Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-171-350/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
AN2-171-350/2019
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00096-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. ATP-171-350/2019Proceso Nr. 4-26-3-00096-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2019 m. gruodžio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

nustatatė :

1. Institucija 2019 m. rugsėjo 17 d. A. Č. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad ji, būdama individualios įmonės savininke, 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarė sąlygas ir leido dirbti įmonės naudai E. J. Č. nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir apie tai neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau VSDFV), šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( toliau DK) 32 straipsnio, 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl anot Institucijos, A. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

2. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarimu administracinė byla A. Č. atžvilgiu dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo buvo nutraukta, jos veiksmuose nenustačius šio administracinio teisės pažeidimo požymių.

2.1 Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad A. Č. individualią įmonę įkūrė santuokos su E. J. Č. metu 2003 metais, įmonės įkūrimui buvo panaudotos bendros šeimos lėšos ir turtas, Institucijos fiksuoto E. J. Č. darbo atvejo metu A. Č. gyveno santuokoje su E. J. Č. ir pajamos, gaunamos iš baro veiklos, nuo įmonės įkūrimo, buvo ir yra naudojamos šeimos interesais ir jų abiejų santykiai esamu atveju grindžiami ne darbo, o bendro turto ir partnerystės santykiais.

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo A. Č. būtų pripažinta kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai baudą šio straipsnio sankcijos ribose.

3.1 Skunde cituojamas skundžiamas nutarimas, ANK, DK, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK), Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau IĮĮ) normos ir nurodoma, kad skundžiamas nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

3.2 Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nutarimą, tik formaliai konstatavo, kad E. J. Č. yra A. Č. sutuoktinis ir tuo pagrindu turi teisę dirbti jos individualioje įmonėje kaip bendraturtis, tačiau nei IĮĮ, nei DK nėra įtvirtinta nuostata, kad su individualios įmonės savininko giminaičiais darbo sutartis gali būti nesudaroma. Teismas taip pat nenurodė jokių konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriais remiantis padarytos išvados, kad sutuoktinis gali dirbti kito sutuoktinio individualioje įmonėje be darbo sutarties.

3.3 Atkreipia dėmesį, kad vienas iš darbo sutarties požymių yra asmens tam tikros funkcijos atlikimas, kada asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Nagrinėjamu atveju E. J. Č. dirbo barmeno pareigose, kurios pasireiškė klientų aptarnavimu, darbu su kasos aparatu, pinigų ėmimu iš klientų, prekių priėmimu, atsiskaitymu už jas tiekėjams. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad E. J. Č. atliko barmeno funkcijas ir dirbo A. Č. individualios įmonės naudai. Tokiu atveju, A. Č. teiginiai, kad E. J. Č. dirba neatlygintinai, nepaneigia faktinių aplinkybių, nustatytų 2019-09-10 patikrinimo metu, kai E. J. Č. dirbo A. Č. individualios įmonės naudai, uždirbdamas pajamas iš prekybos alumi. Be to, paaiškinime E. J. Č. nurodė, kad „darbo lėšos iš baro veiklos eina į bendrą šeimos biudžetą". Atsižvelgiant į tai, būtų protinga ir teisinga daryti išvadą, kad būtent taip pasireiškia atlygintinumo už atliekamą darbą požymis. Institucijos įsitikinimu, tarp A. Č. ir jos sutuoktinio E. J. Č. susiklostė teisiniai santykiai turintys darbo sutarties požymių, todėl teigti, kad E. J. Č. tik talkino sutuoktinei kaip šeimos narys, nėra jokio pagrindo.

4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nes apylinkės teismas skundžiamame nutarime visas bylai reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo.

4.1 Atsiliepime nurodoma, kad ji ir sutuoktinis E. J. Č. yra lygiaverčiai šeimos verslo partneriai, verslą sukūrė iš bendrų šeimos pinigų, jokio pavaldumo tarp jų nėra, todėl ji nėra sudariusi jokių sąlygų leisti sutuoktiniui dirbti įmonėje. Kaip įmonės bendraturtis E. J. Č. turi ne tik teisę, bet ir pareigą rūpintis savo turtu, jį prižiūrėti, teikti pagalbą įmonės veikloje. Juos siejantys santykiai neturi darbo sutarties požymių, todėl su E. J. Č. ir nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie tai nėra informuotas VSDF valdybos teritorinis skyrius. Ji nebuvo įsipareigojusi ir nemokėjo E. J. Č. darbo užmokesčio, įmonė buvo įkurta santuokos metu panaudojus visas šeimos turimas lėšas ir nuo pat įkūrimo iš įmonės gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos interesais.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6.1 Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Be to, tam kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, kuriuos teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad A. Č. veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje požymių, todėl administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

8. A. Č. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ji, leisdama dirbti E. J. Č. įmonės naudai nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir apie tai neinformavusi VSDFV, pažeidė LR užimtumo įstatymo 56 straipsnio ir DK 32 straipsnio, bei DK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

8.1 ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal LR užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDF teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDF teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnis) ir pagal ją darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį ( DK 32 straipsnio 1 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nesurinkta nelegalaus darbo faktą liudijančių duomenų, t. y. nenustatyta, jog E. J. Č. A. Č. individualioje įmonėje atlikdamas atitinkamas darbo funkcijas buvo pavaldus A. Č. ir, kad ji buvo įsipareigojusi mokėti E. J. Č. darbo užmokestį, ar buvo tartasi dėl atlygio.

10. Nagrinėjamu atveju neginčytina, kad Institucijai 2019-09-10 d., apie 12.30 val. patikrinus A. Č. individualiai įmonei, adresu Š. g. 1, K., priklausantį alaus barą, jame alų pirkėjui pardavė neįdarbintas įmonėje E. J. Č., kuris paaiškino, kad minimame bare kartu su žmona A. Č. dviese dirba nuo 2003 metų, prekiauja alumi, lėšos iš baro veiklos eina į šeimos biudžetą, o darbo tvarką bare jie nusistatė patys ( b.l. 12).

11. Institucija, nustačiusi šį faktą, 2019-09-10 surašė operatyvaus patikrinimo pažymą ir apklaususi A. Č., kuri paaiškino, kad sutuoktinis įmonės bare dirba nuo 2003 metų, prekiauja alumi, tvarkosi patalpose ir esant būtinumui pasirašo įmonės dokumentuose, jai, kaip įmonės direktorei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir administracinės bylos medžiagą perdavė Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams sprendimo priėmimui.

12. Apylinkės teisme apklausiama administracinėn atsakomybėn traukiama A. Č. paaiškino, kad individuali įmonė įkurta 2003 metais, įrangą, baldus ir kitus reikmenis alaus barui kartu su sutuoktiniu E. J. Č. pirko iš šeimos lėšų bendru sutarimu ir visas iš įmonės gaunamas pelnas, likęs sumokėjus mokesčius, panaudojamas šeimos reikmėms, sutuoktinis dalyvauja įmonės veikoje ir padeda jai tvarkytis įmonėje tiek, kiek reikia be jokio konkretaus grafiko ir atlyginimas jam už pagalbą nėra mokamas.

12.1 Visiškai tokias pačias aplinkybes patvirtindamas A. Č. parodymus nurodė ir pirmosios instancijos teisme apklausiamas E. J. Č. ir jokių duomenų, paneigiančių šias jų nurodomas aplinkybes nagrinėjamoje byloje nėra.

12.2 Minimi asmenys skundžiamą sprendimą priėjusiam teismui pateikė santuokos liudijimą, iš kurio matyti, kad A. Č. ir E. J. Č. susituokė (duomenys neskelbtini), o A. Č. individuali įmonė registravimo LR įmonių rejestre įregistruota (duomenys neskelbtini) ( b.l. 36,34). Minima individuali įmonė įkurta santuokos metu, todėl, remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, šis turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad jis registruotas vieno sutuoktinio vardu.

13. Kaip jau buvo pasisakyta, vienas iš nelegalaus darbo požymių yra atlygis už darbdavio naudai dirbtą atitinkamo pobūdžio darbą. Šiuo gi atveju, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. J. Č. dalyvavo A. Č. vardu registruotos individualios įmonės veikloje – padėdavo bare prekiauti alumi, tvarkyti baro patalpas ir pan., tačiau tokie jo veiksmai neatitinka nelegalaus darbo požymių, nes nėra objektyvių duomenų, kad jis buvo pavaldus A. Č., t.y. kad A. Č. buvo jam nustačiusi konkrečias darbo funkcijas, darbo grafiką, darbo laiką, galėjo kontroliuoti jo darbo procesą ir pan., bei, kad E. J. Č. išimtinai A. Č. individualiai įmonei teikė finansinę naudą, nes, pasak E. J. Č. ir A. Č., visos įmonės pajamos iš baro veiklos buvo naudojamos šeimos interesais ir šios jų nurodomos aplinkybės nėra paneigtos. E. J. Č. ir A. Č. parodymai ir byloje surinkti rašytiniai bylos įrodymai nepatvirtina ir iš esmės nepagrindžia nelegalaus darbo fakto, t.y. kad tarp E. J. Č. ir A. Č. buvo susitarimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, paklusti nustatytai darbo tvarkai ir už tai gauti atlyginimą Taip pat nėra jokių duomenų, kad už E. J. Č. veiklą įmonėje A. Č. jam mokėjo atlyginimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. J. Č. sutuoktinės vardu registruotoje įmonėje dirbo iš asmeninių paskatų ir neatlygintinai ir tokie jo veiksmai, esant aukščiau aptartiems įrodymams, gali būti vertintini tik kaip pagalba įmonės veikloje, kas neatitinka nelegalaus darbo sąvokos. Duomenų, patvirtinančių tarp E. J. Č. ir A. Č. susiklosčiusių darbo teisinių santykių atitinkančius požymius, nėra.

14. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį padarymo faktas nagrinėjamoje byloje neįrodytas, šio administracinio nusižengimo sudėties A. Č. veikoje nėra, dėl ko Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną prieš ją nutraukė pagrįstai.

15. Tokiu būdu, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis