Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės teikimą dėl nuteistojo V. B. atleidimo nuo bausmės dėl ligos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalie 6 punktą laisvės atėmimu 15 metų. Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės 2012 m. balandžio 19 d. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų 6 mėnesių. Bausmės pradžia 2010 m. kovo 24 d., bausmės pabaiga 2025 m. birželio 22 d.2017 m. spalio 31 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, teikimu kreipėsi į teismą dėl nuteistojo V. B., atliekančio laisvės atėmimo bausmę, atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Teikime nurodoma, kad nuteistajam V. B. nustatytas pagrindinis susirgimas – M79.0, 108.0, 107.0, Z95.4. Reumatinės kilmės aortos ir mitralinio vožtuvų IIIo nesandarumas trivarčio vožtuvo stenozė. Būklė po mitralinio ir aortos vožtuvų protezavimo mechaniniais vožtuvais, tvivarčio vožtuvo anuloplastikos (2015-08-20). Komplikacijos - 150.1, 148. Lėtinis IV klasės širdies nepakankamumas. Pasikartojantys prieširdžiu plazdėjimo ir virpėjimo paroksizmai, būklė po RDA (2017-03-16). Gretutinės ligos - II 1.0, E05.0. Ši nuteistojo V. B. diagnozė atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo I priedo V skyriaus 20.2 ir 20.6 punktų kriterijus, todėl siūloma nuteistąjį V. B. atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi Laisvės atėmimo vietų ligoninės teikimo netenkino. Teismas priimdamas tokį sprendimą atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą – teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jo asmenybę – prieš tai teistas penkis kartus, atliktos bausmės dalį – atlikęs tik 1/2 paskirtos bausmės, ligos gydymo įkalinimo įstaigoje galimybes – nuteistasis yra slaugomas ir tinkamai prižiūrimas, jo liga nedaro poveikio kitiems nuteistiesiems ir jų sveikatos būklei, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės teikimą. Skunde nuteistasis V. B. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir patenkinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės teikimą dėl jos atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis nepagrįsta. Nurodoma, kad skundo autorius ilgą laiką turėjo pakankamai rimtų sveikatos problemų, tačiau beveik keturiolika metų ypatingo dėmesio tam neskyrė. Negydomos ligos ėmė sunkėti, kol 2010 m. pradėjo trikti širdies ritmas, atsirado prieširdžių virpėjimo-plazdėjimo epizodai. Dar labiau apelianto sveikata pablogėjo atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Dėl šios priežasties skundo autorius buvau pristatytas į specializuotą gydymo įstaigą, ir (duomenys neskelbtini) klinikų (duomenys neskelbtini) centre 2015 m. jam buvo padaryta širdies operacija, kurios metu du širdies vožtuvai buvo pakeisti mechaniniais, vienam vožtuvui atlikta plastika. Atlikus specializuotoje medicinos įstaigoje širdies operaciją apeliantas buvo grąžintas į pataisos namus. Po širdies operacijos jam buvo būtinas palaikomasis gydymas, todėl nuolat turėjo vartoti dideles vaistų dozes, kreiptis į gydytojus medicininės pagalbos, skundo autoriui buvo atliekami medicininiai tyrimai. Kadangi pataisos namuose apeliantas negalėjo gauti jo būklę atitinkančio gydymo bei įtarus, jog jo liga yra ne tik sunki, tačiau ir nepagydoma, iš (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Šioje gydymo įstaigoje dar kana buvo patikrinta skundo autoriaus sveikatos būklė. Paaiškėjo, kad jis iš tiesų sergu sunkia nepagydoma liga. Dėl šios priežasties skundo autoriaus sveikatos būklės įvertinimo dokumentai buvo perduoti Gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – ir GKK). GKK savo posėdyje konstatavo, jog apelianto pagrindinis susirgimas yra M~9.0. 108.0, 107.0, Z95.4, be to, jam buvo nustatyti reumatinės kilmės aortos ir mitralinio vožtuvų IIIo nesandarumas, trivarčio vožtuvo stenozė, būklė po mitralinio ir aortos vožtuvų protezavimo mechaniniais vožtuvais, trivarčio vožtuvo anuloplastikos (2015 m. rugpjūčio 20 d.), komplikacijos - 150.1, 148, lėtinis IV klasės širdies nepakankamumas, pasikartojantys prieširdžių plazdėjimo ir virpėjimo paroksizmai, būklė po RDA (2017 m. kovo 16 d.) bei gretutinės ligos - II 1.0. E05.0. Gydytojų konsultacinės komisijos specialistai nusprendė patvirtinti, kad skundo autoriaus liga yra sunki bei nepagydoma. Sveikatos būklės patikrinimo aktas su įrašytu GKK sprendimu buvo pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovui, kuris ir nusprendė kreiptis į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su teikimu atleisti apeliantą nuo likusios bausmės atlikimo dėl ligos. Tačiau apylinkės teismas atmetė Laisvės atėmimo vietų ligoninės teikimą, netinkamai interpretavęs baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų nuostatas. Cituojami BK 76 straipsnio dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 177 straipsnis ir teigiama, kad sprendžiant asmens atleidimo nuo neatliktos bausmės dalies dėl ligos klausimą svarbu nustatyti kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, būtina konstatuoti, kad asmuo po nuosprendžio priėmimo susirgo sunkia liga. Antra, ta liga turi būti sunki ir nepagydoma. Trečia, sunki ir nepagydoma liga turi būti ta liga, kuri nurodyta „Sunkių nepagydomų ligų sąraše“. Ketvirta, dėl sunkios ir nepagydomos ligos nuteistajam būtų pernelyg sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Penkta, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, jo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, ligos pobūdis ir atliktos bausmės laikas leidžia manyti, jog nuteistajam paskirta bausmė atliko savo paskirtį. Anot, skundo autoriaus, jis atitinka visas atleidimui nuo tolesnio bausmės atlikimo keliamas sąlygas. Pažymima, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes labai sunkią nusikalstamą veiką apeliantas įvykdė 2007 m. lapkričio 28 d., tuo tarpu sunki nepagydoma liga jam konstatuota tik 2017 m., kada GKK patvirtino medikų išvadas dėl ligos pobūdžio. Nors reumato požymiai pasireiškė dar 1996 m., tačiau širdies ritmas pradėjo trikti 2010 m., tik tada atsirado prieširdžių virpėjimo-plazdėjimo epizodai, o širdies operacija atlikta dar vėliau – 2015 m., t. y. kada skundo autorius atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. apelianto tvirtinimu, visa tai rodo, jog teismų nustatytos nusikalstamos veikos darymo metu jis nesirgo sunkia nepagydoma liga. Dėl šios priežasties skundo autoriui negali būti taikomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje minimos nuostatos, pagal kurias nuteistasis, kaip taisyklė, neatleidžiamas nuo bausmės dėl ligos tais atvejais, kada tokia liga jau sirgo darydamas nusikalstama veiką ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti. Akcentuojama ir tai, kad apelianto liga yra sunki bei nepagydoma, be to, ji įrašyta „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo”, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 12 27 įsakymu Nr. 1R-308/V-1247, 1 priedo 20.2 ir 20.6 punktuose. Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas nesuabejojo dėl medicininio skundo autoriui nustatytos ligos kriterijaus, kas reiškia, kad jo atveju žemesnės instancijos teismas sutiko su tuo, jog yra pagrindinė sąlyga sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo. Tuo tarpu, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuoroda į tai, jog už padarytą labai sunkų nusikaltimą jis atlikau tik pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, nesuteikia pagrindo abejoti galimybe atleisti jį nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos. Cituojama BK 41 straipsnio 2 dalis ir teigiama, kad laisvės atėmimo metai, kuriuos skundo autorius praleido pataisos namuose, laikytini pakankamais, jog galima būtų konstatuoti, kad jis esu nubaustas už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, juo labiau kad dalį skirtosios bausmės jis atliko sunkiai sirgdamas. Anot apelianto, įvertinus jo susirgimo pobūdį ir GKK atstovo paaiškinimą teismo posėdžio metu, jog jis turės nuolat gydytis, kad jį pastoviai turės prižiūrėti gydytojai, vargu ar tikėtina, jog paleistas į laisvę jis darys naujus nusikaltimus, nes, skundo autoriaus susirgimas ir sunkus, ir nepagydomas. Šie faktai rodo, kad man skirtoji bausmė iš esmės jau atliko savo paskirtį. Pabrėžiama, kad bausmės atlikimo metu apeliantui nebuvo reiškiamos kažkokios ypatingos pretenzijos dėl to, kad jis nesiekia pasitaisyti ar pan. Be to, skundo autoriaus teigimu jis atitinka sąlygą – dėl sunkios nepagydomos ligos negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal teismų sprendimus, apeliantas jam paskirtą bausmę turi atlikti pataisos namuose., tačiau jis 2017 m. rugpjūčio 1 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, nes dėl sunkios nepagydomos ligos negalėjo būti laikomas pataisos namuose. Tai rodo, kad dėl ligos pobūdžio skundo autorius negali atlikti neatliktos bausmės dalies toje laisvės atėmimo įstaigoje, kurioje turėtų ją atlikti. Nė viename iš terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nėra parašyta, jog tokia bausmė atliekama laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Kita vertus, remiamasi BVK 7 straipsnio 1 dalimi ir pabrėžiama, kad šioje normoje įtvirtintas humanizmo principas bausmės atlikimo metu leidžia teigti, jog sprendimas neatleisti skundo autorių nuo bausmės atlikimo dėl ligos prieštarauja bausmės vykdymo principams ir yra nesuderinamas nei su įstatyminėmis nuostatomis, nei su faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo sąlygas, kurios keliamos asmenims, lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų pagal BVK 157 straipsnį, su sąlygomis, kurios išdėstytos taikant BVK 177 straipsnį.Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.BVK 177 straipsnis numato, jog susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Analogiška nuostata įtvirtina ir BK 76 straipsnio 2 dalyje, kur pasakyta, jog asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla (BVK 177 straipsnio 2 dalis).Nors nuteistasis V. B. nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BK 76 straipsnio 2 dalies bei BVK 177 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti straipsniai suponuoja teismo teisę, bet ne pareigą atleisti asmenį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, kai asmuo po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga. Tokiais atvejais, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo nuo bausmės, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką.Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje gydytojų konsultacinės komisijos narys A. J. paaiškino, kad nuteistasis V. B. reumatu serga nuo 1996 m. Nuo 2010 m. pradėjo trikti ritmas, atsirado prieširdžių virpėjimo – plazdėjimo epizodai. 2015 m. nuteistajam atliekant bausmę buvo atlikta širdies operacija ir du vožtuvai pakeisti mechaniniais (duomenys neskelbtini) centre, o vienam padaryta plastika. Po to operacijos nuteistasis pastoviai turėjo vartoti nemažai vaistų. Šiais metais (duomenys neskelbtini) nuteistajam padaryta aukštojo radiodažnio abliacija, kad sunaikintų aritmijų židinį, tačiau po kelių mėnesių ritmas sutriko ir nebeatsistatinėdavo. Šiuo metu nuteistojo būklė pagerėjo, stabilizavosi. Laisvėje nuteistasis turėtų būti gydytojų priežiūroje kaip ir šiuo metu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis gali gydytis. Nuteistojo ligos, kuriomis jis serga, neužkrečiamos ir jis gali bendrauti su kitais nuteistaisiais. Taip pat pirmosios instancijos teisme Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovas A. R. paaiškino, kad nuteistasis V. B. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko 2017 m. rugpjūčio 1 d. iš (duomenys neskelbtini). Nuteistasis bausmę atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir yra gydomas vidaus ligų skyriuje. Iš to seka, kad nors nuteistasis V. B. serga sunkia nepagydoma liga, tačiau jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę gali vaikščioti kameros ribose, taip pat su kitų pagalba judėti už kameros ribų, gali vaikščioti, bendrauti su kitais. Laisvės atėmimų vietų ligoninėje nuteistasis yra slaugomas, jam suteikiama reikalinga medicinos pagalba, jo liga nedaro poveikio kitiems nuteistiesiems ir jų sveikatos būklei, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje.Iš pateiktos medžiagos matyti, jog V. B. praeityje ne kartą teistas, šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarp ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, yra atlikęs tik 1/2 dalį paskirtos bausmės. Be to, iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės charakteristikos matyti, kad nuteistasis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko 2017-08-01 ir joje adaptavosi lengvai, prisitaikė prie esamų sąlygų ir reikalavimų, adekvačiai reaguoja į pastabas, patarimus, adekvačiai suvokia aplinką. Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) nuteistasis du kartus pažeidė nustatytą vidaus tvarką. Su kitais nuteistaisiais sutaria gerai. Laikosi sanitarinių-higieninių reikalavimų, prisižiūri savo gyvenamąją vietą, skaito periodinę spaudą, knygas, mėgsta stalo žaidimus, sprendžia kryžiažodžius. Tuo tarpu, apie nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybės spręsti, nes jis šioje įstaigoje yra mažą laiko tarpą, t. y. tik nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės teikimą dėl nuteistojo V. B. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos, yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. B. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.