- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 1-1937-929/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21977-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ten pat, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. M., 2019 m. gegužės 26 d., apie 13.00 val., Vilniuje, Salomėjos Nėries g., ties pastatu Nr. 16, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija, tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d. jis apie 22.00 val. iš vakaro vartojo alkoholį. 2019 m. gegužės 26 d. atsikėlęs iš ryto, apie 6 val., paskambino pažįstamai ir pasveikino ją su gimtadieniu. Tą progą išgėrė apie 100 gramų viskio, kuris buvo likęs iš vakaro. Išgėręs alkoholio nuėjo toliau miegoti. Apie 11 val. atsikėlęs, nieko nevalgęs, tačiau išgėręs kavos, nusprendė nuvažiuoti atlikti pilietinę pareigą. Jautėsi gerai, neapsvaigęs, todėl išėjęs į lauką atsisėdo į jam priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pajudėjo rinkimų apylinkės link. Saugiai nuvažiavęs iki rinkimų apylinkės, pabalsavo. Tada, grįždamas namo, nusprendė užsukti į degalinę, esančia Salomėjos Nėries g., nusipirkti cigarečių. Įsukinėdamas į degalinės teritoriją užkabino kitą stovinti automobilį Alfa Romeo. Po susidūrimo jis sustojo ir išlipo iš vairuojamo automobilio, taip pat priėjo ir Alfa Romeo vairuotojas. Jiems išlipus iš karto privažiavo policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrius, jis atsakė, jog vartojo. Tada pareigūnai patikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 1.83 promilių girtumą, po kurio laiko pakartotinai patikrino blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 1,76 promilių girtumą. Tolimesniam tyrimui jis buvo pristatytas į kelių policijos valdybą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 59).
Liudytojas D. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 26 d., apie 12:40 val., vairavo automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažinėjo iš degalinės „ORLEN“ Salomėjos Nėries g,. ties pastatu nr. 16, Vilniuje. Degalinės teritorijos išvažiavime sustojo, kad praleistų gatve važiuojančius automobilius, ketino sukti į dešinę. Tada pamatė, kad į degalinės teritoriją įsuka VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors jo važiavimo krypties atžvilgiu eismas draudžiamas. Tada jam po truputi važiuojant link gatvės minėtas VW Passat automobilis, įsukdamas į degalinės teritoriją, kliudė jo vairuojamo automobilio kairės pusės galinį sparną, ratą ir galinį bamperį savo automobilio kairės pusės priekiniu kampu. Vairuotojas akivaizdžiai nepasirinko pakankamo tarpo iš šono. Jis iškart sustabdė savo vairuojamą Alfa Romeo, išlipo ir priėjo prie VW Passat automobilio. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, jis atidarė vairuotojo durų langą ir jis pajuto stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojas elgėsi neadekvačiai. Įtarė, kad jis gali būti neblaivus, todėl pamatęs pro šalį važiuojantį policijos ekipažą paprašė jų sustoti. Jie sustojo, nufotografavo, ir liepė laukti kito ekipažo, nes labai skubėjo į kitą iškvietimą. Labai greitai atvyko kitas ekipažas, praėjus apie 7 min, kurie alkotesteriu nustatė VW Passat vairuotojui vidutinį girtumo laipsnį. Iki pareigūnų atvykimo VW Passat vairuotojas visą laiką buvo jo akivaizdoje, alkoholio nevartojo, niekur nesitraukė. Dėl turtinės žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę "BTA" (b.l. 37).
Liudytoja Beata Vrublevska, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 26 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato teritorijoje kartu su tyrėja Daiva Stadalnykaite. Apie 13.07 val. iš VPK – OVS, budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Salomėjos Nėries g. ties pastatu nr. 16, Vilniuje, susidūrė du automobiliai Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi Alfa Romeo vairuotojas D. V., kuris paaiškino, jog jam stovint jo automobilį kliudė VW Passat automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Bendraujant su VW Passat vairuotoju S. M., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, koordinacija sutrikusi. Paklausius ar pastarasis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus jis atsakė, jog šiandien vartojo alų. S. M. patikrinus blaivumą alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, po maždaug 15 minučių pakartotinai patikrinus, jo blaivumą alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas. Vairuotojas su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Tolimesniam tyrimui S. M. buvo pristatytas į kelių policiją. Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo išvežtas į saugomą aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 32).
2019 m. gegužės 26 d., 13.17 val. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad S. M. buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 15 valandų, patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu Alcotest 7510 ARJK-0107 Nr. 0856079, pirmojo tikrinimo metu 13.20 val. nustatytas 1,85 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 13.36 val. nustatytas 1,76 prom. neblaivumas. S. M. su tikrinimo rezultatais pasirašytinai sutiko (b. l. 45).
Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK0107 rodmenyse užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 26 d., 13.20 val., S. M. alkotesteriu buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, o 13.36 val. jam tuo pačiu alkotesteriu buvo nustatytas 1,76 promilių neblaivumas (b. l. 40-41).
Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0107 patikros sertifikate Nr. 0856079 nurodyta, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. liepos 31 d. (b. l. 42).
Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra S. M. (b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo S. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis S. M. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad jis 2019 m. gegužės 25 d., apie 22.00 val., ir 26 d., apie 06.00 val., vartojo alkoholį. Gegužės 26 d., apie 11.00 val., sėdo vairuoti jam priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo iki rinkimų apylinkės. Važiuodamas atgal, įsukdamas į degalinę, esančią Salomėjos Nėries g., kliudė kitą stovintį automobilį Alfa Romeo. Atvažiavę policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 1,83 promilių girtumą, po kurio laiko nustatė 1,76 promilių girtumą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. V. iš esmės nurodė analogiškas eismo įvykio aplinkybes, o būtent, kad 2019 m. gegužės 26 d., apie 12.40 val., vairuodamas automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo prie išvažiavimo iš degalinės ties Salomėjos Nėries g. 16, tada jo automobilį užkabino į degalinės teritoriją įvažiuojantis automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su automobilio vairuotoju juto stiprų alkoholio kvapą, vairuotojas elgėsi neadekvačiai, todėl jis paprašė pro šalį važiavusio policijos ekipažo sustoti, kurie liepė laukti kito ekipažo. Atvykus kitam ekipažui, jie alkotesteriu nustatė VW Passat vairuotojui vidutinį girtumo laipsnį. Iki pareigūnų atvykimo VW Passat vairuotojas visą laiką buvo jo akivaizdoje, alkoholio nevartojo ir niekur nepasitraukė. Taigi, liudytojo D. V. parodymais yra patvirtintas faktas, kad kaltinamasis vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iki policijos pareigūnų atvykimo alkoholio nevartojo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė Beata Vrublevska nurodė, kad jai atvykus pagal iškvietimą į minėto eismo įvykio vietą, buvo nustatyta, kad automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo S. M., kuris pareigūnams pasirodė neblaivus, taip pat nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį. Patikrinus S. M. girtumą alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,85 prom. girtumas, maždaug po 15 minučių patikrinus pakartotinai, jam buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas. Kaltinamojo S. M. neblaivumas užfiksuotas ir neblaivumo patikrinimo akte bei alkotesterio rodmenyse, iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 26 d., 13.20 val., jam alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0107 buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, o antro patikrinimo metu, 13.36 val. jam buvo nustatytas 1,76 prom. neblaivumas. Byloje esančiame alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0107 patikros sertifikate (galiojančiame iki 2019 m. liepos 31 d.) nurodyta, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti byloje užfiksuotais alkotesterio rodmenimis, taip pat pažymėtina, kad su jam nustatytu neblaivumu sutiko ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus.
Pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis S. M., 2019 m. gegužės 26 d., apie 13.00 val. vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis negu 1,51 prom. neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 1,76 prom. neblaivumas). Tokia kaltinamojo S. M. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis per 2 metus, kadangi šiuo metu yra registruotas darbo biržoje (b. l. 70-71).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. M. – neteistas, administracine tvarka praeityje baustas du kartus, už KET pažeidimus, nors aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, šiuo metu nedirbantis. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytam baudos dydžiui, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta baudos bausmė mažintina trečdaliu.
Dėl kaltinamojo prašymo leisti jam paskirtą baudą sumokėti dalimis per dvejus mėnesių pažymėtina, kad teismas gali, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatyti ilgesnį, nei BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Prašyme kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, tačiau vien šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės nepakanka kaltinamojo turtinės padėties įvertinimui. Teismo gautame išraše iš SODRA duomenų bazės matyti, kad kaltinamasis S. M. laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2019-05-02 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), iš šios veiklos gaudamas atlyginimą. Tokiu būdu vien ta aplinkybė, kad šiuo metu S. M. yra nedirbantis, dar nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo S. M. prašymas nustatyti jam ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą netenkintinas.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis S. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį. Iki minėto įvykio, S. M. buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus du kartus, tačiau jis yra pirmą kartą traukiamas teisinėn atsakomybėn už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kurios terminas nustatytinas dvejiems metams (mažesnis, nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam 2019 m. gegužės 26 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą, ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 62-64), taip realiai atimant jam teisę vairuoti nuo šių kardomųjų priemonių paskyrimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. gegužės 26 d.
Pagal BK 72 straipsnį turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. S. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio valdytojas – savininkas yra kaltinamasis S. M.. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas valstybės naudai.
Kadangi kaltinamajam S. M. priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra konfiskuojamas, prokuroro 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam automobiliui paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, dienos.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo Vilniaus apskrities VPK naudai automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 26 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2019 m. gegužės 28 d., UAB ,,Sauda“ aikštelėje, išlaidas – 1,03 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 5 punktą, proceso išlaidas sudaro, be kita ko, ir daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Atsižvelgiant į išdėstytą, dėl automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patirtos saugojimo išlaidos – 1,03 Eur (b. l. 21), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities VPK naudai.
Kaltinamajam S. M. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Paimtas dokumentas – S. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas su bylos medžiaga, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. M. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 26 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti kaltinamajam S. M. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Prokuroro 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu S. M. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iš S. M. Vilniaus apskrities VPK naudai priteisti 1,03 Eur proceso išlaidų.
Kaltinamajam S. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą su bylos medžiaga, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (dviejų) mėnesių terminą po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.