumą nuo 2018-04-30, už priteistą 35,14 EUR sumą nuo 2018-05-30, už priteistą 35,14 EUR sumą nuo 2018-06-30, už priteistą 35,14 EUR sumą nuo 2018-07-30, už priteistą 34,99 EUR sumą nuo 2018-08-30.
Nustatyti, kad 175,55 EUR sumą atsakovė J. B. privalo sumokėti ieškovui G. G. dalimis: 2018-04-29 – 35,14 EUR, 2018-05-29 – 35,14 EUR, 2018-06-29 – 35,14 EUR, 2018-07-29 – 35,14 EUR, 2018-08-29 – 34,99 EUR.
Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16 EUR žyminio mokesčio, 404,58 EUR išlaidų už teisinės pagalbos ieškovui suteikimą, 7,31 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.