Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lenkas , Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2016-06-26 apie 12.26 val. bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sūnumi S. K. metu kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į veidą - dešiniosios akies sritį ir šiais tyčiniais veiksmais sukėlė savo sūnui S. K. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona D. K. bei sūnumi S. K.. Sūnus S. visą savaitgalį vartojo alkoholį - šventė Jonines. A. K. su juo alkoholio nevartojo, nes serga išemine širdies liga bei cukriniu diabetu, todėl vartoti alkoholį jam griežtai draudžiama. Jie buvo susitarę, kad sekmadienį važiuos žvejoti, tačiau sekmadienį, t. y. 2016-06-26, apie 12.00 val., sūnus jau buvo išgėręs alaus ir būnant minėto buto koridoriuje, prie įėjimo durų jis jam priminė, kad jis žadėjo važiuoti žvejoti. Sūnus pasakė, kad niekur nevažiuos. Jis dėl to labai supyko ir vieną kartą sudavė savo sūnui kaire ranka į dešinę akį ir jis griūdamas dar susitrenkė į seifinių durų kampą. Sūnus nuėjo į kitą kambarį ir iškvietė policiją. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, turtinė žala padaryta nebuvo, sutinka su prokuroro siūloma bausme ir siūlymu procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 20)

Nukentėjusysis S. K. tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su tėvais A. K. ir mama D. K., adresu (duomenys neskelbtini). Prieš Jonines su tėvu susitarė, kad 2016-06-26 važiuos žvejoti. Jis visą savaitgalį gėrė alkoholį - alų, šventė Jonines. 2016-06-26 jis taip pat nusipirko alaus ir namuose išgėrė. Apie pietus, galėjo būti apie 12.00 val., tėvas pradėjo jį raginti kartu su juo važiuoti žvejoti. Jis tėvui pasakė, kad niekur su juo nevažiuos, nes lauke labai karšta. Tačiau tėvas vis tiek užsispyrė važiuoti žvejoti, pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis nenori su juo važiuoti, kad geria alų. Tada jis tėvo paklausė „ko čia užsispyrei kaip ožys su ta savo žvejyba?“, o jis nieko nesakęs vieną kartą savo kairės rankos kumščiu sudavė jam į dešiniąją akį, griūdamas jis dar atsitrenkė į seifines buto įėjimo duris, dėl to pajuto stiprų skausmą, iš karto sutino akis. Jis iškart iškvietė policiją policiją. Atvykę policijos pareigūnai tėvą sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Dėl padaryto sužalojimo į teismo medikus nesikreipė, tačiau mano, kad tėvas turi būti nubaustas, nes sukėlė fizinį skausmą, be to, tai jau nebe pirmas kartas, kai konfliktai su tėvu baigiasi smurtu. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 9).

2016-06-26 Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 1-o būrio vyr. patrulio J. D. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, užfiksuota, kad 2016-06-26 apie 12.26 val. patruliuojant kartu su A. K. ir A. S., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namuose triukšmauja ir mušasi pranešėjo tėvas. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė S. K.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-06-26 apie 12.00 val. bute kilo konfliktas tarp neblaivaus pranešėjo ir jo tėvo, kurio metu įvyko muštynės tarp tėvo ir sūnaus, po ko sūnus iškvietė policiją. Smurtą patyręs S. K. paaiškino, kad tėvas trenkė jam kumščiu į dešinę akį, kadangi kilo konfliktas dėl to, kad Stanislovas antrą dieną vartojo alkoholį namuose ir neleido ilsėtis. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti smurtą įrodantys požymiai: patinimas ir žaizda dešinės akies srityje. Smurtu įtariamas asmuo A. K. įvykio vietoje paaiškino, kad sūnus trenkė jam pirmas koja į pilvą, o jis gindamas save trenkė sūnui atgal, A. K. buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK, pristatant į policijos įstaigą, sulaikytasis elgėsi ramiai (b. l. 1-3).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. K. 2016-06-26 apie 12.26 val. bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sūnumi S. K. metu pastarajam sudavė kairės rankos kumščiu vieną smūgį į veidą - dešiniosios akies sritį ir šiais tyčiniais veiksmais sukėlė savo sūnui S. K. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, be jo prisipažinimo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams , mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. K. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b.l. 41).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų.

A. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l. 36, 38, 39, 40).

Atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu prokuroro siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. kaltu prisipažino, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-06-26, 12.40 val. iki 2016-06-27, 17.14 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,-

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti 1 ( vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 8 ( aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 72² str., kartu su bausme A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. c), LR BK 66 str. 2 d., į A. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme praleistą laiką - 1 parą prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu A. K. atžvilgiu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.