Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės S.P. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S.B. ieškinį atsakovei S.P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo Švenčionių rajono 1-ojo notarų biuro notarė M.M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Švenčionių r. apylinkės teismas 2008-12-03 sprendimu ieškovo S.B. ieškinį tenkino; pripažino negaliojančiu N.B. 2007-01-02 sudarytą ir Švenčionių r. 1-ojo notarų biuro notarės M.M. patvirtintą testamentą (registro numeris ŠMM-1); priteisė iš S.P. S.B. naudai 100 Lt žyminį mokestį ir 1 334,50 Lt kitų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš S. P. valstybės naudai 77,35 Lt teismo turėtų pašto išlaidų ir sumokėtą kompensaciją ekspertui už jo atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo – 328,08 Lt. Teismas nustatė, kad 2005-02-18 N.B. Švenčionių rajono 2-jame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo sūnui S.B. 2006m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. atsakovė S.P. sutarė su ieškovu nuomoti jo motinai N.B. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovo motina sirgo tai buvo sutarta, kad atsakovė už nuomos kainą prižiūrės jo motiną, nupirks jai vaistų ir t.t. Teismas nustatė, kad N.B., gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu sirgo lėtine smegenų išemija, kraujagysline demencija bei tiesiosios žarnos vėžiu. 2005-06-15 – 2005-07-07 ji buvo gydoma Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir jai buvo diagnozuota: organinis nuotaikos sutrikimas (depresija), kraujagyslinė demensija, galvos smegenų sklerozė, lėtinė smegenų išemija, tiesiosios žarnos vėžys. N.B. su savo sūnumi S.B. gyveno kitame name – (duomenys neskelbtini). Atsakovė lankydavosi šiame name, nupirkdavo N.B. vaistų, nuvesdavo ją pas gydytojus. 2007-01-02 atsakovė su N.B. nuvyko į Švenčionių rajono 1-ąjį notarų biurą, kuriame N.B. sudarė testamentą dėl jai priklausančio 3000 kv.m žemės sklypo, gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), palikimo S.P. (duomenys neskelbtini) N.B. mirė. Po jos mirties buvo užvestoje paveldėjimo byloje nurodyti testamentiniais įpėdiniais S.B. ir S.P. Teismas konstatavo, jog teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje teigiama, kad: 1. N.B., mirusiai (duomenys neskelbtini), pasirašant 2007-01-02 testamentą konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija; 2. N.B. dėl psichikos sveikatos būklės 2007-01-02 pasirašydama testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; 3. Storosios žarnos vėžys, kaip bet koks lydintis lėtinis susirgimas sunkina silpnaprotystės eigą. Turėdamas omenyje, kad klausimas, ar žmogus tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik medicininiu kriterijumi nustatytu eksperto išvadoje, teismas atsižvelgė ir į kitus duomenis, t.y. į ieškovo, liudytojų, eksperto paaiškinimus. Teismas kritiškai vertino liudytojų paaiškinimus, kuriuose jie teigė, kad N.B. beveik iki pat savo mirties vaikščiodavusi (duomenys neskelbtini), ateidavusi prie kiosko, nes tokie paaiškinimai prieštarauja kitų liudytojų paaiškinimams bei medicininiuose dokumentuose esantiems duomenims. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad visi teisme liudiję asmenys (išskyrus ekspertą), o taip pat proceso šalys bei tretysis asmuo, neturi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių, todėl jiems sunku spręsti apie kito asmens psichinę būklę, atpažinti ar kitas asmuo turi kokių nors psichinės sveikatos sutrikimų ar ne. Teismas konstatavo, kad N.B. pasirašant 2007-01-02 testamentą dėl lėtinio psichikos sutrikimo – kraujagyslinės demencijos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tai reiškia, kad ji negalėjo suprasti atliekamo notarinio veiksmo prasmės ir pasekmių. O tai yra viena iš sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetamas apeliantės argumentas, kad atsakovei susidarė įspūdis, kad į namą, esantį (duomenys neskelbtini), niekas nepretenduoja; ji, manydama, jog namas priklausys jai pagal testamentą, persikėlė ten gyventi su savo nepilnamečiais vaikais, todėl į bylą turėjo būti įtraukta vaikų teisių apsaugos institucija, nes vaikų teisės į gyvenamąjį būstą yra viešasis interesas. Pagal bylos medžiagą atsakovė iki savininkės N.B. mirties gyveno su savo vaikais paminėtame name nuomos pagrindu, ginčas kilęs dėl teisės paveldėti tarp ieškovo ir atsakovės, o ne tarp ieškovo ir atsakovės vaikų. Namo savininko pakeitimas savaime nuomos santykių nenutraukia, taigi ginčas dėl teisės paveldėti tiesiogiai vaikų teisių neliečia. Atsakovė neįrodinėjo byloje, kad tarp jos ir N.B. būtų susitarimas dėl turto perleidimo su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga, teisėtų lūkesčių, kad testamentu namas bus paliktas jai, ji turėti negalėjo. Dėl išdėstyto kolegija laiko, kad ginčas nagrinėjamoje byloje nėra susijęs su atsakovės nepilnamečių vaikų teisėmis į gyvenamąjį būstą ir sprendžia, kad procesinio pagrindo įtraukti vaikų teisių apsaugos instituciją byloje nebuvo, bylos nagrinėjimo metu to atsakovė ir neprašė.

Esminis apeliacinio skundo argumentas susijęs su netinkamu įrodymų vertinimu byloje. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė ir jos atstovas prateikė prašymą paskirti byloje papildomą ekspertizę, motyvuodami, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė paskirti tokią ekspertizę nagrinėjamoje byloje. Būtinumą skirti papildomą ekspertizę apeliantė ir jos atstovas motyvavo tuo, kad byloje nepakanka duomenų apie N.B. psichikos būklę, todėl negalima nustatyti, ar 2007-01-02 testamento sudarymo metu ji sirgo kraujagysline demencija ar tik turėjo laikiną psichikos sutrikimą – kraujagyslinę demenciją. Apeliantės vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad testamentą N.B. sudarė būdama tokios būsenos, dėl kurios negalima suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš akto neaišku, ar pats kraujagyslinės demencijos lėtinio psichikos sutrikimo faktas gali (turi) būti vertinamas, kaip asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat neaiškios ligos progresavimo stadijos, apie kurias akte neminima. Sistemingas vaistų vartojimas galėjo sumažinti ligos poveikį, liudytojų parodymai patvirtina ligos paūmėjimo ir pagerėjimo faktus.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas G.Vainius pateikė prašymą skirti papildomą ekspertizę (CPK 219 str. 1 d.), tačiau motyvuodamas savo prašymą perėjo prie prašymo dėl pakartotines ekspertizės skyrimo kitiems ekspertams, nes ekspertizės išvada nėra pakankamai išsami, atsakovei ir jos atstovui kilo abejonių dėl ekspertizės pagrįstumo; atstovas prašė paskirti pakartotinę pomirtinę ekspertizę N.B., siekiant nustatyti, ar testamento surašymo metu, 2007-01-02, ji suprato savo veiksmų reikšmę (protokolas, b.l. 180). CPK 219 str. 1 d. numato, kad papildoma ekspertizė skiriama, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami. Teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Pakartotinę ekspertizę teismas gali pavesti atlikti kitam ekspertui ar ekspertams.

Kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovas pasirėmė CPK 219 str. 1 d., tačiau nurodė, kad jam kilo abejonių dėl ekspertizės pagrįstumo, prašė paskirti ekspertizę kitiems ekspertams, siekiant atsakyti į tą patį klausimą – ar N.B. testamento surašymo metu 2007-01-02 suprato savo veiksmų reikšmę, t.y. buvo pateiktas prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė atlikta dviejų ekspertų prieštaravimų tarp jų nuomonių nebuvo; teismo posėdyje buvo apklaustas vienas iš jų – ekspertas K.V., turintis 11 metų eksperto darbo stažą, įtrauktas į ekspertų sąrašus. Apeliantė ir jos atstovas nebuvo pateikę nušalinimo ekspertui dėl jo kvalifikacijos stokos ar šališkumo. Apeliantės atstovas pateikė teismui vienintelį motyvą dėl ekspertizės akto nepagrįstumo – liudytojų parodymai patvirtina N.B. ligos paūmėjimo ir pagerėjimo faktus, dėl to tikėtina, jog testamento surašymo dieną ji galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, tačiau tokia apelianto prielaida nepaneigia ekspertizės akto išvadų. Kolegijos vertinimu, atsakovės atstovo prašymas buvo teismo pagrįstai atmestas, nes pagrindų skirti byloje pakartotinę ekspertizę nėra.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliaciniame skunde apeliantė ir jos atstovas taip pat nurodė į ekspertizės akto neišsamumą. Ekspertizė buvo atlikta iki liudytojų apklausos teismo posėdyje, dėl to ekspertas, darydamas išvadą, iš esmės rėmėsi tik pateikta medicinine dokumentacija, nesivadovavo liudytojų, N.B. gydančios gydytojos ir notarės parodymais, apklausos metu ekspertas K.V. ir jų valdyti, tačiau išvadoje jis kategoriškai pareiškė, kad 2007-01-02 pasirašydama testamentą N.B. jau negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Apeliantės vertinimu, paminėti prieštaravimai tarp liudytojų parodymų ir ekspertizės akto išvadų sudaro pagrindą paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 str. 1 d.).

Kolegija nesutinka su apeliantės atstovo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje yra teisiškai reikšmingas momentas, nuo kurio momento N.B. pradėjo nebesuprasti savo veiksmų reikšmės, todėl ta aplinkybė, jog ekspertizės akte toks momentas neapibrėžtas, vertintina, kaip ekspertizės akto neišsamumas. Ieškovas nurodė savo reikalavimo įstatyminiais pagrindais CK 5.16 str. 1 d. ir 5.17 str. bei suformulavo savo reikalavimą, kaip reikalavimą pripažinti N.B. neveiksnia vėlesnio testamento (2007-01-02) sudarymo momentu ir pripažinti vėlesnį testamentą negaliojančiu (b.l. 2). Savo reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad jo motina N.B. nuo 2005 m. sirgo lėtine galvos smegenų išemija, gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, dėl ko testamento atsakovės naudai surašymo momentu ji negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisingai pažymėjo, kad veiksnumas gali būti apribotas asmeniui esant gyvam. Testamentas yra vienašalis sandoris, jis gali būti pripažintas negaliojančiu sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.). Teismas pagrįstai perkvalifikavo testamento nuginčijimo įstatyminį pagrindą į CK 1.89 str. bei pripažinęs, kad ieškinys tenkintinas, parinko atitinkantį ieškinio pagrindui pažeistos teisės gynimo būdą – pripažino 2007-01-02 sudarytą N.B. sandorį negaliojančiu. Sandorio nuginčijimo byloje yra teisiškai reikšminga sandorį sudariusio asmens valios būsena sandorio sudarymo momentu. Aplinkybė, nuo kada N.B. nustoto suprasti savo veiksmų reikšmę ir suvokti pasekmes, ir, ar tas nesuvokimas buvo nuolatinis, ar ligos eigoje buvo paūmėjimų ir pagerėjimų, neturi teisinės reikšmės, ir tai, kad ekspertizės akte nėra nurodytas toks momentas ir ekspertas K.V., atsakydamas į šalių klausimus, negalėjo jo nurodyti, negali būti vertinama, kai ekspertizės akto neišsamumas.

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ekspertizė buvo paskirta 2006-09-10 teismo posėdyje, tenkinant ieškovo ir jo atstovo prašymą, iki šalių paaiškinimų ir liudytojų apklausos. Į teismo posėdį buvo atvykę šalys, jų atstovai, liudytojai. Atsakovės atstovas su prašymu dėl ekspertizės skyrimo nesutiko, motyvuodamas, kad ekspertizės skyrimas užvilkins bylos nagrinėjimą, buvo pakankamai laiko anksčiau kelti klausimą dėl ekspertizės. Atsakovė palaikė advokato nuomonę (b.l. 78), ji ir jos atstovas nereikalavo skirti ekspertizės po liudytojų apklausos, nors tokia galimybė buvo. Kita vertus atsakovės atstovės pakviestų ir apklaustų liudytojų parodymai neprieštarauja ekspertizės akte išdėstytoms aplinkybėms ir nepaneigia eksperto išvados. Priešingai nei teigia apeliantė savo skunde, ekspertas K.V. turėjo galimybę įvertinti N.B. šeimos gydytojos S.J. parodymus bei trečiojo asmens notarės N.M. paaiškinimus, nes jis buvo apklaustas po jų; ekspertas dalyvavo S.J. apklausoje, uždavė jai klausimų. Notarė paaiškino, kad N.B. paliko jai sveiko žmogaus įspūdį. Liudytoja S.J. prižiūrėjo N.B. nuo 2006 m. rudens iki jos mirties 2007 m. kovo mėnesį, stebėjo ją kaip terapeutė dėl onkologinio susirgimo; bendravimas su ligone buvo minimalus; pažinojo ją kaip gulinčią ligonę. Šeimos gydytoja kategoriškai atsisakė vertinti N.B. psichikos būklę (b.l. 167-169). Apklaustas po jų ekspertas K.V. į teisėjo klausimą atsakė, kad nespecialistas gali nepastebėti psichikos sutrikimų, specialistas atpažintų. Ekspertas patvirtino savo išvadą ir pažymėjo, kad byloje surinkta pakankamai daug medžiagos, liudijančios, kad N.B. nuo 2005 m. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu (b.l. 169-170). Taigi ekspertas po notarės ir šeimos gydytojos apklausos patvirtino savo išvadą, t.y. laikė, jog notarės ir šeimos gydytojos paaiškinimai nepaneigia medicininės dokumentacijos duomenų. Kiti atsakovės pakviesti liudytojai V.D., V.V., V.K., N.I., A.B., T.P. (b.l. 170-173) savo parodymuose akcentavo neblogą N. B. sveikatos būklę iki pat mirties: N.B. vaikščiojo, visada buvo prižiūrėta ir tvarkingai apsirengusi, bendravo su aplinkiniais, todėl liudytojai padarė išvadą, kad jį neturėjo psichikos sutrikimų. Ieškovo pakviesti liudytojai G.D., V.P., N.U., V.D. parodė priešingai – N.B. buvo keista, neatpažindavo giminaičių, kartais kalbėdavo nelogiškai.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės pakviestų liudytojų parodymus apie neblogą N.B. fizinės sveikatos būklę iki pat mirties dėl prieštaravimo šeimos gydytojoms parodymams, o liudytojų išvadas apie jos psichikos sveikatos sutrikimų nebuvimą – dėl to, kad tai yra asmenų, neturinčių specialių žinių, nuomonė.

Ieškovo ir atsakovės liudytojų parodymai apie N.B. psichikos būseną prieštarauja vieni kitiems, taigi ta aplinkybė, kad ekspertizė buvo atlikta iki atsakovės liudytojų apklausos ir ekspertas nevertino jų parodymų, neįrodo akto neišsamumo ar prieštaringumo; kolegija pažymi, kad ekspertas nevertino ir ieškovo liudytojų, paliudijusių atsakovės nenaudai, parodymų.

Apeliacinio skundo argumentas, kad N.B. medicininiuose dokumentuose po įrašo apie gydymą psichiatrinėje ligoninėje nuo 2005-06-15 iki 2005-07-07 nėra duomenų apie jos psichikos sutrikimus, vėlesni įrašai liečia gydymą tik nuo onkologinio susirgimo, atmestinas, kaip nepagrįstas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, N.B. medicininiuose dokumentuose tokių įrašų yra: psichikos sveikatos centro N.B. sveikatos istorijos duomenimis 2006-01-17 ligonei buvo diagnozuota multiinfarktinė demencija, organinė depresija, 2006-01-23 – yra įrašas apie globos reikalingumą, 2006-02-23 – 2006-08-17 fiksuojami skundai nemiga, motoriniu susijaudinimu, nuotaikos nepastovumu; 2006-08-23 yra įrašas apie ligonės dizorientaciją laike, neadekvačias emocijas, nepastovią nuotaiką, nenuoseklų mastymą, prastą fiksacinę trumpalaikę atmintį, intelekto deficitą, atitinkantį demencijos lygį ... 2006-11-06 – įrašai apie kliedesius, nustatytas organinis kliedesinis sutrikimas, kitos diagnozės tos pačios, 2006-11-16 ligonės būklė – be teigiamos dinamikos. Paskutinis įrašas 2007-02-20 apie tai, kad ligonės būklė yra stabili, padarytas remiantis ligonės globėjos (atsakovės) žodžiais. Reziumuodama, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ekspertizės akto vertinimu ir sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindų ir papildomai ekspertizei skirti (CPK 219 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad testatorė su atsakove pradėjo bendrauti 2006 m. rudenį; testamentas atsakovės naudai buvo surašytas testatorei sergant, be onkologinio susirgimo, dar demencija su organiniais kliedesiniais sutrikimais, po kelių mėnesių nuo bendravimo su atsakove pradžios ir likus pusantro mėnesio iki testatorės mirties, taigi eksperto išvada, kad 2007-01-02 testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, neprieštarauja objektyvioms bylos aplinkybėms.

Nurodytais motyvais kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai teismo motyvų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str. teismas

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.