- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-12
- Bylos Nr.
- 1A-12-64-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Bronius Zalaga
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Muradas Bakanas, Danguolė Bajorinienė
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudž. bylos Nr. 1A-12-64/2010
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 12 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
dalyvaujant privatiems kaltintojams-nukentėjusiesiems E. K., T. K. ir jų atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačių kaltintojų-nukentėjusiųjų E. ir T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d., požymių.
E. K. ir T. K. civiliniai ieškiniai V. B. nepatenkinti.
Iš T. K. priteista V. B. 1250 Lt už advokato gynėjo M.Bakano pagalbą.
Iš E. K. priteista V. B. 1250 Lt už advokato gynėjo M.Bakano pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008-2009 metais neteisėtai rinko informaciją apie privatų E. K. ir T. K. bei jų šeimos gyvenimą, fotografavo ir be jų sutikimo viešai panaudojo informaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu V. B. buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d., požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu privatūs kaltintojai-nukentėjusieji E. ir T. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-09-18 nuosprendį ir V. B. pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d., nuteisti viešaisiais darbais 1 mėnesiui bei iš V. B. E. K. ir T. K. priteisti bylinėjimosi išlaidas ir po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Bylos nagrinėjimo metu V. B. pripažino fotografavęs E. K. automobilius bei tuo metu dar buvusį nepilnametį T. K. ir tai darė, kad policijai pateiktų įrodymus apie tai, kaip E. K. ir T. K. daro pažeidimus. Pastebi, kad T. K. dėl šuns vedžiojimo taisyklių pažeidimo administracine tvarka yra nubaustas ir tas nutarimas yra įsiteisėjęs, o E. K. dėl automobilio statymo kieme jokia nuobauda netaikyta. Tai, kad T. K. neskundė jam paskirtos nuobaudos negali būti prejudicinę galią turinčiu sprendimu šioje byloje. Mano, kad tai tik V. B. užimta gynybos pozicija bei siekimas suklaidinti teismą ir įrodyti, jog šioje byloje kalti patys nukentėjusieji. Teigia, kad šioje byloje neturi reikšmės tai, kaip buvo vedžiojamas šuo ar statomas automobilis, nes bylos esmė – ar V. B. turėjo teisę fotografuojant rinkti įrodymus, juos viešai parodyti ir ar tokie veiksmai nėra kišimasis į privatų asmens gyvenimą, kadangi E. K. už neteisingą automobilio parkavimą administracinė nuobauda nepaskirta, todėl V. B. automobilius fotografavo neteisėtai, savo iniciatyva, policijai pateiktose fotonuotraukose T. K. stovi su draugu, o „blogai“ vedžiojamo šuns net nematyti. Nurodo, kad tarp jų ir V. B. prieš kelis metus prasidėjo įvairūs nesusipratimai bei konfliktai, todėl mano, kad tai ir buvo pagrindas V. B. imtis jų sekimo bei fotografavimo, tariamai ginant pažeistas teises, fotonuotraukos buvo parodytos per namo gyventojų susirinkimą ir policijoje. Tačiau V. B. teisme taip ir nenurodė, kokios buvo pažeistos jo teisės. BPK 20 str. 4 d. numato, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, t.y. teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose teisės aktuose atliekamus veiksmus ir nepažeidžiant esminių šių veiksmų atlikimo principų bei laikantis tam veiksmui atlikti nustatytos tvarkos ir tinkamai užfiksuojant gautus rezultatus. BPK normos numato, kad asmeniui, kuris buvo sekamas, po tokio ikiteisminio tyrimo veiksmo yra pranešama. Bylos nagrinėjimo metu V. B. pripažino, kad leidimo atlikti sekimą ir fotografavimą neturėjo, kad apie fotografavimą nukentėjusiųjų neinformavo, jis nėra pareigūnas, todėl nevykdė su tarnybinėmis pareigomis susijusios sekimo ar stebėjimo veiklos. Pagal CPK 177 str. 3 d. įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, tokiais įrodymais gali būti antstolio gauti duomenys, kadangi antstolis savo profesinę veiklą draudžia privalomuoju draudimu ir pažeidus Antstolio veiklos įstatymo apibrėžtas antstolio veiklos ribas, yra galimybė pareikšti reikalavimą dėl žalos priteisimo. TV laidose nerodomi asmenų, kurie nėra vieši asmenys ar yra nepilnamečiai, veidai, nerodomi asmenų, kurie nėra įtariami padarę nusikalstamą ar kitokią draudžiamą veiką, automobilių markės ir valstybiniai numeriai, tuo tarpu V. B. policijai pateikė nepilnamečio T. K. nuotrauką, kurioje jis nedaro jokio pažeidimo, o tik kalbasi su draugu. Policijai bei namo susirinkimo metu pateiktose nuotraukose nufotografuotas E. K. automobilis ir paviešinamas jo asmeninio turto valstybinis numeris. Mano, kad tiek asmens atvaizdas, tiek asmens turtas yra privatus gyvenimas. V. B. nurodė, kad T. K. stovėjo kaimyno žemės sklype esančiame žolyne, todėl ir buvo nufotografuotas, tačiau mano, kad neturi reikšmės ant kieno žemės stovi nufotografuotas T. K., svarbiausia, kad T. K. buvo nufotografuotas be jokio pagrindo ir neturint tam jo sutikimo. Be to, LR ATPK 256 str. 3 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), tačiau ATPK iš viso nenumato teisės fiziniam asmeniui rinkti įrodymus apie padarytą teisės pažeidimą. Jei, pasak V. B., T. K. ir E. K. padarė administracinius pažeidimus, tokiu atveju jis, gindamas savo tariamai pažeistas teises, turėjo teisę tik parašyti pareiškimą policijai. Taip pat teigia, kad įrodymų apie asmens privatų gyvenimą rinkimas neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., Asmens duomenų apsaugos įstatymui, kadangi privatus gyvenimas bendrąja prasme yra suprantamas kaip asmens sritis, į kurią niekas negali įsikišti, juo labiau paviešinti duomenis apie asmens privatų gyvenimą be asmens sutikimo. T. K. ir E. K. tokio sutikimo V. B. nedavė. Teisme kaltinamasis V. B. parodė, kad nukentėjusiuosius fotografavo skaitmeniniu fotoaparatu ir nuotraukas laikė kompiuterio laikmenose ir jas panaikino, tačiau kas šiandien gali patvirtinti, kad tos fotonuotraukos nepateks į kokių tai asmenų rankas ir nebus panaudotos nusikalstamai veikai, nes buvo nufotografuotas automobilio valstybinis numeris, nepilnamečio T. K. veidas neužtušuotas. Pastebi, kad teismas nesiėmė priemonių patikrinti, ar tikrai V. B. iš laikmenų yra pašalinęs visą informaciją, liečiančią K. šeimą, todėl nesant įrodymų apie tai, kad fotografijos iš laikmenų pašalintos, išlieka galimybė manyti, kad jos gali būti vėl bet kada panaudotos prieš nukentėjusiuosius.
Taip pat skunde nukentėjusieji nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį V. B. atžvilgiu, padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms. Nuosprendyje teismas motyvavo, kad visuomenės informavimo įstatymo 2 str. nurodyta, jog privatus gyvenimas - asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus, tačiau mano, kad tai nėra baigtinis asmens privataus gyvenimo aprašymo sąrašas, nes turtas, kuris registruotas viešame registre asmens vardu yra jo privataus gyvenimo dalis. Nors pats teismas nurodo, kad asmens atvaizdas yra privatus gyvenimas, tačiau nelaiko kišimosi į privatų gyvenimą ir nusikalstama veika V. B. veiksmo, kuomet jis T. K. fotonuotrauką pateikia policijai bei fotonuotraukas parodė viešai namo gyventojų susirinkimo metu. Teismas nuosprendyje nurodė, kad „viešas informacijos apie privatų kito žmogaus gyvenimą paskelbimas laikomas tuomet, kai ji atskleidžiama neapibrėžtam žmonių ratui, kaltinamasis V. B. padarytas nuotraukas pateikė teisėsaugos institucijai, jų pagrindu buvo paskirta administracinė nuobauda T. K., nuotraukų pagalba buvo išaiškintas administracinis teisės pažeidimas, taip pat nuotraukos buvo pateiktos administracinių bylų komisijai, namo gyventojų susirinkimui. Kadangi namo gyventojų susirinkimas priimtais nutarimais negali gyventojo bausti ar įpareigoti ką tai atlikti, todėl V. B. nebuvo jokio teisinio pagrindo nuotraukas paviešinti per susirinkimą. Visos nuotraukos buvo padarytos neteisėtai, neturint atitinkamos institucijos ar teismo sprendimo, kaltinamajam V. B. neatliekant veiklos, susijusios jo tarnybinėmis pareigomis, su kito asmens ar jo turto fotografavimu, sekimu, todėl mano, kad tokia V. B. veika yra kišimasis į jų šeimos privatų gyvenimą, kadangi šią informaciją V. B. surinko pažeisdamas LR BK 167 str. normas. Tai, kad V. B. pasirinko tam tikras technologijas - skaitmeninį fotoaparatą, panaudojo kompiuterines laikmenas, rodo jo veikos intensyvumą ir mastą bei ketinimą kištis į nukentėjusiųjų privatų gyvenimą, o gautą informaciją paviešinti. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių V. B. kaltę neteisėtai rinkus informaciją apie jų šeimos gyvenimą, dėl ko V. B. turi būti pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką.
Taip pat nurodo, kad dėl V. B. veikos turtinės žalos nepatyrė, tačiau sužinoję apie tai, kad buvo sekami, kad jų turto ir atvaizdo nuotraukos pateiktos policijai, parodytos per susirinkimą, patyrė depresiją, pažeminimą, nukentėjęs T. K. pradėjo sirgti, susilpnėjo jo imunitetas, pablogėjo sugebėjimas įsisavinti žinias, dėl tokios sveiktos būklės, lankėsi pas psichologą, kuris nurodė, kad reikalingas ilgesnis gydymas. Nukentėjęs E. K. sužinojęs, kad yra sekamas ir fotografuojamas, lauke jaučiasi nejaukiai, bijo, kad bet koks jo žingsnis bus užfiksuotas tam tikrų technologijų pagalba, todėl laisvalaikį daugiausia praleidžia namuose, dėl V. B. padarytos veikos patyrė emocinį sukrėtimą, depresiją, tapo nervingas, jaučiasi pažemintas. Dėl šių patirtų pažeminimų, depresijos, nepatogumų, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, prašė priteisti po 5000 Lt. Kadangi teismas tinkamai neįvertinęs jų parodymų, byloje pateiktos medžiagos, kas sutrukdė teismui teisingai pritaikyti įstatymą ir priimti teisingą nuosprendį, nepagrįstai V. B. išteisino.
Teismo posėdyje nukentėjusieji ir privatūs kaltintojai bei jų atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant išteisintojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai V. B. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d.
Pagrindiniu nukentėjusiųjų skundo argumentu yra tai, kad V. B., neturėdamas jų sutikimo, nufotografavo tuo metu dar nepilnametį T. K. ir E. K. priklausantį automobilį, kurio valstybiniai numeriai matosi fotonuotraukose, dėl ko tas fotonuotraukas perdavus policijai ir parodžius per namo gyventojų susirinkimą, teigia, buvo paviešintas jų šeimos gyvenimas.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d. atsako asmuo, kuris be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose numatytą veiką.
Nors Lietuvos Respublikos BK nėra pateikta sąvoka, kas tai yra privatus gyvenimas, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str. nurodyta, kad privatus gyvenimas – tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Kaip akcentuota apeliaciniame skunde, privatus žmogaus gyvenimas vyksta ne viešumoje, o tose srityse, kur asmuo turi teisę pasilikti vienas ar su laisvai pasirinktais žmonėmis ir kur, be to asmens sutikimo, kitiems negalima kištis: tai vidiniai asmens šeimos santykiai, jo lytinis, dvasinis, religinis gyvenimas, sveikatos būklė, privatus susirašinėjimas, privatūs pokalbiai, kilmė, privati kompiuteryje saugoma informacija ir t.t. Taip pat šioms sritims priskiriama tam tikra privatumo realizavimo erdvė: žmogaus būstas, jo žemės valda, privačios veiklos patalpa (dailininko dirbtuvė, advokato biuras ir kt.). Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nurodoma, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant medžiagą draudžiama: be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo ar garso įrašus jam priklausančioje valdoje ir t.t., tačiau šis draudimas netaikomas, jei yra pagrindo manyti, kad fiksuojami teisės pažeidimai.
Nors V. B. prisipažino be nukentėjusiųjų sutikimo fotografavęs T. K. bei E. K. priklausantį automobilį, tačiau tai darė, siekdamas kaip įrodymus fotonuotraukas pateikti policijai ir namo gyventojų susirinkime dėl K. daromų pažeidimų. Byloje nustatyta, kad kiemas, kuriame buvo nufotografuotas E. K. priklausantis automobilis, stovi bendro naudojimo žemėje ir yra užstojęs įėjimą neįgaliesiems (b.l. 8-10, 104-106, t. 1). Taigi, įvertinus šią paminėtą aplinkybę dėl E. K. automobilio stovėjimo bendro naudojimo kieme, bei sutinkamai su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, laikoma, kad E. K. automobilio fotografavimui bendro naudojimo kieme nebuvo būtinas nukentėjusiojo sutikimas, kadangi fotonuotraukose užfiksuotas pažeidimas – apribotas naudojimasis neįgaliesiems skirtu taku. Pastebėtina, kad tik vienoje iš V. B. pateiktų fotonuotraukų, aiškiai matyti automobilio valstybinis numeris, kitose fotonuotraukose valstybinis numeris nesimato arba sunkiai įskaitomas. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad remiantis policijai V. B. pateiktomis fotonuotraukomis T. K. už netinkamą šuns priežiūrą – vedžiojimą šuns be pavadėlio, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. buvo paskirta nuobauda. Ši aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad V. B., kaip įrodymą, patvirtinantį jo pareiškime nurodytą galimai T. K. padarytą teisės pažeidimą, pridėjo savo darytas fotonuotraukas, kurias policijos pareigūnai priėmė kaip leistiną įrodymą. Pastebėtina, kad pateiktose fotonuotraukose nukentėjusiojo T. K. veido nematyti, o kaip pats nukentėjusysis parodė, save jis atpažino pagal aprangą. Taigi, atsižvelgus į šias paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. B. padarytose ir vėliau pateiktose fotonuotraukose nėra užfiksuotas T. K. veidas, be to, šuo ir du vyrai užfiksuoti stovintys bendro naudojimo žemėje, todėl šių nuotraukų darymui, nebuvo būtinas nukentėjusiojo T. K. sutikimas.
Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, jog automobilis ir T. K. buvo nufotografuoti bendro naudojimo žemėje, daroma išvada, kad būtent tose vietose nevyko nukentėjusiųjų vidinis šeimos gyvenimas ir tose vietose užfiksuoti duomenys nesudaro jų privataus gyvenimo sferos.
BK 168 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už privataus kito žmogaus gyvenimo informacijos paskelbimą. Viešas informacijos apie privatų kito žmogaus gyvenimą paskelbimas laikomas tuomet, kai ji atskleidžiama neapibrėžtam žmonių ratui. Apeliantų teigimu, V. B. padarytas fotonuotraukas pateikdamas policijai ir namo gyventojų susirinkimo metu, paviešino informaciją apie jų privatų gyvenimą neapibrėžtam asmenų ratui. Tačiau toks nukentėjusiųjų skundo teiginys yra nepagrįstas, kadangi V. B. fotonuotraukas pateikė teisėsaugos institucijai – policijai, t.y. apibrėžtas asmenų ratas, kuris sutinkamai su Lietuvos Respublikos policijos veikos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatomis, darbo metu sužinoję ar gavę konfidencialios informacijos, tokią informaciją laiko paslaptyje, jei ko nors kita nereikalauja tarnybinių pareigų vykdymas. Taigi, remiantis šiomis aplinkybėmis, fotonuotraukų pateikimas policijai nelaikytinas viešu informacijos apie privatų kito žmogaus gyvenimą, šiuo konkrečiu atveju apie T. K. ir E. K. automobilio parkavimą kieme – paviešinimu.
Taip pat informacijos paviešinimu nelaikytina ir fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas E. K. automobilis, parodymas namo gyventojų susirinkimo metu, kadangi iš vykusio namo gyventojų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. J., techninės priežiūros inžinierė R. A. ir namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai ir šio susirinkimo metu butų savininkai išreiškė pretenzijas dėl (duomenys neskelbtini) buto savininko prie namo netvarkingai statomo automobilio ir šuns vedžiojimo (b.l. 102-103, t. 1). Kaip matyti, namo gyventojų susirinkime dalyvavo apibrėžtas asmenų ratas – (duomenys neskelbtini) namo trijų butų gyventojai t.y. D. K., E. K., A. B. ir R. K.. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už šio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą ir tinkamą priežiūrą, todėl susirinkimo metu ir buvo išreikštos pretenzijos (duomenys neskelbtini) buto gyventojams dalyvaujant namą administruojančios įmonės atstovams. Dėl netvarkingai statomo automobilio, kuriuo užstatomas invalidų takelis su E. K. buvo pravestas profilaktinis pokalbis ir policijoje (b.l. 99). Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad minėtame susirinkime V. B. parodytos fotonuotraukos apie E. K. automobilio netinkamą statymą, nelaikytina paviešinimu.
Atsižvelgiant į tai, kad fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas T. K. ir E. K. automobilis, buvo padarytos bendro naudojimo žemės sklype, o jų pateikimas policijai ir namo gyventojų susirinkime nelaikytina paviešinimu apie K. privatų gyvenimą, teismas daro išvadą, kad nėra nustatyta būtinų BK 168 str., o tame tarpe ir BK 167 str., numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių, dėl ko V. B. pagrįstai išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kadangi nustatyta, kad V. B. rinko ir paviešino ne K. privačiam gyvenimui priskirtus duomenis, todėl netikslinga išsamiau pasisakyti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su BK 168 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dispozicija (pvz. informacijos sužinojimo dėl tarnybos ar profesijos arba atliekamos laikinos užduoties), dėl teisės rinkti įrodymus tiek pagal Lietuvos Respublikos BPK, tiek ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK, tokių įrodymų leistinumo ir patikimumo, kadangi informacijos sužinojimo dėl tarnybos ar profesijos arba atliekamos laikinos užduoties šiuo konkrečiu atveju neturi lemiamos reikšmės, nes pats V. B. pripažino, kad jis nėra pareigūnas, jokios užduoties neatliko, teismo sprendimo neturėjo, o fotonuotraukas, kuriomis T. K. buvo pripažintas padaręs administracinės teisės pažeidimą ir už jį nubaustas, V. B. pateikė kaip savo pareiškime policijai apie galimai padarytą teisės pažeidimą patvirtinančius duomenis, ir policijos pareigūnai šiuos duomenis priėmė kaip leistinus ir tinkamus.
Nukentėjusieji teigia, kad nuo V. B. veiksmų jie patyrė neturtinės žalos, kadangi dėl V. B. darytų nuotraukų jaučiasi nesaugiai, nes nežino kur jos gali būti paviešintos, taip pat nurodo, kad patyrė nepatogumų, sutriko sveikata, tačiau nustačius, kad V. B. nepadarė nusikaltimo, todėl jam neatsiranda ir prievolė atlyginti kokią tai, tame tarpe ir neturtinę žalą. Taigi, pagrįstai nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmesti. Be to, nukentėjusieji išreiškė baiminimąsi tik dėl tikimybės, kad šios nuotraukos gali būti dar paviešintos, tačiau V. B. parodė, kad nuotraukas yra ištrynęs ir teismas neturi pagrindo imtis procesinių prievartos priemonių V. B. atžvilgiu, tikslu nustatyti, ar jis ištrynė iš savo skaitmeninio fotoaparato ir kompiuterio laikmenos padarytas fotonuotraukas.
Tiek nukentėjusieji, tiek ir išteisintasis teismui pateikė kvitus, patvirtinančius, jog jie už atstovavimą bei gynybą teisme patyrė tam tikrų išlaidų, kurias prašo priteisti. BPK 105 str. 6 d. numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. B. išteisino pagrįstai, o privataus kaltinimo bylos procesas buvo pradėtas pagal nukentėjusiųjų-privačių kaltintojų skundą, todėl sutinkamai su BPK 105 str. 6 d., V. B. turėtos išlaidos advokato paslaugoms priteistinos iš nukentėjusiųjų lygiomis dalimis.
Remiantis išdėstytu, nukentėjusiųjų-privačių kaltintojų apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 105 str. 6 d.,
nutaria:
Nukentėjusiųjų-privačių kaltintojų E. K. ir T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio atmesti.
Priteisti iš T. K. V. B. 500 Lt už advokato gynėjo M.Bakano pagalbą.
Priteisti iš E. K. V. B. 500 Lt už advokato gynėjo M.Bakano pagalbą. Ši nutartis kasacine tvarka neskundžiama.