- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-06
- Bylos Nr.
- BIK-592/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25829-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rima Ažubalytė (pirm.), Alenas Piesliakas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- V. V.
- Advokatai
- Tomas Januškevičius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. V. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas T. Januškevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai nukentėjusiojo T. Z. 2024 m. liepos 17 d. ir liudytojos S. Z. 2023 m. spalio 10 d. parodymus pripažino įrodymais, nes jų apklausos neatitinka BPK reikalavimų. Tai yra esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 dalies pažeidimas, sukliudęs apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą.
Pasak kasatoriaus, mažametis T. Z., apklaustas 2023 m. spalio 5 d. policijos pareigūno, nedavė V. V. atžvilgiu jokių kaltinančių parodymų. Tačiau, praėjus beveik 10 mėnesių (2024 m. liepos 17 d.), T. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė visiškai priešingas aplinkybes. Šiuo atveju, kasatoriaus nuomone, buvo pažeisti BPK 186 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes, neatsiradus jokio objektyvaus pagrindo, vaikas buvo apklaustas pakartotinai. Pakartotinai apklausto vaiko parodymai laikytini mažesnės įrodomosios vertės, nes dėl sąmoningo ar nesąmoningo įvairių aplinkos veiksnių poveikio negali būti vertinami kaip visiškai patikimi. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pateikė formalius ir nepagrįstus argumentus. Priešingai negu nurodo šis teismas, vien nukentėjusiosios A. Z. psichologinės–psichiatrinės ekspertizės akto gavimas savaime negali būti laikomas objektyvia priežastimi pakartotinei mažamečio T. Z. apklausai atlikti. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino T. Z. parodymų, juose esančių prieštaravimų. Nebuvo atlikta ir nukentėjusiojo T. Z. kompleksinė psichologinė–psichiatrinė ekspertizė, kurios rezultatai būtų reikšmingi vertinant ar T. Z. nelinkęs meluoti, ar jis davė parodymus apie aplinkybes, susijusias su savo asmenine patirtimi, ar jam nebuvo daromas kitų asmenų poveikis ir pan.