Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo advokato M. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas advokato M. B. skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria advokatui M. B. už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamos priežasties paskirta 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, panaikinimo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, A. Z. – pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 11 punktus bei 187 straipsnio 2 dalį.

Advokatas M. B. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo nubaustas 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda už tai, kad jis be svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį. Nutartyje buvo konstatuota, kad advokatas M. B. neatvyko į teismo posėdį, vykusį 2013 m. balandžio 10 d., nors apie posėdžio datą ir laiką jis buvo informuotas tinkamai. Apie tai, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl užimtumo kitose bylose, įspėjo teismą likus dienai iki paskirto teismo posėdžio. Tokiu savo elgesiu advokatas sutrukdė bylos nagrinėjimą.

Advokatas M. B. Panevėžio apygardos teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti jam paskirtą baudą

Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo tapatina informacinio pranešimo apie posėdį surašymo datą su pranešimo įteikimo (gavimo) data. Nesutinka su teismo teiginiu, kad ginčydamas jam išsiųsto pranešimo gavimo laiką, jis privalėjo pateikti teismui duomenis, patvirtinančius, jog neregistruota pašto siunta siųstą informacinį pranešimą advokatas gavo po 2013-02-27. Pažymi, kad neregistruota pašto siunta siunčiami laiškai yra įteikiami be jokios gavimo žymos, todėl jis ir neturi ir objektyviai negali turėti jokių įrodymų apie tai, kada jam šis pranešimas buvo įteiktas. Mano, kad būtent teismas priimdamas sprendimą nubausti jį bauda už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, turėtų turėti aiškius įrodymus apie tai, kada jam atitinkamas pranešimas buvo įteiktas, o ne remtis šio pranešimo surašymo data ir spėliojimais.

Teigia, kad pagal Rokiškio rajono apylinkės teisme taikomą praktiką, posėdis Rokiškio rajono apylinkės teisme su juo buvo suderintas telefonu, todėl apie jį sužinojo iškart, kai apie tai jam pranešė teismo darbuotojas. Jeigu iki tol būtų turėjęs informaciją apie tokiu pat laiku vyksiantį posėdį Panevėžio apygardos teisme, be jokios abejonės būtų apie tai informavęs Rokiškio rajono apylinkės teismo darbuotoją, derinusį su juo atitinkamo posėdžio laiką ir posėdžių paskyrimo dubliavimosi būtų buvę išvengta.

Atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 37 straipsnyje numatyta, jog svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikoma šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šiuo atveju Panevėžio apygardos teismo šaukimas jam nebuvo siųstas, nors jis būdamas įgaliotu nukentėjusiųjų atstovas taip pat yra nagrinėjimo teisme dalyvis, todėl į teismo posėdį taip pat turi būti šaukiamas teismo šaukimu (BPK 236 straipsnio 1 dalis). Jeigu Teismas būtų tinkamai vadovavęsis BPK 236 straipsnio 1 dalies nuostata ir išsiuntęs jam registruota pašto siunta teismo šaukimą, ką šiuo atveju ir privalėjo padaryti, teismui būtų grįžęs grąžinamasis pranešimas apie šio šaukimo jam įteikimo laiką, iš kurio aiškiai matytųsi, jog jis apie posėdį buvo informuotas vėliau, nei apie Rokiškio rajono apylinkės teisme vykusį teismo posėdį.

Pažymi, kad teismas be jokio pagrindo remiasi BPK 48 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančią gynėjo pareigas ir galimybę gynėjui atitinkamais atvejais skirti baudą ir faktiškai taiko įstatymo analogiją, ką baudžiamajame procese daryti nėra leistina. Šiuo atveju jis neatlieka gynėjo funkcijų, o yra įgaliotas atstovas (BPK 55 straipsnis).

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė advokato M. B. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos apeliaciniam teismui nekyla jokių abejonių, kad advokatas M. B. dalyvavo teismo posėdyje, vykusiame Rokiškio rajono apylinkės teisme 2013 m. balandžio 10 d. 8.30 val., kuriame civilinėje byloje jis atstovavo vieną iš šalių. Šį faktą patvirtina ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuoti duomenys. Būtent dėl dalyvavimo posėdyje, vykusiame Rokiškio rajono apylinkės teisme, advokatas neatvyko į posėdį, turėjusį įvykti Panevėžio apygardos teisme.

Iš paties advokato skundo turinio matyti, jog apie Rokiškio rajono apylinkės teisme 2013 m. balandžio 10 d. 8.30 val. vyksiantį posėdį jį sužinojo 2013 m. kovo 27 d., o apie Panevėžio apygardos teisme vyksiantį posėdį (datą ir laiką) ji sužinojo vėliau nei 2012 m. kovo 27 d. Taigi aplinkybę, kad du posėdžiai skirtinguose teismuose turi įvykti beveik tuo pačiu metu, advokatas M. B. žinojo likus daugiau nei dešimt dienų iki numatytų posėdžių datos. Iš advokato pateiktų duomenų matyti, jog jis 2013 m. balandžio 8 d. 14.56 val. išsiųsdamas elektroniniu paštu prašymą atidėti bylos nagrinėjimą Panevėžio apygardos teisme, informavo šį teismą, jog negalės laiku atvykti į teismo posėdį dėl savo užimtumo kitose bylose. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog advokatas M. B. ėmėsi priemonių informuoti Panevėžio apygardos teismą, kad jis laiku negalės atvykti į teismo posėdį, tačiau tokią informaciją teismui pateikė likus šiek tiek mažiau nei dviems dienoms iki numatyto teismo posėdžio pradžios. Kaip jau minėta, aplinkybę, kad Rokiškio rajono apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos teisme numatytų posėdžių datos faktiškai sutampa, advokatas žinojo beveik dvi savaites iki šių posėdžių, tačiau jis per visą tą laiką nesiėmė jokių priemonių informuoti kurio nors iš teismų apie tai, kad skirtinguose teismuose paskirtų posėdžių datos ir laikas dubliuojasi ir advokatas negalės dalyvauti viename iš posėdžių. Taigi laiku neinformavus Panevėžio apygardos teismo apie susidariusią situaciją, teismas negalėjo imtis jokių priemonių, kurios būtų užkirtusios kelią neracionaliam paties teismo ir kitų proceso dalyvių laiko naudojimui. Dėl advokato veiksmų (tiksliau, dėl savalaikio veiksmų neatlikimo) buvo sutrukdytas operatyvus bylos išnagrinėjimas, kadangi bylos nagrinėjimą teko atidėti. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad advokatas M. B. sutrukdė baudžiamosios bylos nagrinėjimą, teismo ir proceso dalyvių darbo laiką, o jo neatvykimas į posėdį laikytinas neatvykimu be svarbios priežasties.

Nepagrįstas yra advokato M. B. skundo argumentas, jog šioje byloje jis, kaip nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas, apie teismo posėdį turėjo būti informuotas šaukimu, o ne pranešimu. Nors BPK 236 straipsnis nustato, kad nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai į teismo posėdį iškviečiami šaukimu, kalinamųjų gynėjams ir nukentėjusiųjų įgaliotiems atstovams ši įstatymo nuostata yra netaikoma. Advokatas, kaip teisininko išsilavinimą turintis asmuo, turi žinoti kad advokatai į teismo posėdį nėra šaukiami šaukimu. Todėl bandydamas įtikinti teismą priešingai, advokatas elgiasi nesąžiningai.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnis nustato, kad advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Nagrinėjamu atveju, advokatas M. B. žinodamas, kad Rokiškio rajono apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos teisme numatytų posėdžių datos faktiškai sutampa ir jis negalės viename iš jų dalyvauti, visgi delsė informuoti Panevėžio apygardos teismą, kad negalės dalyvauti posėdyje. Tokiu būdu, advokatas M. B. pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.7 punkte nustatytą draudimą priimti pavedimus, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinamai ar laiku atlikti.

Nors advokatas M. B. bando teismą įtikinti, kad šiuo atveju jis negali būti prilyginamas kaltinamojo interesus atstovaujančiam advokatui ir iš esmės tai susiję su BPK 48 straipsnio numatyta galimybe be svarbios priežasties neatvykusiam į posėdį gynėjui skirti BPK 163 straipsnyje numatytą baudą, tokie advokato teiginiai yra nepagrįsti. Įstatymų leidėjas, nustatydamas BPK 56 straipsnyje įgaliotojų atstovų teises ir pareigas, apie jų atvykimą į teismo posėdį net neužsiminė. Tai reiškia, kad atstovui, kaip ir gynėjui taikomos BPK 48 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos. Jame imperatyviai nurodyta, kad gynėjas privalo nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą. Be to, negalėdamas atvykti apie neatvykimą ir jo priežastis gynėjas iš anksto privalo pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama BPK 163 straipsnyje numatyta bauda. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad advokatas M. B. savo pareigos, numatytos BPK 48 straipsnio 2 dalies 2 punkte, neatliko. Į apygardos teismo posėdį advokatas neatvyko be svarbios priežasties ir laiku neinformavęs šio teismo apie neatvykimo priežastis, todėl apygardos teismas jai baudą, vadovaujantis BPK 163 straipsniu, paskyrė pagrįstai.

Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

advokato M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.