Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant V. A., dalyvaujant pareiškėjui A. P. ir jo atstovei advokatei Astai Jakei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys – J. P., P. P., kuriam atstovauja įstatyminė atstovė J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė advokatė palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti, remdamiesi patikslintame pareiškime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. P. nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Paaiškino, kad nežinojo apie sutuoktinio V. P. paliktą testamentą. Taip pat nurodė, kad ji su V. P. kartu gyveno daugiau negu 15 metų, tačiau susituokė tik (duomenys neskelbtini) metais po to, kai jiems gimė sūnus P. P.. Paaiškino, kad gyvenant kartu būdavo ir nesutarimų. Kilus nesutarimui ji pasiimdavo vaiką ir išeidavo gyventi pas mamą, kurios butas tame pačiame daugiabučiame name esančiame bute ((duomenys neskelbtini)). Po kurio laiko su sutuoktiniu susitaikydavo ir grįždavo gyventi pas jį, 2019 – 2020 metais kartu atostogavo užsienyje. Patvirtino, kad nuo 2021 m. balandžio mėnesio kartu su sutuoktiniu negyveno, nes jiems susipykus, ji išėjo gyventi pas mamą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jos sutuoktinis sakydavo, jog visas jo turtas liks abiem sūnums – A. P. ir P. P., tačiau paaiškėjus aplinkybei, kad visas turtas testamentu buvo paliktas tik vienam sūnui - pareiškėjui, ji tokiai mirusiojo valiai neprieštarauja. Išsakė nuomonę, kad raštas, kuriuo surašytas testamentas, ir parašas nelabai panašus į V. P., tačiau neprieštaravo pareiškėjo prašymui patvirtinti asmeninį testamentą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Iš byloje esančių asmens dokumentų, medicininio mirties liudijimo Nr.21-77256876, valstybės įmonės Regsitrų centras 2021 m. gruodžio 27 d. pažymų apie asmens duomenis Nr. GR.3A-7738 ir Nr. GR.3A-7739, paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas V. P., kurio asmeninį testamentą prašoma patvirtinti, gyvenamąją vietą deklaravo ir gyveno (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje su suinteresuotu asmeniu J. P.. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas A. P. ir suinteresuotas asmuo P. P. yra mirusiojo vaikai. V. P. mirė (duomenys neskelbtini) Mirties priežastis – ūminis širdies veiklos sutrikimas (kairys apatinis ūminis miokardo infarktas), mirties vieta – (duomenys neskelbtini).

Teismui tvirtinti pateiktas 2021 m. kovo 12 d. ranka surašytas testamentas, sudarytas rusų kalba, raštu, kurį pasirašė V. P., ir nurodė, kad visą turtą, kuris priklausys jam jo mirties dieną, koks jis bebūtų ir kur jis bebūtų, palieka savo sūnui A. P.. Byloje pateiktas testamento originalas. Testamentų registro išraše, sudarytame 2021 m. gruodžio 28 d., nėra duomenų apie įregistruotus testamentus.

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems, kurie, kaip minėta, tvirtinami teismo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 5.30 straipsnio normos, kuriose įtvirtinti privalomi asmeninio testamento rekvizitai bei jo techninis surašymo būdas, pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis, kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009).

Jau nurodyta, kad asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą, jeigu jis įstatymo nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys) arba per vienerius metus po testatoriaus mirties buvo pateiktas teismui ir jo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju pareiškėjas su pareiškimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 7 d., taigi įstatymo nustatyto termino nėra praleidęs.

Teismui pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas surašytas palikėjo ranka, pasirašytas V. P.. Nors teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. P. (mirusiojo sutuoktinė) išsakė nuomonę, kad raštas, kuriuo surašytas testamentas, ir parašas nelabai panašus į V. P., tačiau teigė, kad rašysenos ekspertizė byloje nėra reikalinga, kartu nurodydama, jog neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Palyginus pareiškėjo pateiktus mirusiojo rašytų tekstų pavyzdžius su testamento tekstu, sutiktina su suinteresuotu asmeniu, kad rašysena skiriasi, tačiau rašysenos skirtumus galima pastebėti ir teismui pateiktuose anksčiau ranka rašytuose tekstuose.

Testamente nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), išdėstyta testatoriaus valia, jis pasirašytas testatoriaus, tačiau testamente nėra nurodyta jo sudarymo vieta.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo J. P. paaiškino, kad palikėjas testamento surašymo metu nuolat gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Būtent šis adresas nurodytas ir pačiame testamente, kaip testamentą sudarančio asmens gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas sudarytas (duomenys neskelbtini).

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvas V. P. buvo lenkų kilmės, šeimoje ar su kitais artimaisiais kalbėjo rusiškai, lietuviškai kalbėti mokėjo, tačiau rašė ir skaitė sunkiau nei rusų kalba. Taigi aplinkybė, kad testamento tekstas sudarytas rusų kalba, savaime nedaro testamento negaliojančiu.

Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius reikalavimus testamento sudarymui ir formai, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitiktį jos išorinei išraiškai testamente. Taigi, testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties.

Prašomame patvirtinti asmeniniame testamente nurodyta (vertimas iš rusų kalbos): „Aš, V. P. <...> šiuo testamentu pateikiu tokį nurodymą: visą turtą, kuris priklausys man mano mirties dieną, koks jis bebūtų ir kur jis bebūtų, aš palieku savo sūnui A. P. <...>“. Taigi darytina išvada, kad testamente testatoriaus valia dėl palikimo išreikšta tinkamai ir aiškiai.

Pareiškėjo teigimu, jis testamento nebuvo matęs ir nežinojo apie jo sudarymą, tačiau žinojo tėvo valią, nes jis ankščiau buvo pareiškėjui užsiminęs, kad ketina savo turtą palikti tik jam, o ne buvusiai šeimai dėl jų neišspręstų tarpusavio ginčų ir įtemptų tarpusavio santykių. Suinteresuotas asmuo J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad mirusysis sakydavo, jog visas jo turtas liks abiem sūnums – A. P. ir P. P., tačiau paaiškėjus aplinkybei, kad visas turtas testamentu buvo paliktas tik vienam sūnui (pareiškėjui A. P.), ji nurodė tokiai mirusiojo valiai neprieštaraujanti. Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės nekilo ginčo dėl palikėjo valios, todėl laikytina, jog teismui pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas atitinka tikrąją mirusiojo valią.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad testatorius prašomame patvirtinti asmeniniame testamente pats sąmoningai suformavo savo valią palikti visą savo turėtą turtą pareiškėjui ir ją autentiškai bei tinkamai išreiškė. Lietuvos teismų praktikoje visuotinai sutinkama, kad sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties.

Kadangi prašymas patvirtinti asmeninį testamentą iš esmės reiškia prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, tai nutarčiai, kuria šis prašymas išsprendžiamas, netaikomas CPK 582 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas nutartį skųsti apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad teismo nutartis, kuria išsprendžiama byla dėl asmeninio testamento patvirtinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292, 443, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. P. pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus testamento originalą grąžinti pareiškėjui, byloje paliekant šio dokumento kopiją.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą