Telšių apylinkės teismo nutartis

2020-09-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-4681-853/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
e2YT-4681-853/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01856-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Pareiškėjas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4681-853/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01856-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.18; 3.5.26 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 8 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Elena Miliauskienė ir „Swedbank lizingas“, UAB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas (skolininkas) G. M. kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų. Skundas grindžiamas tuo, jog antstolė atnaujino vykdomąją bylą, nors tokios galimybės įstatymas nenumato, be to, prašo taikyti senaties terminą, nes praleistas terminas priimti skundžiamą patvarkymą.

Antstolė Elena Miliauskienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510–513 ir 613 straipsniuose numatytais reikalavimais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu Nr. Sj-46163 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, nustačiusi, jog skundas iš dalies yra pagrįstas bei pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą perdavė teismui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo „Swedbank lizingas“, UAB pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašydamas skundą atmesti. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.128 straipsnio 3 dalį, likvidavus individualią įmonę, pasibaigia tos įmonės prievolės, tačiau šiuo pagrindu nepasibaigia neįvykdytos likviduotos individualios įmonės savininko prievolės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai kreditorius turimą reikalavimą į skolininką (individualios įmonės savininką, kaip fizinį asmenį) buvo pareiškęs individualios įmonės bankroto procedūrų metu, ir jas atlikus paaiškėja, kad visa ar dalis kreditoriaus reikalavimo nepatenkinta likvidavus individualią įmonę, t. y. neužtekus turto kreditoriaus reikalavimui padengti, skolininko prievolė nesibaigia. Dėl to tokiu atveju pasibaigus bankroto procesui kreditoriui išlieka galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką. Be to, skolininko argumentai dėl senaties taikymo išieškoti yra nepagrįsti, nes pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, nutraukiamas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti ir senaties terminas po jo nutraukimo prasideda iš naujo (CPK 607 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tuo atveju, kai antstolis dar iki bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei priverstine tvarka buvo pradėjęs vykdyti vykdomuosius dokumentus, iškėlus šiai įmonei bankroto bylą, jis turi sustabdyti vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš tokios individualios įmonės savininko turto įmonės ir visą vykdomųjų bylų medžiagą perduoti individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 626 straipsnio 3 punktas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 18 straipsnio 1 dalis). Visų kreditorių reikalavimai – tiek individualiai įmonei, tiek jos dalyviams, kai individualiai įmonei iškeliama bankroto byla, tenkinami pagal ĮBĮ nustatytas taisykles iš individualios įmonės turto ir, jo neužtekus, iš individualios įmonės savininkų turto (ĮBĮ 33–35 straipsniai). Jeigu užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras lieka neįvykdytų individualios įmonės savininko įsiskolinimų, teismas, gavęs informaciją apie įmonės išregistravimą, vykdomuosius dokumentus pagal asmenines individualios įmonės dalyvių prievoles turi grąžinti individualios įmonės bankroto proceso metu juos teismui perdavusiems antstoliams, kurie vykdė priverstinį išieškojimą iš įmonės dalyvių. Tai būtų pagrindas antstoliui atnaujinti vykdomąją bylą, kurioje toliau būtų tęsiami vykdymo veiksmai (CPK 628 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas įmonės veiklą pripažinęs pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, nenusprendė sprendimui įsiteisėjus grąžinti antstolei vykdomojo dokumento. Todėl antstolė savo laiku nepriėmė sprendimo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. Šiuo atveju nekyla vykdymo senaties pasibaigimo klausimas, nes vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdymo senaties terminas vykdomosios bylos sustabdymo metu iš naujo neskaičiuojamas, kadangi procesinių terminų eiga, sustabdžius bylą, sustoja (CPK 76 straipsnis). Iš naujo vykdymo senaties termino eiga prasideda tik tuomet, kai vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui (CPK 607 straipsnio 3 dalis). O šiuo atveju, kaip jau minėta, vykdomasis dokumentas išieškotojui nebuvo grąžintas. Šiuo atveju naujas vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas. Išieškotojas pateikė prašymą atnaujinti vykdymo veiksmus pagal jau pateiktą ir jam negrąžintą vykdomąjį dokumentą. Taigi antstolis turėjo teisę atnaujinti vykdymo veiksmus sustabdytoje byloje ir neturėjo pagrindo tikrinti ar terminas pateikti vykdomąjį dokumentą yra praleistas. Todėl šiuo atveju negali būti taikoma ir CPK 607 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, numatanti, jog naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, kadangi, kaip jau minėta, vykdomasis dokumentas išieškotojui nebuvo grąžintas, teismas jį grąžino išieškojimo veiksmus vykdžiusiam antstoliui – kaip tai turėjo būti padaryta iškarto išregistravus bankrutavusią įmonę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 straipsnis), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Pažymėtina, kad skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo geruoju, pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Iš civilinės bylos nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje 2011 m. kovo 30 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/11/01316, pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-23542-728/2010, dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos „Swedbank lizingas“, UAB, j. a. k. 111568069, naudai. 2011 m. gegužės 13 d. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi G. M. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. 2012 m. sausio 5 d. antstolės patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojo naudai vykdymas buvo sustabdytas, persiunčiant vykdomąjį dokumentą Šiaulių apygardos teismui ir vykdomoji byla Nr. 0009/11/01316 užbaigta. 2013 m. spalio 16 d. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1053-368/2013 nutartimi patvirtino bankrutavusios G. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinį 68522,66 Lt reikalavimą. 2014 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-122-368/2014 sprendimu pripažino bankrutavusios G. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pasibaigusia. 2014 m. gegužės 8 d. bankrutavusi G. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro. Antstolė, išieškotojos prašymu, 2020 m. liepos 17 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir vykdymo veiksmų tęsimo Nr. Sj-40198, patvarkė, pirma, panaikinti 2012 m. sausio 5 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo Nr. S3b-813. Antra, susigrąžinti iš Šiaulių apygardos teismo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo įsakymą. Trečia, atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0009/11/01316 ir tęsti vykdymą dėl skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko.

Byloje kilo ginčas dėl to, kad individualios įmonės savininko atžvilgiu antstolė vykdomąją bylą atnaujino ir tęsė vykdymo veiksmus po individualios įmonės bankroto.

Antstolė 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu „Skundą dėl antstolės procesinių veiksmų patenkinti dalinai“ Nr. Sj-46163 skolininko G. M. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų patenkino dalinai ir, pirma, atsisakė patenkinti skolininko atstovo skundo dėl 2020 m. liepos 17 d. patvarkymo Nr. Sj-40198 dalį dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo panaikinimo, ir vykdomosios bylos atnaujinimo. Antra, patenkino skolininko atstovo skundą dalyje dėl senaties termino taikymo skolos išieškotojo „Swedbank lizingas“, UAB naudai išieškojimui ir vykdymo veiksmų šitoje dalyje tęsimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1945/2011, kurioje buvo sprendžiamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išieškotojui grąžino vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš bankrutavusios ir išregistruotos individualios įmonės savininko. Nurodė, kad individualios įmonės civilinė atsakomybė kreditoriams yra neribota (CK 2.50 straipsnio 4 dalis, Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CK 6.128 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai juridinis asmuo likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas.

Šiuo atveju galimybę nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą po to, kai užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras ji išregistruojama iš juridinių asmenų registro ir lieka įmonės savininko kreditorių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, lemia aplinkybė, ar prievolė kreditoriui yra individualios įmonės, ar šios įmonės dalyvio. Jeigu prievolę kreditoriui turėjo individuali įmonė, ją dėl bankroto išregistravus, kaip minėta, prievolė baigiasi (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Tačiau, jeigu individualios įmonės savininko prievolė yra asmeninė, jis įstatymo nustatyta tvarka turi pareigą atsakyti visu savo turtu už savo skolas kreditoriams ir po įmonės likvidavimo. Todėl ir į individualios įmonės bankroto bylą perduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš įmonės savininko gali būti grąžintas kreditoriui, kad jis įstatymų nustatyta tvarka tęstų iki bankroto bylos iškėlimo pradėtą vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto.

Sprendžiant ginčą, ar vykdomasis dokumentas kreditoriui grąžintas pagrįstai, nėra nustatinėjamas prievolės, iš kurios kildinamas reikalavimas vykdomajame dokumente, pobūdis, nesprendžiama, yra ar nėra pasibaigę terminai pateikti vykdomąjį dokumentą priverstiniam vykdymui. Šie klausimai, kilus ginčui tarp šalių, gali būti sprendžiami pagal priverstinio vykdymo proceso taisykles. Taigi, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui vykdyti yra tik formalus teismo procesinis veiksmas, kuriuo neįvykdytas vykdomasis dokumentas galėtų būti pateiktas vykdyti, tačiau atlikdamas šį veiksmą ir priimdamas nutartį, teismas nepasisako dėl paties vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo, neanalizuoja sąlygų, kurioms esant išieškotojas galėtų pateikti šį dokumentą priverstinio vykdymo veiksmus atliekančiam asmeniui.

Pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, nutraukiamas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti ir senaties terminas po jo nutraukimo prasideda iš naujo (CPK 607 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tuo atveju, kai antstolis dar iki bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei priverstine tvarka buvo pradėjęs vykdyti vykdomuosius dokumentus, iškėlus šiai įmonei bankroto bylą, jis turi sustabdyti vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš įmonės ir visą vykdomųjų bylų medžiagą perduoti individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 626 straipsnio 3 punktas, ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi stabdyti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus ir iš tokios individualios įmonės savininko turto pagal savininko asmenines prievoles, kadangi, kaip minėta, savininkas atsako už individualios įmonės skolas ir visi reikalavimai tiek įmonei, tiek jos savininkui reiškiami bei nagrinėjami įmonės bankroto byloje. Visų kreditorių reikalavimai – tiek individualiai įmonei, tiek jos dalyviams, kai individualiai įmonei iškeliama bankroto byla, tenkinami pagal ĮBĮ nustatytas taisykles iš individualios įmonės turto ir, jo neužtekus, iš individualios įmonės savininkų turto (ĮBĮ 33–35 straipsniai).

Jeigu užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras lieka neįvykdytų individualios įmonės savininko įsiskolinimų, teismas, gavęs informaciją apie įmonės išregistravimą, vykdomuosius dokumentus pagal asmenines individualios įmonės dalyvių prievoles turi grąžinti individualios įmonės bankroto proceso metu juos teismui perdavusiems antstoliams, kurie vykdė priverstinį išieškojimą iš įmonės dalyvių. Tai būtų pagrindas antstoliui atnaujinti vykdomąją bylą, kurioje toliau būtų tęsiami vykdymo veiksmai (CPK 628 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nekyla vykdymo senaties pasibaigimo klausimas, nes vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdymo senaties terminas vykdomosios bylos sustabdymo metu iš naujo neskaičiuojamas, kadangi procesinių terminų eiga, sustabdžius bylą, sustoja (CPK 76 straipsnis). Iš naujo vykdymo senaties termino eiga prasideda tik tuomet, kai vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui (CPK 607 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai teismas iš karto po bankrutavusios individualios įmonės išregistravimo savo iniciatyva negrąžino antstoliams vykdomųjų dokumentų, kreditoriai gali kreiptis į bankroto bylą išnagrinėjusį teismą dėl jų grąžinimo ir tęsti vykdymo procedūras. Jei teismas negrąžino antstoliui vykdomųjų dokumentų ir išieškotojas neprašė jų sugrąžinti, vykdymo senaties termino eiga atnaujinama ir terminas iš naujo turėtų būti skaičiuojamas nuo įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos. Priešingas aiškinimas neatitiktų skolininko interesų ir teisinio apibrėžtumo principo. Nors vykdomasis dokumentas faktiškai ir nebūtų grąžintas išieškotojui, tačiau tai priklausytų ne nuo skolininko valios.

Sutiktina su antstolės 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu Nr. Sj-46163, kuriuo antstolė skolininko G. M. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų patenkino dalinai ir patenkino skolininko skundą dalyje dėl senaties termino taikymo skolos išieškotojo „Swedbank lizingas“, UAB naudai išieškojimui ir vykdymo veiksmų šitoje dalyje tęsimo, kuris atitinka tiek teisės aktų reikalavimus, tiek ir teismų praktiką šiuo klausimu. Kadangi 2014 m. gegužės 8 d. išregistravus G. M. individualią įmonę iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, Šiaulių apygardos teismas vykdomojo dokumento dėl asmeninės G. M. prievolės nesugrąžino jį perdavusiai antstolei. Vykdomasis dokumentas antstolei buvo grąžintas 2020 m. rugpjūčio 11 d., išieškotojos 2020 m. liepos 17 d. antstolei pateikto raštiško prašymo pagrindu antstolei paprašius teismą jį grąžinti, tačiau šiuo konkrečiu atveju negalima vykdymo senaties termino eigą skaičiuoti iš naujo nuo vykdomojo dokumento faktinio grąžinimo antstoliui momento, nes tai pažeistų skolininko teises. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 metų terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui yra praleistas, nes, kaip minėta, įmonė išregistruota 2014 m. gegužės 8 d. ir vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas yra suėjęs 2019 m. gegužės 8 d.

Be to, antstolė 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu Nr. Sj-46163 skolininko G. M. skundą dalyje dėl 2020 m. liepos 17 d. patvarkymo Nr. Sj-40198 dalį dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo panaikinimo, ir vykdomosios bylos atnaujinimo, netenkino.

Sutiktina su antstole, kad vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka reglamentuota CPK 609–611 straipsniuose. CPK 611 straipsnio 1 dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatose (41 punkto redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 17 d., ir 152 punkto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 17 d.) numato, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytas 10 metų vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminas. Kadangi nėra suėjęs CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytas 10 metų vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo 2014 m. gegužės 8 d., juridinio asmens išregistravimo iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, todėl vykdymo išlaidų išieškojimas iš skolininko yra galimas, todėl skolininko skundas toje dalyje atmestinas.

Taigi, konstatuotina, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė 2020 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą „Skundą dėl antstolės procesinių veiksmų patenkinti dalinai“ Nr. Sj-46163, kuriuo skolininko G. M. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų patenkino dalinai ir, pirma, atsisakė patenkinti skolininko atstovo skundo dėl 2020 m. liepos 17 d. patvarkymo Nr. Sj-40198 dalį dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo panaikinimo, ir vykdomosios bylos atnaujinimo. Antra, patenkino skolininko atstovo skundą dalyje dėl senaties termino taikymo skolos išieškotojo „Swedbank lizingas“, UAB naudai išieškojimui ir vykdymo veiksmų šitoje dalyje tęsimo.

Atsižvelgiant į tai, kad galiojantys teisės aktai nenumato skolininko skunde išdėstytais pagrindais panaikinti antstolės patvarkymą, todėl skolininko skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. M. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą Nr. 0009/11/01316 grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė