Utenos apylinkės teismo sprendimas

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs teisme nagrinėtinas ginčas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnio 1 dalis) yra dėl to, atlygintinės ar neatlygintinės sutarties pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teises į mobilųjį telefoną (toliau – telefonas), ar yra įvykdžiusi piniginę prievolę, ar buvo atleista nuo prievolės vykdymo, jeigu sutartis buvo atlygintinė.

Nors atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas nenurodė šalių ginčui spręsti taikytinų teisės normų, tačiau pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti tik aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas), nes teisinių santykių kvalifikavimą atlieka teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.160 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartys gali būti dvišalės ir vienašalės, atlygintinės ir neatlygintinės, konsensualinės ir realinės, vienkartinio įvykdymo sutartys ir tęstinio vykdymo sutartys, vartojimo sutartys ir kitos. CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.159 straipsnyje įtvirtinta, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju šalių nebuvo ginčijama, kad 2015 m. liepą jie apsigyveno kartu, o santykiai nutrūko 2016 m. lapkritį. Ieškovas 2015-08-29 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) (71 b.l.) 36 mėnesių laikotarpiui, t.y. įsipareigojo iki 2018-08-29 iš viso, t.y. kartu su palūkanomis, kas mėnesį lygiomis dalimis sumokėti 1 264,89 EUR. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė tik šios Sutarties kopiją (be šalių parašų), kurią gavo iš kitos šalies. Atsakovė neginčijo, kad tokia Sutartis buvo sudaryta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma (73 b.l.) patvirtina ne tik Sutarties sudarymo, bet ir įvykdymo faktą, todėl teismas šiuo įrodymu remiasi, nors nei viena iš šalių, teigdamos, kad dokumentus turi priešinga šalis (ieškovas teigė atidavęs kartu su telefonu atsakovei; atsakovė teigė negavusi), nepateikė Sutarties, kurioje yra šalių parašai. Nors nebuvo pateiktos Sutarties bendrosios sąlygos, tačiau jos nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (132 b.l.) patvirtina faktą, kad 2015-08-29 ieškovas su Sutartyje nurodytu tarpininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį ir įgijo nuosavybės teise 879,16 EUR vertės telefoną APPLE iPhone 6 16 GB Gold už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą 879,16 EUR vartojimo kreditą.

Ieškovo teigimu, nors nuo 2015 m. liepos jis su atsakove gyveno kartu, tačiau bendro ūkio nevedė, piniginius reikalus tvarkė atskirai. Telefoną jis pirko atsakovės prašymu, nes ji tuo metu nedirbo, todėl jai nebūtų leista pirkti išsimokėtinai, o turėti naujausio modelio išmanųjį telefoną atsakovė norėjo. Asmeniškai jam pačiam toks telefonas nebuvo reikalingas, jis niekada juo nesinaudojo. Telefoną ir dokumentus, būtinus įmokoms pagal Sutartį kas mėnesį mokėti, iš karto perdavė atsakovei, nes buvo susitarę, kad įmokas už telefoną mokės pati atsakovė. Jis neturėjo valios dovanoti atsakovei telefoną, todėl jį ir dokumentus perduodamas tokios valios jokia forma neišreiškė. Atsakovės teigimu, ji neprašė, kad ieškovas savo vardu sudarytų Sutartį ir jai perduotų telefoną, už kurį ji pati privalėtų mokėti įmokas. Tam nebuvo būtinumo, nes ji tuo metu dirbo, turėjo pajamų, todėl turėjo galimybę pirkti išsimokėtinai, be to, ji turėjo pakankamai gerą telefoną Sony xPERIA. Ne tik ieškovo žodžiu išreikšta valia dovanoti telefoną, bet ir kitos aplinkybės jai leido suprasti, kad tarp jų susiklostė dovanojimo santykiai, todėl telefoną iš ieškovo priėmė kaip jo dovaną vieno mėnesio jų draugystės ir bendro gyvenimo proga.

Atsakovė pripažino ieškovo nurodytą faktą, kad tą pačią dieną po Sutarties sudarymo jai ieškovas perdavė telefoną, tačiau ne APPLE iPhone 6 16 GB Silver, o APPLE iPhone 6S Gold, kuris buvo naujas. Ieškovo teigimu, ką patvirtina pateikti duomenys iš internetinio puslapio apie prekybos telefonais APPLE iPhone 6S pradžią Lietuvoje (133-134 b.l.), tokio modelio, kaip nurodė atsakovė, telefonais Sutarties sudarymo metu dar nebuvo prekiaujama. Nors atsakovės atstovė nurodė, kad telefonas nenaudojamas („įdėtas į dėžutę“), tačiau faktiškai atsakovė juo naudojosi, nes bylą nagrinėjant iš esmės pareiškė telefoną praradusi, todėl jis nebuvo pateiktas apžiūrai, kad patvirtinti jos teiginius apie telefono APPLE iPhone modelį. Liudytoja D. P. paaiškino, kad atsakovė jai rodė aukso spalvos APPLE iPhone 6 telefoną, ji turėjo tokį pat. Liudytoja R. B. prisipažino, kad nelabai ką išmano apie telefonus („apie technologijas nenusimanau“), tačiau įvardijo, kad 2015 m. atsakovė jai rodė būtent aukso spalvos telefoną APPLE iPhone 6S, t.y. tokio modelio, kuriais Sutarties sudarymo metu Lietuvoje dar nebuvo prekiaujama. Taigi liudytoja R. B. davė atsakovei palankius parodymus dėl telefono modelio, tačiau jie prieštarauja kitiems minėtiems įrodymams, todėl teismas šios liudytojos parodymais nesiremia.

Ieškovo teigimu, į Sutartį įrašyti telefono duomenys nesutampa tik dėl telefono spalvos, nes padarytas rašymo apsirikimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (132 b.l.) patvirtina, kad už 879,16 EUR 2015-08-29 16 val. 26 min. buvo nupirktas (kvite nurodyta, kad apmokėta kreditu) telefonas APPLE iPhone 6 16 GB Gold. Iš šalių paaiškinimų galima padaryti išvadą, kad tokios aplinkybės šalims paaiškėjo tik iškilus ginčui, tai nebuvo kliūtis atsakovei priimti telefoną ir juo naudotis. Taigi yra pagrindas padaryti išvadą, kad į Sutartį įrašant telefono spalvą galėjo būti padaryta klaida, nes kiti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą kreditą įgijo APPLE iPhone 6 16 GB Gold, o ne APPLE iPhone 6 16 GB Silver, kaip nurodyta Sutartyje. Šių įrodymų visetas taip pat leidžia padaryti išvadą, kad atsakovės teiginiai apie tai, kad jai ieškovas perdavė visai kito modelio telefoną, t.y. ne APPLE iPhone 6 16 GB Gold, o APPLE iPhone 6S Gold, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes neparemti įrodymais, išskyrus jos pačios paaiškinimą. Taigi yra pagrindas nustatyti, kad ieškovas 2015-08-29 įgijo nuosavybės teise ir atsakovei perdavė telefoną APPLE iPhone 6 16 GB Gold.

Minėta, kad Sutartis sudaryta 2015-08-29. Tuo metu ieškovas, kaip matyti iš VSDFV duomenų už 2015 metus (98 b.l.), nuo 2015-01-01 nuolatinai dirbo (duomenys neskelbtini), draudžiamųjų pajamų vidurkis už laikotarpį nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. buvo 581,35 EUR. Ieškovas (duomenys neskelbtini) prekyba dirbo nuolatinai nuo 2012-10-08 (97 b.l.). Atsakovės laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. turėtų draudžiamųjų pajamų vidurkis – 183,07 EUR (128-130 b.l.). Taigi už tą patį laikotarpį ieškovo draudžiamosios pajamos buvo daugiau kaip 3 kartus didesnės už atsakovės. Nurodytą aplinkybę, kad ji pati turėjo galimybę pirkti tokios vertės telefoną išsimokėtinai, atsakovė, išskyrus savo paaiškinimus, kitais įrodymais nepagrindė (CPK 12, 178 straipsniai). Tokie rašytiniai įrodymai leidžia labiau tikėti buvus ieškovo nurodytą faktą ir nustatyti, kad Sutarties sudarymo metu atsakovė neturėjo galimybės išsimokėtinai įgyti 879,16 EUR vertės telefoną.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė Sutarties sudarymo metu buvo kartu su juo ir pati išsirinko telefoną, atsakovė neigė buvusi ir nurodė, kad tuo laiku dirbo. Šalys kitais įrodymais, nei savo paaiškinimais, nurodytų aplinkybių neįrodinėjo ir prieštaravimų tarp parodymų nepašalino. Atsakovės iniciatyva apklausta liudytoja D. P., atsakovės draugė, patvirtino, kad atsakovė domėjosi telefonais, klausinėjo jos nuomonės apie Samsung ir iPhone telefonus. Atsakovė neneigė, kad telefoną rinkosi ji pati. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė domėjosi ir iš anksto pati išsirinko telefoną tokį, kokį norėjo turėti, nėra reikšminga, buvo ji Sutarties sudarymo metu kartu su ieškovu, ar ne.

Atsakovė nurodė, kad jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, kad ieškovas nedirbo, todėl ji jį išlaikė, o tokios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas jai padovanojo telefoną. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra reikšmingos tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo iki Sutarties sudarymo, o ne per visą šalių bendro gyvenimo laikotarpį, nes atsakovė įrodinėjo, kad telefoną ieškovas jai padovanojo tuoj pat po Sutarties sudarymo, t.y. 2015-08-29, ir konkrečia proga (vieno mėnesio draugystės ir bendro gyvenimo). Iki Sutarties sudarymo, minėta, ieškovo draudžiamosios pajamos buvo daugiau kaip 3 kartus didesnės už atsakovės, taigi atsakovė neturėjo tokio dydžio pajamų, kad būtų galėjusi išlaikyti save ir ieškovą. Be to, nebuvo nurodyta ir įrodinėjama, kad jų abiejų gaunamų pajamų neužteko poreikiams tenkinti laikotarpiu nuo 2015 m. liepos iki rugpjūčio 29 d.

Nors CK 6.465 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) gali atleisti apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui, tačiau, minėta, atsakovė teigė dovanojimo sutartį sudarius 2015-08-29, o ne vėliau, t.y. jiems toliau gyvenant kartu ir, kaip atsakovė teigė, jai išlaikant ieškovą, nes laikotarpiu nuo 2016-03-09 iki 2016-11-28, ką patvirtina rašytiniai įrodymai, ieškovas nedirbo ir iki 2016 m. spalio 1 d. jam buvo mokamos tik nedarbo draudimo išmokos (97, 102 b.l.). Taigi po 2015-08-29 atsiradę minėtos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, nes atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo turėjusi neįvykdytą piniginę prievolę ieškovui, nuo kurios vykdymo galėjo būti atleista. Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat nepareiškė, kad atsakovę būtų atleidęs nuo piniginės prievolės vykdymo (CK 6.129 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tuo atveju, kai nesusituokę asmenys gyvena drauge (ypač jei bendras gyvenimas yra ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), kartu tvarko ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kuria bendrą turtą, pripažįstama egzistuojant asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šalys nenurodė ir neįrodinėjo, kad telefoną įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nėra įrodinėjimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad valios sudaryti dovanojimo sutartį išreiškimui faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą, ar tokių aplinkybių nebuvimą, jokios įtakos nedaro.

Ieškovo teigimu, jis už telefoną UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokas mokėjo tik nuo 2017-04-26, nes atsakovė liovėsi mokėjusi, jis gavo pranešimą, kad įmokos nebemokamos. Šalių santykiai, minėta, buvo nutrūkę nuo 2016 m. lapkričio. Sutartį sudarė ieškovas, todėl jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo laikomas mokėtoju. Taigi kitas asmuo, jeigu ir darė įmokas už jį, privalėjo nurodyti ne savo, o ieškovo asmens duomenis. Kaip patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-05 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (73 b.l.), Sutarties pagrindu ieškovui tekusi prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu anksčiau Sutartimi sutarto termino ir sumokėjus mažesnę sumą, iš viso sumokėta 1 215,90 EUR, laikotarpiu nuo 2017-04-26 iki 2017-10-04 sumokėta 583,38 EUR.

Nors atsakovė teigė telefoną priėmusi kaip ieškovo dovaną, tačiau pripažino ieškovo nurodytą faktą, kad 2015-09-09 pradinę 175,70 EUR įmoką (113 b.l.) sumokėjo būtent ji iš lėšų, gautų pardavus jos anksčiau naudotą asmeninį telefoną Sony xPERIA. Sprendime jau minėta, jog atsakovė tam, kad patvirtinti, kad ji neprašė ieškovą išsimokėtinai jai įgyti telefoną, o todėl telefoną gavo dovanų, 2018-02-19 teismo posėdžio metu teigė, kad ji turėjo gerą Sony xPERIA telefoną. Į klausimą, kodėl pardavė Sony xPERIA telefoną ir sumokėjo pagal Sutartį pradinę įmoką, ji atsakė, kad telefonas Sony xPERIA jau nebebuvo naujas, nes 2 metus naudotas, „strigdavo“. Taigi atsakovės paaiškinimai dėl jos iki Sutarties sudarymo turėto telefono Sony xPERIA būklės yra prieštaringi. Šie atsakovės paaiškinimai bei liudytojos D. P. parodymai patvirtina ieškovo teiginius apie tai, kad atsakovė, nors ir naudojosi telefonu Sony xPERIA, norėjo turėti naujesnio modelio išmanųjį telefoną, jį pati iš anksto išsirinko. Be to, kad atsakovė nori turėti vis naujesnio modelio telefoną, matyti iš šalių susirašinėjimo duomenų, kuomet ji ieškovui teigia, kad jos draugas nupirks jai naują telefoną „7“, o naudojamą pataria jam grąžinti.

Kaip matyti iš Kliento mokėjimo istorijos (113 b.l.), įmokos už telefoną buvo mokamos reguliariai iki 2017-02-21, įmokos, kurios turėjo būti sumokėtos 2017 m. vasario 28 ir kovo 29, nesumokėtos. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų šalių asmeninio susirašinėjimo duomenų (67-69 b.l.), ieškovas 2017-04-21 pranešė atsakovei, jog gavo pranešimą, kad nemokamos įmokos ir klausė, kada ji žada sumokėti. Atsakovė atsakė, kad nemokės, nes neturi iš ko, nes jau 2 mėnesius yra nedarbinga. Kaip matyti iš VSDFV duomenų (31 b.l.), atsakovei nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 27 d. ir nuo balandžio 1 d. iki 26 d. buvo mokamos ligos išmokos. Kaip matyti iš kitų šalių susirašinėjimo duomenų ((67-69 b.l.), ieškovas nuo 2016 m. lapkričio, t.y., kaip jau sprendime minėta, pasibaigus jų santykiams, nuolat prašė atsakovę, kad jie „perrašytų telefono sutartį ant jos“, taigi ragino atsakovę ne grąžinti telefoną, o spręsti klausimą dėl šalies pasikeitimo sutartiniuose santykiuose. Sprendžiant iš atsakymų turinio, atsakovės pozicija šiuo klausimu keitėsi: sutiko, paskui nesutiko, teigė, kad nori ieškovui grąžinti telefoną, nes jos draugas nupirks jai naujesnio modelio telefoną. Ieškovui pareiškus, kad sutinka pasiimti telefoną tuoj pat, atsakovė persigalvojo, nesutiko, nurodė, kad atiduos tik tada, kai turės kitą telefoną. Po to, minėta, įmokos už telefoną dar buvo mokamos iki 2017-02-21. Taigi atsakovė vengė spręsti klausimą dėl šalies pasikeitimo sutartiniuose santykiuose, vengė perduoti ieškovui telefoną ir atsisakė mokėti įmokas ne tuo pagrindu, kad ji neprivalo grąžinti dovanotą daiktą, ar mokėti už jį tuo pagrindu, kad ieškovą tam tikru jų bendro gyvenimo laikotarpiu išlaikė, ar dėl to, kad jai buvo perduotas ne toks telefonas, koks nurodytas Sutartyje, o kitais pagrindais, t.y. kad neturi pakankamai pajamų, nes yra nedarbinga. Nors atsakovė teigė, kad kai kurias SMS žinutes rašė ne ji, o jos draugas ir atsiliepime į ieškinį nurodyti, bet neįvardyti jos artimieji, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti jos nurodytas aplinkybes, neteikė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat teigė, kad ji tuo metu buvo nėščia, todėl jai reikėjo ramybės, SMS rašė tokio turinio, kad ieškovas paliktų ją ramybėje, nes su juo nenorėjo pyktis ar ginčytis. Atsakovės atstovė nurodė, kad minėti šalių asmeninio susirašinėjimo duomenys negali būti laikomi leistinais įrodymais, nes nepateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tačiau atsakovė neginčijo tokio turinio pokalbius buvus, nurodė motyvus būtent dėl tokio jos rašytų atsakymų turinio (nenorėjo pyktis, ne ji rašė, norėjo, kad ją paliktų ramybėje), šalių susirašinėjimo duomenys neprieštarauja kitiems rašytiniams įrodymams (VSDFV duomenys, Kliento mokėjimo istorija ir kt.), todėl teismas jais remiasi.

Atsakovė tam, kad patvirtinti buvus sudarytą dovanojimo sandorį, prašė apklausti kaip liudytojas savo drauges R. B. ir D. P.. Abi jos patvirtino, kad buvo susitikusios atsakovę ir ieškovą, kad ieškovui matant ir girdint atsakovė rodė joms telefoną, džiaugėsi juo ir sakė, jog tai yra ieškovo dovana, o ieškovas tylėjo, nesakė, kad atsakovė joms meluoja. Ieškovas nurodė, kad nepamena konkrečiai visų tų dviejų susitikimų su liudytojomis aplinkybių, tačiau, jei ir buvo minima apie dovanotą telefoną, jis galėjo tylėti, nes nemanė esant būtina pašaliniams asmenims atskleisti tikrąsias aplinkybes. Faktas, kad ieškovas, kai atsakovė draugėms rodė telefoną ir teigė jį gavusi dovanų, tylėjo ir nesiginčijo, negali patvirtinti, kad ieškovas sutiko su atsakovės nurodytu dovanojimo sutarties sudarymo faktu.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ir jos atstovė, tikslu įrodyti dovanojimo sandorio sudarymą, davė ne tik prieštaringus paaiškinimus dėl įmokų mokėjimo, telefono Sony xPERIA būklės, dovanos įteikimo motyvų, ieškovo išlaikymo, tačiau nesutikimą su ieškiniu grindė ir savo nuomone bei samprotavimais. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dovanotą telefoną ketino grąžinti, nes jis buvo didelės vertės. Vėliau nurodė, kad ieškovas ją šantažavo, todėl draugas patarė grąžinti, o ji ir pasiūlė ieškovui, bet jis nesutiko priimti. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo duomenų, atsakovė siūlė grąžinti telefoną, nes nenorėjo, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl sutarties šalies pasikeitimo, ir kad draugas jai žadėjo nupirkti naujesnio modelio telefoną. Atsakovė nurodė, kad jai buvo padovanotas ne toks telefonas, koks yra nurodytas sutartyje, kad ji būtų sutikusi mokėti už telefoną, nors ir dovanotą, jeigu jai būtų buvęs perduotas būtent sutartyje nurodytas telefonas. Jeigu atsakovė būtų prašiusi jai išsimokėtinai nupirkti telefoną, įmokas už jį būtų mokėjusi. Kaip matyti iš atsiliepime į ieškinį išsakytos nuomonės, tuo atveju, jei ieškovas būtų padovanojęs telefoną, būtų galima laikyti, kad jis veikė kaip veiksnus asmuo, o jeigu savo vardu pirko kitam asmeniui – pasielgė kaip neveiksnus asmuo.

Sprendime jau minėta, kad tam, jog susiformuotų dovanotojo vidinė valia, reikia turėti motyvus ir tikslą. Atsakovės nurodyta dovanos įteikimo proga, minėta, buvo jų draugystės ir bendro gyvenimo 1 mėnesio sukaktis. Dovanos kaina, turint omenyje, kad tuo pačiu ieškovas prisiėmė prievolę 3 metus mokėti palūkanas (50 proc. telefono kainos, t.y. iš viso sumokėti 1 264,89 EUR), įvertinus kitus sprendime aptartus šalių pateiktus įrodymus, t.t. ir dėl ieškovo darbinių pajamų dydžio, leidžia abejoti dovanos proporcingumu atsakovės nurodytai progai, t.y. tuo, kad atsakovės nurodyta proga galėjo būti pagrindas susiformuoti ieškovo vidinei valiai atsakovę apdovanoti tokios vertės dovana.