- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-217-634-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00998-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Jurgis Kiškis, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- T. K., A. S., N. M.
Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-634-2014
Teisėja Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00998-2011-9
2014 m. balandžio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Albino Antanaičio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nuteistojo T. K. gynėjui advokatui Linui Mažonui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 24 str. 3 d. 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;
pagal BK 24 str. 3 d. 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 24 str. 3 d. 215 str. 1 d., 24 str. 3 d. 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., subendrintos jas apimant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 4, 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., ir visiškai sudėjus su Kauno apylinkės teismo 2012-12-11 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 MGL baudos bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams su 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 66 str., į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas T. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-04-23 iki 2013-04-24 (2 paros) bei pagal Kauno apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendį (Kauno apylinkės teismo 2013-04-26 nutartimi pakeitus bausmės rūšį) atlikta 90 parų arešto bausmė.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. S. ir N. M., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą, tai yra: veikdamas bendrininkų grupėje su A. S., N. M. ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su nepakaltinamumo būklėje veikusiu A. T., 2011-09-20, apie 09.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), T. K. alaus stiklinėje ištirpinus A. T. duotą 300 mg kvetiapino tabletę ir šį alų išgėrusiam V. L. užmigus bei negalint priešintis, iš minėto buto paėmė V. L. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „HTC Wild Fire“ 800 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ 20 Lt vertės, automobilio raktą su signalizacijos pulteliu 400 Lt vertės, du raktus nuo buto durų 50 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę 100 Lt vertės, vyriškus kvepalus „Calvin Clein“ 100 Lt vertės, barzdaskutę „Braun“ 200 Lt vertės, grynuosius pinigus – 100 Lt, po to, išėjus į Sukilėlių pr. 77 namo kiemą, T. K. iš buto pagrobtu automobilio raktu su signalizacijos pulteliu atrakinus kieme stovėjusį V. L. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 Lt vertės, kuriame buvo V. L. priklausantys akiniai nuo saulės 100 Lt vertės, du peiliai bendros 80 Lt vertės ir sodybos raktai 30 Lt vertės, šiuo automobiliu iš kiemo išvažiavo.
Be to, T. K. nuteistas pagal BK 214 str. 1 d. už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė bei perdavė dvi elektronines mokėjimo priemones: 2011-09-20, apie 09.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš V. L. striukėje buvusios piniginės paėmė ir tokiu būdu užvaldė AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. L. vardu, šias mokėjimo korteles turėjo su savimi iki 2011-09-20, maždaug 10.35 val., kol nurodytu laiku jas, būdamas automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie pastato, esančio Raudondvario pl. 127, Kaune, perdavė A. S..
Be to, T. K. nuteistas pagal BK 24 str. 3 d. 215 str. 1 d., 24 str. 3 d. 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. už tai, kad sukurstė kitus asmenis neteisėtai inicijuoti finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei pasikėsinti apgaule įgyti svetimą turtą: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011-09-20, apie 10.35 val., automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie pastato, esančio Raudondvario pl. 127, Kaune, perdavęs A. S. AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. L. vardu, nurodė nueiti iki bankomato ir patikrinti, ar šiose mokėjimo kortelėse yra pinigų, įgyvendinant šį nurodymą A. S. ir N. M. nuėjo iki Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus bankomato, esančio Raudondvario pl. 127, Kaune, kur inicijavo dvi finansines operacijas – 2011-09-20, 10.46 val., įdėję AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. L. vardu, į bankomatą, surinko spėjamą PIN kodą, siekdami nuo kortelių nuimti atitinkamai 1000 Lt ir 500 Lt sumas, tačiau siekiamų pinigų – iš viso 1500 Lt įgyti negalėjo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes surinktas PIN kodas buvo neteisingas.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendį, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nesant jam inkriminuojamų nusikaltimų sudėties požymių. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu, vadovavosi pamąstymais ir spėjimais, surinkti įrodymai įvertinti netinkamai. Ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjimo teisme metu T. K. nurodė, kad jokių pinigų, banko kortelių, kitokių daiktų iš nukentėjusiojo namų niekada neėmė, tačiau teismas nuosprendyje nurodė, kad „Nustatyta, kad plėšimo metu T. K. iš nukentėjusiojo rūbų kišenės ištraukė piniginę, iš kurios išėmė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo dvi banko mokėjimo korteles, kurias laikė prie savęs, kol nuvažiavo iki Raudondvario plente Nr. 127 esančio prekybos centro, kur jas perdavė kaltinamajam A. S.. Kritiškai vertinami kaltinamojo T. K. parodymai, jog jis neliepė A. S. patikrinti nukentėjusiojo V. L. banko korteles bankomate ir tai, kad jis kortelių jam nepadavė. Tokius jo parodymus paneigė kaltinamieji A. S. ir N. M., kurie teisiamajame posėdyje patvirtino, jog būtent T. K. liepė A. S. nueiti ir patikrinti bei padavė dvi banko korteles, parodė PIN kodą užrašytą ant lapelio. Juo labiau, kad kaltinamasis T. K. pripažino iš nukentėjusiojo rūbų kišenės pagrobęs banko korteles.“ Taigi taip ir neaišku, kokiais įrodymais yra nustatyta nuteistojo kaltė, kad jis neva iš nukentėjusiojo rūbų kišenės ištraukė piniginę, iš kurios išėmė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo dvi banko mokėjimo korteles, kurias laikė prie savęs, kol nuvažiavo iki Raudondvario plente Nr. 127 esančio prekybos centro, kur jas perdavė A. S., nes tokių aplinkybių nuteistasis niekada nenurodė. Teismas rėmėsi N. M. parodymais, tačiau, akivaizdu, jog jis meluoja, nes ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad tik įlipus į automobilį jis matė, kad T. K. rankose turėjo 2 ar 3 mobiliojo ryšio telefonus, taip pat dvi banko korteles, tačiau teisme N. M. jau nekalba apie bankomato korteles, jis nurodo, kad matė, kaip T. K. neva perdavė bankomato korteles jau pakeliui į Prienus. Nuteistojo nuomone, N. M. parodymais remtis negalima, nes jis tik siekia išvengti atsakomybės už galimas daiktų vagystes, visą kaltę suversdamas T. K..
Nuteistasis nesutinka ir su A. S. parodymais: „T. K. padavė jam dvi banko korteles „Vilniaus“ ir „Swedbank“, ir parodė ant popieriaus lapelio užrašytus keturis skaičius - PIN kodą. Paties lapelio T. K. jam nedavė, tuos skaičius jis įsiminė. Kartu su N. M. nuėjo prie „Norfos“ ar „Iki“ prekybos centro esančio bankomato. Jis įvedė PIN kodą, kurį jam parodė T. K.. Bankinę operaciją inicijavo abejomis banko kortelėmis, ketino nuimti 500 Lt ir 1000 Lt. Pinigų nuimti nepavyko, nes buvo blogas PIN kodas. Abi banko korteles jis sulaužė ir išmetė.“ Teismas net nesistengė įsigilinti į šiuos A. S. parodymus, tai visgi, kodėl T. K. atidavė dvi banko korteles, nors ir turėjo kortelių kodus, kodėl kodų, surašytų ant lapelio jiems nedavė, o liepė išmokti atmintinai, kodėl po to, kai kodai buvo neteisingi, jie nebadė grįžti atgal paimti surašytus kodus ir vėl juos įvesti, o korteles išmetė. Be to, absoliučiai neaišku, iš kur T. K. gavo tuos PIN kodus ir kada juos susirašė ant lapelio. Į šiuos klausimus nebuvo atsakyta, nes nėra jokios logikos ir paaiškinimo šiems argumentams, o A. S. parodymai yra akivaizdus melas.
Nuteistasis skunde pažymi ir tai, kad tik A. T. turėjo sumanymą ir galimybę nukentėjusiajam įdėti vaistus, kuriuos jis ir turėjo, teisme nėra jokių įrodymų, kad T. K. įdėjo nukentėjusiajam vaistus. 2012-03-20 VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos raštas Nr. 299-S(3.3) patvirtina, kad A. T. VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre buvo taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Vaistas kvetiapinas, paskirtas Kauno ligoninės padalinio Kauno psichiatrijos ligoninės dienos stacionare (ten gydytas nuo 2011-06-23 iki 2011-07-26), vaistai išrašyti ambulatoriškai. Todėl akivaizdu, kad šiuos vaistus turėjo A. T., jis ir įvykdė savo sumanymą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš T. K. apeliacinio skundo turinio, jis neigia savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo ir ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl T. K. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Nuteistasis T. K. savo nekaltumą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad jokių pinigų, banko kortelių, kitokių daiktų iš nukentėjusiojo namų niekada neėmė ir tokių parodymų teismui nedavė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje esančius įrodymus, konstatuoja, kad 2013-05-14 teismo posėdžio metu Kauno apylinkės teisme nuteistasis T. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog ištraukė nukentėjusiojo piniginę, kuri buvo kabančiuose rūbuose – lyg striukėje, kuri buvo ant fotelio krašto. Piniginėje buvo 80 Lt po 20 Lt kupiūromis bei daugiau nei viena banko kortelė. Pinigai buvo išleisti alkoholiui (t. 4, b. l. 11). Be to, nuteistasis A. S. taip pat parodė, jog matė, kaip T. K. paėmė piniginę iš nukentėjusiojo rūbų (t. 2, b. l. 141). Atsižvelgiant ir įvertinant T. K., A. S. parodymus, atmestinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad jokių daiktų, pinigų iš nukentėjusiojo namų pastarasis neėmė.
Apeliacinės instancijos teisme, siekiant patikrinti apelianto keliamą versiją dėl mokėjimo kortelių PIN kodų gavimo buvo atliktas įrodymų tyrimas, pakartotinai apklaustas nukentėjusysis V. L..
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V. L. parodė, kad PIN kodai buvo prie mokėjimo kortelių, jie surašyti ant lapelio tam tikra tik jam žinoma kombinacija. Taigi nuteistojo T. K. teigimu, jo kaltę paneigiantys argumentai, kad neaišku iš kur jis gavo PIN kodus ir kada juos užsirašė ant lapelio buvo visapusiškai ištirti, ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atliktas įrodymų tyrimas pašalino nuteistojo keliamos versijos abejones. Be to, nuteistieji N. M. ir A. S. patvirtino, kad T. K. turėjo iš nukentėjusiojo paimtas 2 banko mokėjimo korteles, taip pat piniginėje rado PIN kodą ir liepė pastariesiems nueiti nuimti pinigus iš bankomato (t. 2, b. l. 141-143). A. S. patikslino, kad T. K. davė „Vilniaus banko“ ir „Swedbank“ mokėjimo korteles bei parodė PIN kodą. Bankinės operacijos inicijavimą patvirtina byloje esantys duomenys: 2011-10-13 AB banko „Swedbank“ raštas Nr. SR-48348, kuriame nurodyta, kad 2011-09-20, 10.36 val., iš V. L. mokėjimo kortelės „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) „Nordea“ bankomate, esančiame Raudondvario pl. 127, Kaune, buvo bandyta nuimti 1000 Lt, tačiau operacija neįvyko dėl neteisingai įvesto PIN (t. 1, b. l. 56). 2011-09-26 AB SEB banko raštas Nr. 07.04.04.06-13564 kuris patvirtina, kad 2011-09-20, 10.36 val., iš V. L. AB SEB banko mokėjimo kortelės Nr. 479709******1542 „Nordea“ bankomate, esančiame Raudondvario pl. 127, Kaune, buvo bandyta nuimti 500 Lt, tačiau operacija neįvyko dėl neteisingai įvesto PIN (t. 1, b. l. 58). El. pašte svajunas.stankus@policija.lt nurodyta informacija, kad 2011-09-20, 10.36 val., iš mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Raudondvario pl. 127, Kaune, bandyta imti 500 Lt (t. 1, b. l. 61), pridėta šią operacijų atlikusių asmenų nuotrauka (t. 1, b. l. 62).
Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybė, jog nuteistasis T. K. pripažino ėmęs iš nukentėjusiojo piniginę, patvirtina, jog pastarasis disponavo nukentėjusiojo pinigine ir joje esančiu turiniu tame tarpe ir banko mokėjimo kortelėmis, priklausančiomis nukentėjusiajam. Remiantis kitų nuteistųjų parodymais, atmestini apelianto argumentai apie tai, kad jis piniginę padėjo atgal, iš jos paėmęs tik pinigus. Nenustatyta, kad kiti nuteistieji būtų suinteresuoti apkalbėti T. K., juo labiau, kad tokie parodymai jų pačių veiksmų kvalifikavimo ir teisinės padėties nelengvina. Pripažinus šiuos faktus nustatytais, akivaizdu, kad tik apeliantas ir galėjo perduoti mokėjimo korteles kitiems nuteistiesiems, o turėdamas piniginėje rastus PIN kodus, sukurstyti kitus nuteistuosius bandyti pasinaudojant šiomis kortelėmis nuimti bankomate pinigus. Atsižvelgiant į išdėstytą, T. K. veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip svetimų elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas, laikymas ir perdavimas bei sukurstymas inicijuoti bankinę operaciją nukentėjusiojo mokėjimo instrumentais, taip apgaule pasikėsinant įgyti svetimą turtą.
Apeliantas taip pat teigia, kad kvetiapino tabletę nukentėjusiajam į stiklinę su alumi įmaišęs ne jis, o A. T.. Tokie nuteistojo dėstomi argumentai neatitinka pirmosios instancijos teismo patikimai nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir yra paneigti objektyviais byloje surinktais įrodymais (specialisto išvadomis, nuteistųjų A. S. ir N. M. parodymais). 2011-09-30 specialisto išvada Nr. 140-(6141)-IS1-5613 patvirtina, kad 2011-09-21 įvykio vietos apžiūros metu, bute esančiame (duomenys neskelbtini) virtuvėje ant kriauklės rastoje stiklinėje esančio skysčio su baltos spalvos nuosėdomis sudėtyje yra kvetiapinas (t. 1, b. l. 46-47). 2012-03-20 VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos rašte Nr. 299-S(3.3) nurodyta, kad A. T. VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre buvo taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Vaistas kvetiapinas paskirtas Kauno ligoninės padalinio Kauno psichiatrijos ligoninės dienos stacionare (ten gydytas nuo 2011-06-23 iki 2011-07-26). Ambulatoriškai vaistai išrašyti 2011-08-30 (100 tablečių po 300 mg), paros dozė – 750 mg (2,5 tabletės). Kvetiapinas yra preparatas psichozės simptomams gydyti. Vartojant šį vaistą, alkoholio vartoti negalima, kadangi juos vartojant kartu gali pasireikšti padidintas mieguistumas (t. 1, b. l. 49). Nors T. K. patvirtino, kad tabletę jam davė A. T., tačiau neigė ją ištirpinęs nukentėjusiajam į stiklinę su alumi. Šią apelianto versiją paneigia kitų įvykio dalyvių parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. patvirtino, jog T. minėjo, kad nukentėjusiajam į alų įmetė psichotropinę tabletę, todėl pastarasis taip greit užmigo, suprato, kad tabletę T. K. galėjo duoti A. T., nes jis vartoja vaistus (t. 1, b. l. 174, 178). N. M. taip pat patvirtino tas pačias aplinkybes, jog T. pasakojo, kad buto šeimininkui į stiklinę su alumi įmaišė kažkokią tabletę, suprato, kad tabletę davė A. T., nes jis vartoja vaistus (t. 2 b. l. 6). Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais minėtų asmenų parodymais, nėra pagrindo manyti, jog šie asmenys yra suinteresuoti ir susitarę apkalbėti apeliantą.
Vertinant apelianto parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, jog jis kaltės dėl automobilio užvaldymo neginčijo, parodė, kad „visų bendra mintis buvo užvaldyti automobilį“, kad „A. sakė, kad važiuojam pas pusbrolį (...) kad parodyti ir pasiūlyti automobilį“, kad būtent jis atrakino ir vairavo svetimą automobilį. Taip pat parodė, jog matė pas kitus nuteistuosius daiktus, paimtus iš nukentėjusiojo buto. Taigi kolegijos nuomone byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl svetimo turto pagrobimo bendrininkų grupėje, atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis.
Apelianto padarytos veikos kvalifikuotos teisingai, bausmės paskirtos laikantis BK 54 straipsnio reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su bausmėmis, paskirtomis 2012 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Esant nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrinamos nuosprendžiais paskirtos bausmės BK 63 str. 1 d., 9 d.), o ne naujai paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Ir tik po subendrinimo bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitoma į bausmės laiką. Tačiau šios klaidos ištaisymas, esant tik nuteistojo apeliaciniam skundui, reikštų apelianto padėties pabloginimą, todėl nuosprendis šioje dalyje nekeistinas.
Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo, todėl nuosprendis apeliacinio skundo ribose paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.