Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimo, kuriuo R. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., – 500 Lt bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, vadovaunantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 500 Lt bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. kovo 3 d. R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. vasario 28 d., apie 18.25 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Nissan Almero Tino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Po eismo įvykio pasišalino nepranešęs apie tai policijai. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p. ir 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Institucijos nuomone, teismas nenurodė kažkokių išskirtinų aplinkybių, dėl kurių R. M. būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuotatas už tokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes R. M. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą – pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Be to, byloje nustatyta atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padaryti tokios pat rūšies pažeidimai, už kuriuos asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nors Insititucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 str. 1 d. – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Byloje nustatyta, kad R. M. 2014 m. vasario 28 d., apie 18.25 val., Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas automobilį „Nissan Almero Tino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį bei jį apgadino ir, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nepranešęs apie tai policijai.

Institucijos apeliaciniame skunde ginčijamas R. M. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, jog teismas be pagrindo taikė pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir nepagrįstai paskyrė švelnesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą. Pasak apelianto, teismo nurodytos aplinkybės, kad R. M. kaltę pripažino ir dėl padarytų pažeidimų labai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, gyvena vienkiemyje ir jo bloga materialinė padėtis, nėra tokios reikšmingos, kad sudarytų pagrindą pažeidėjui R. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

ATPK 130 str. 1 d. inter alia numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu 2014 m. kovo 21 d. nutarimu R. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą, taikydamas ATPK 30¹ str., paskyrė švelnesnę nuobaudą, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Pirmosios instancijos teismas nustatė R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino tai, kad R. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino ir nepranešė apie įvykį policijai dėl tinkamo teisės aktų reikalavimų nežinojimo ir klaidingai manydamas, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, taip pat atsižvelgė į tai, kad R. M. anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos galiojančios, yra neįgalus (jo darbingumas tik 35 proc.), gauna 701,89 Lt neįgalumo pašalpą, gyvena užmiestyje, vienkiemyje, apie 20 km nuo (duomenys neskelbtini) miestelio, todėl netekus vairuotojo pažymėjimo labai pasunkėtų jo gyvenimo kokybė. Įvertinęs šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą taikė pažeidėjui R. M. ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 500 Lt baudą – ir netaikė vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyti R. M. padaryti administraciniai teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (nežymiai apgadinti pažeidėjo ir nukentėjusiojo automobilių atitinkamai priekinis ir galinis buferiai), iš esmės yra mažareikšmis, nepadaręs didelės turtinės žalos ir nesukėlęs realaus pavojaus eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, nes, kaip nustatyta šioje byloje, pažeidimas padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą, netrukdė policijai išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, o pasiaiškindamas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos ir nepranešimo apie eismo įvykį policijai bei vėliau teismui, nurodė, kad nors suvokė bei suprato, jog vairuodamas atbulas kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį, tačiau apžiūrėjęs automobilius ir pamatęs, kad padaryti nežymūs įbrėžimai kliudyto automobilio priekiniame buferyje, pamanė, kad įvykis nedraudžiamasis, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo nepranešęs policijai, klaidingai manydamas, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nors tai nešalina pažeidėjo atsakomybės, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. M. ir neneigė savo kaltės ir dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje duomenų, kad R. M. su policija geranoriškai nebendradarbiavo, nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. M. nustatytas tik 35 proc. darbingumo lygis, t. y. jis gali dirbti tik pagal nustatytos negalios pobūdį pritaikytą darbą, gauna 701,89 Lt neįgalumo pensiją, gyvena vienkiemyje, apie 20 km nuo (duomenys neskelbtini), todėl automobilis jam reikalingas kasdieniams poreikiams tenkinti.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę nuobaudą nei ATPK 130 str. 1 d. numatyta minimali, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad R. M. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos (iš teismui pateiktos policijos pažymos apie asmens baustumą matyti, kad R. M. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą ir jam paskirtos nuobaudos galioja), o tai, kaip teisingai nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, sunkina jo atsakomybę (ATPK 35 str. 1 d. 5 p.), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neskirti R. M. vienos iš ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra teisingas. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, aplinkybes, padarinius, pažeidėjo R. M. asmenybę bei kitas paminėtas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti paskiriant R. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus – šešiems mėnesiams, nes nagrinėjamu atveju ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, numatytas šio straipsnio sankcijoje, apygardos teismo vertinimu, būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimą pakeisti ir R. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams, paliekant už šį pažeidimą jam paskirtą 500 Lt baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti R. M. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.