Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-03 · Civilinė byla Nr. 2A-2555-345/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-03
Bylos Nr.
2A-2555-345/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05554-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
UAB „MAXI logistic“
Ieškovas
UAB „Paslaugų kryptys“
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2555-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05554-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „MAXI logistic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Paslaugų kryptys“ ieškinį atsakovui UAB „MAXI logistic“ dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas yra susijęs su įskaitymą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu.

Šalies argumentai

Dokumentinio proceso tvarka pareikštu ieškiniu ieškovas UAB „Paslaugų kryptis“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „MAXI logistic“ 19 111,38 Lt skolos už atliktus rangos darbus, 7,75 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad su atsakovu buvo sudaręs subrangos sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo ieškovui apmokėti už pastarojo atliktus statybos rangos darbus, tačiau šios savo prievolės tinkamai nevykdė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl nurodyto preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose atsakovas paaiškino, kad ieškovo reikalavimą 19 111,38 Lt atsakovas įskaitymo būdu sudengė su jam pagal šalių sudarytas sutartis paskirtomis baudomis už laiku neatliktus darbus. Atsakovas taipogi prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. galutiniu sprendimu pakeitė preliminarų sprendimą: sumažino iš ieškovo atsakovui priteistos skolos dydį iki 19 083,58 Lt.

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo atliktų darbų kiekio ir kokybės, atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, nepareikšdamas dėl jų pretenzijų. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas privalo atsiskaityti su ieškovu bei sumokėti delspinigius, nes neatsiskaitė su ieškovu sutartais terminais ir tvarka.

Atsakovo argumentus dėl atlikto ieškovo reikalavimo įskaitymo teismas atmetė, konstatavęs, jog atsakovas negalėjo atlikti vienašalio įskaitymo. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrindė, jog ieškovas būtų vėlavęs atlikti darbus, tačiau ieškovas įrodė, kad atsakovas delsė priimti ieškovo atliktus darbus, todėl atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti baudų pagal su ieškovu sudarytas sutartis. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį, jog sutarties sąlygos dėl baudų taikymo negali būti aiškinamos taip, kad rangovas, praėjus gerokai laiko po darbų priėmimo, turi teisę pareikšti, jog subrangovo darbai atlikti pažeidžiant sutartyje nustatytus terminus ir apskaičiuoti baudas, nors nei priimdamas darbus, nei atsiskaitymams už jų dalį, nesirėmė darbų atlikimo termino pažeidimu ir nenurodė taikysiąs baudas. Kadangi tarp šalių buvo ginčas dėl pagrindo taikyti baudas dar iki bylos iškėlimo, teismas laikė, kad atsakovo reikalavimas ieškovui nebuvo aiškus ir apibrėžtas, todėl nebuvo įstatymo nustatytų sąlygų atsakovo prievolei sumokėti ieškovui už atliktus darbus pasibaigti įskaitymu. Teismas taipogi nurodė, kad nenustatė, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu būtų piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Maxi logistic“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas klaidingai nurodė, kad atsakovas delsė priimti ieškovo atliktus darbus, kadangi ieškovas darbus atliko 2012 m. liepos 12 d. Tarpiniai darbai buvo atlikti tik 2012 m. liepos 31 d., ką patvirtina paties ieškovo anuliuota 2012 m. liepos 19 d. PVM sąskaita – faktūra, o darbai galutinai užbaigti tik 2012 m. rugpjūčio 30 d. Vėluodamas atlikti darbus ieškovas prisiėmė ir dėl to kilusią sutartinę baudinę atsakomybę.

2. 2012 m. spalio 29 d. atsakovas informavo ieškovą, kad dėl laiku neatliktų rangos darbų jam paskaičiuotos baudos, kurios bus sudengtos su atsakovo ieškovui mokėtinomis už atliktus darbus sumomis. Apie įskaitymą ieškovas buvo informuotas 2012 m. lapkričio 26 d., taigi teismas be pagrindo įskaitymą pripažino neįvykdytu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Paslaugų kryptis“ prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. galutinį teismo sprendimą nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateikiami tokie esminiai atsikirtimai:

1. Nei 2012 m. liepos 19 d. darbų priėmimo – perdavimo akte, nei 2012 m. rugsėjo 13 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte jokių darbų trūkumų, pastabų dėl darbų kokybės ar darbų atlikimo ne laiku atsakovas nenurodė. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuolat delsė priimti darbus, nors ieškovas juos ne tik atliko laiku, bet jų atliko ir daugiau nei buvo sutarta.

2. Atsakovo 2012 m. lapkričio 16 d. atliktas įskaitymas yra niekinis ir negaliojantis, nes atsakovas neturėjo aiškaus ir apibrėžto reikalavimo ieškovui, kuris, ieškovui 2012 m. lapkričio 16 d. pareiškus ieškinį, buvo ginčijamas teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, konstatuotina, kad šio apeliacinio proceso esmę, atsižvelgiant į apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų suformuotas ribas, sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas be pagrindo ieškovui skaičiavimo baudas ir neturėjo teisės atlikti ieškovo reikalavimų priešpriešinio vienašalio įskaitymo.

Dėl baudų skaičiavimo pagal šalių sudarytas sutartis.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012 m. birželio 6 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 12/06/06 (toliau ir Sutartis Nr. 1) (b. l. 149-155) ir 2012 m. birželio 12 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 12/06/12 (toliau ir Sutartis Nr. 2) (b. l. 7-13). Sutartimis ieškovas, kaip subrangovas, įsipareigojo atsakovui, kaip rangovui, tinkamai ir laiku atlikti sutartus statybos darbus ir juos perduoti atsakovui, o šis – priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sulygtą kainą (Sutarčių 1 straipsnio 2 dalis). Šalys taipogi susitarė, kad, ieškovui laiku nepabaigus visų subrangos darbų, ieškovas privalės mokėti atsakovui 200 Lt už kiekvieną uždelstą dieną, o vėluojant daugiau kaip dešimt dienų – 500 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarčių 11 straipsnio 2 dalis). Taigi Sutartimis šalys sulygo, jog ieškovui vėluojant atlikti darbus už kiekvieną uždelstą dieną atsakovas turės teisę skaičiuoti baudas, kurias remiantis Sutarčių 11 straipsnio 8 punktu turės teisę išskaičiuoti iš apmokėjimui pateiktų atliktų darbų aktų.

Pagal Sutartį Nr. 1 ieškovas visus darbus turėjo atlikti ir atsakovui perduoti iki 2012 m. birželio 11 d., o pagal Sutartį Nr. 2 iki 2012 m. liepos 25 d. (Sutarčių 6 straipsnis). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad darbus, atliktus pagal Sutartį Nr. 1, atsakovas priėmė ir už juos visiškai atsiskaitė 2012 m. liepos 5 d. ir 2012 m. liepos 11 d. atliktais mokėjimais, pastabų dėl darbų atlikimo terminų pažeidimo ieškovui nepareiškė (b. l. 163-167). Darbai pagal Sutartį Nr. 2 atsakovui buvo perduoti ir pastarojo priimti 2012 m. liepos 19 d. (b. l. 18) ir 2012 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 19); darbų priėmimo aktuose pastabų dėl darbų atlikimo terminų nesilaikymo atsakovas nenurodė. Už darbus, atliktus pagal Sutartį Nr. 2, atsakovas 2012 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo 13 934,67 Lt iš mokėtinų 32 466,31 Lt (b. l. 2, 18-19). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, statybos darbų rangovas, priimdamas iš ieškovo darbus, atliktus remiantis Sutartimis, bei darbų priėmimo aktuose nenurodydamas pretenzijų dėl terminų pažeidimo ir už darbus visiškai arba iš dalies atsiskaitydamas de facto pripažino, kad darbus ieškovas atliko laiku ir atsakovas dėl to pretenzijų neturi.

2012 m. spalio 29 d. raštu Nr. S-034 atsakovas pirmą kartą informavo ieškovą, kad už vėlavimą atlikti darbus pagal Sutartis (50 dienų pagal Sutartį Nr. 1 (23 968,36 Lt) ir 35 dienas pagal Sutartį Nr. 2 (17 500 Lt)) ieškovui buvo paskaičiuota 42 500 Lt atsakovui mokėtinų baudų (b. l. 58). 2012 m. lapkričio 5 d. raštu atsakydamas į atsakovo 2012 m. spalio 29 d. raštą Nr. S-034 ieškovas paaiškino, kad visi darbai pagal Sutartis buvo atlikti laiku ir tinkamai (b. l. 104). Atsakydamas į šį ieškovo raštą 2012 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. S-036 atsakovas pranešė ieškovui, kad pagal Sutartį Nr. 1 bauda ieškovui yra mažinama 23 600 Lt (b. l. 105). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovas nepajėgė paaiškinti, kodėl iš esmės sumažino pagal Sutartį Nr. 1 paskaičiuotų baudų sumą (b. l. 165-166).

Pagal Sutartį Nr. 2 dalies įvykdytų darbų priėmimo aktas buvo surašytas 2012 m. liepos 19 d., tačiau atsakovas paaiškino, jog darbai faktiškai buvo perduoti tik 2012 m. liepos 31 d., kai aktą pasirašė atsakovo projektų vadovas. Remiantis tokiu atsakovo aiškinimu nesuprantama, kodėl atsakovo vadovas pasirašė 2012 m. liepos 19 d. darbų priėmimo aktą, jeigu darbai faktiškai nebuvo baigti. Faktas, jog ieškovas remdamasis 2012 m. liepos 19 d. įvykdytų darbų priėmimo aktu išrašė dvi PVM sąskaitas – faktūras (2012 m. liepos 19 d. ir 2012 m. liepos 31 d. (b. l. 17, 188)), iš kurių ankstesnę anuliavo, nereiškia, jog darbų priėmimo akte nurodyti darbai realiai akto pasirašymo dienai nebuvo atlikti. Pagal surinktus duomenis yra labiau tikėtina, kad atsakovas tik po 2012 m. liepos 19 d. įvykdytų darbų priėmimo akto pasirašymo tikrino atliktus darbus, t. y. vėlavo juos priimti, bet ne kad juos atlikti vėlavo ieškovas. Šią išvadą pagrindžia ir aplinkybės susijusios su visų darbų perdavimu generaliniam rangovui UAB „Merko statyba“.

Remiantis 2012 m. rugpjūčio 24 d. atsakovo ir UAB „Merko statyba“ sudarytu atliktų darbų aktu akivaizdu, kad UAB „Merko statyba“ akto surašymo dieną buvo perduoti ir ieškovo pagal Sutartį Nr. 2 atlikti darbai (b. l. 98-100). Faktą, jog ieškovas darbus pagal Sutartį Nr. 2 buvo atlikęs darbų perdavimo UAB „Merko statyba“ metu, patvirtino ir atsakovo atstovas teismo posėdžių metu (b. l. 141, 166). Atsakovo atstovas nurodė, kad nors ieškovas 2012 m. rugpjūčio 24 d. darbus buvo atlikęs, tačiau pats atsakovas nebuvo jų priėmęs. Papildomai įvertinus, kad atsakovas su UAB „Merko statyba“ galutinį atsiskaitymo aktą sudarė 2012 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 101), akivaizdu, kad būtent atsakovas delsė įforminti pagal Sutartį Nr. 2 atliktų darbų priėmimą, dėl ko darbų priėmimo aktas buvo pasirašytas tik 2012 m. rugsėjo 13 d. (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija taipogi pažymi, jog atsakovo veiksmai vilkinant ieškovo atliktų darbų priėmimą, nereiškiant pretenzijų dėl vėlavimo atlikti darbus iki pat ieškovo reikalavimo atsiskaityti už atliktus darbus pareiškimo, laikytini išimtinai nesąžiningais bei atliktais siekiant išvengti turtinių prievolių, prisiimtų pagal Sutartį Nr. 2, vykdymo.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei objektyviai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių išanalizavo byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas laiku įvykdė savo įsipareigojimus, nurodytus Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2. Iš to seka, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remdamasis Sutarčių nuostatomis skaičiuoti ieškovui baudų už tariamus uždelsimus atlikti darbus.

Dėl atsakovo atlikto įskaitymo.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą; įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo.

Atsakovas teigia, kad jo prievolė atsiskaityti su ieškovu baigėsi atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą. Tačiau atsakovas ieškovo reikalavimo įskaityti negalėjo. Tokia išvada daroma remiantis tuo, kad atsakovas apskritai neturėjo reikalavimo teisės ieškovui, kadangi baudas pagal Sutartis paskaičiavo neteisėtai. Ieškovui pagrindus atsakovą neturėjus kreditorinio reikalavimo ieškovui, laikytina, kad kartu buvo nuginčytas ir atsakovo atliktas įskaitymas.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų apeliacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą šioje byloje nėra, ir apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinus apeliacinio skundo iš atsakovo ieškovui priteistinas patirtų 1 000 Lt (b. l. 202) išlaidų rengiant apeliacinį skundą atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „MAXI logistic“ ieškovui UAB „Paslaugų kryptis“ 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičZita Smirnovienė