Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-749-193/2009

2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2., 1.1.7.2.7.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2009 m. gruodžio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-06 nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., jam paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant būti savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. L. nuteistas už tai, kad jis, 2008 m. lapkričio 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytu laiku, Panevėžio mieste, automobilyje BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važinėjusiame Panevėžio miesto gatvėmis, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 19,182 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuri buvo supakuota į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį, kurią nuo įgijimo vietos ir laiko, turėdamas tikslą ją parduoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytam asmeniui Vilniuje, neteisėtai gabeno link Vilniaus, po ko tą pačią dieną apie 12 val. 10 min. kelyje Panevėžys – Vilnius, 128 kilometre, jo vairuojamą automobilį sustabdžius policijos pareigūnams, bei jį patikrinus, šie jo visą įgytą ir gabentą narkotinę medžiagą – 19,182 g kokaino surado ir paėmė.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. L. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau skirdamas bausmę netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies normą. Patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos bausmės atitikties BK reikalavimams, bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo A. L. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę nei numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje bausmę, nes byloje nėra išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir jos ribų peržengti negali. Tik specialiai įstatymų numatytais atvejais teismas gali paskirti bausmę, švelnesnę už sankcijoje nustatytąją. Tokia galimybė numatyta ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Pagal šią normą teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tokiu atveju teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies normos taikymas taip pat negali prieštarauti BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatoms, įtvirtinančioms bausmės paskirtį – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau teismų praktikoje baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Taigi, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Pažymėtina, kad teisingumo principui gali prieštarauti tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškios per švelnios bausmės paskyrimas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas baigtas, sunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia), atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo A. L. asmenybę (yra jauno amžiaus, neteistas, nedirba, bet yra registruotas darbo biržoje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai). Minėtų aplinkybių pagrindu bei pabrėždamas nuteistojo elgesį nuo jo sulaikymo prisipažįstant ir geranoriškai duodant parodymus, taip pat jo ketinimą sukurti šeimą, apylinkės teismas nuteistajam pritaikė BK 54 str. 3 d. bei paskyrė jam BK 260 str. 1 d. sankcijoje nenumatytą bausmę – laisvės apribojimą. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, nuteistojo A. L. asmenybę apibūdinantys duomenys (yra jauno amžiaus, charakterizuojamas gerai, anksčiau neteistas, neigiamai vertina nusikalstamus veiksmus) ir akcentuojamas prisipažinimas bei geranoriškas parodymų davimas, taip padedant atskleisti nusikalstamą veiką, bei jo ketinimas sukurti šeimą, negali būti priskiriami prie išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę. Nors apylinkės teismas nuosprendyje ir pažymėjo, kad teisingumo principo realizavimas reikalauja paskirti bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai, tačiau nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, ar išimtinių nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Teismas nuosprendyje įvardino įvairias bausmės skyrimo nuteistajam įtakos turinčias aplinkybes, tačiau kokios konkrečiai aplinkybės vertintinos kaip išimtinės, pirmosios instancijos teismas nenurodė.

Teisėjų kolegijos manymu, skiriant bausmę aukščiau minėti teigiami momentai, apibūdinantys nuteistojo asmenybę, nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis ir jie negali nusverti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir kitų nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių (nusikaltimas baigtas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi – tai teismo buvo teisingai įvertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Pažymėtina, kad visi šie duomenys priskiriami tik aplinkybėms dėl minimalios straipsnio sankcijos ribose nustatytos bausmės paskyrimo. Ta aplinkybė, kad nuteistasis yra jauno amžiaus ir ketina sukurti šeimą, nėra ta išimtinė aplinkybė, sąlygojanti BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymą. Taigi, jokių išimtinių aplinkybių byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, siekiant teisingos pusiausvyros tarp bausmės tikslų ir priemonių šiems tikslams pasiekti, A. L. skiria laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu lygią BK 260 str. 1 d. sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam minimumui. Kadangi nuteistojo padarytasis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį yra sunkus, nėra pagrindo atidėti A. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 str.1 ir 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

NUSPRENDŽIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 54 str. 3 d. ir BK 65 str.1 d. 1 p. taikymo A. L. atžvilgiu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nuteistam A. L. skirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.