- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- 2-2339-586/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Ieškovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- I. P.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei I. P. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 11188,80 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovė panaudodama fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui M. Z., dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta policijos pareigūnės sveikata. Ieškovas M. Z. išmokėjo kompensaciją, nedarbingumo išmoką. Atsakovė žalos neatlygino, liko skolinga 11188,80 Eur.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 3 d.). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2017-06-23. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-1252416 atsakovė pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje. 2016-06-13 Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo išvada dėl M. Z. patirtos traumos pripažinta, kad M. Z. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ir sveikatai ir tarp pareigūno tarnybinių pareigų atlikimo ir sužalojimo yra priežastinis ryšys. LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertizės pažyma nustatyta, kad M. Z. padarytas sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2016-03-16, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Dėl traumos, patirtos tarnybos metu, Policijos departamentas prie LR VRM išmokėjo vienuolikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio – 9193,80 Eur dydžio kompensaciją, o Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas M. Z. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2016-03-16 iki 2016-06-30 išmokėjo 1995,00 Eur išmoką (1376,95 Eur M. Z., 618,05 Eur - privaloma įmoka į VSDFV).
Policijos pareigūnų teisinės padėties ypatumus sąlygoja jų profesinės veiklos pobūdis, todėl teisės aktai nustato specifines policijos pareigūnams taikomas socialines garantijas. Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo 2009-04-02 Nr. 1V-125 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.11 punkte nustatyta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 102 iki 110 dienų, išmokama 11 mėnesių jo VDU dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas numato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 1 d., 4 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (patirti nuostoliai). Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą darytina išvada, kad atsakovės veiksmuose nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Atsakovė sužalojo policijos pareigūną, šiam pareigūnui Klaipėdos apskrities VPK išmokėjo 9193,80 Eur (11mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas ir sumokėjo 618,05 Eur draudimo išmoką, išmokėjo 1376,95 Eur nedarbingumo išmoką. Pagal asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atlygino ieškovo patirtus nuostolius, nėra pateikęs ir prieštaravimų dėl ieškovo patirtų nuostolių paskaičiavimo ar jų ginčijimo, todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovui Klaipėdos apskrities VPK priteisti iš atsakovės 11188,80 Eur žalos atlyginimą dėl turėtų nuostolių išmokėjus kompensaciją.
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovės valstybei priteistina 336,00 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 11188,80 Eur žalos atlyginimo ieškovui Klaipėdos apskrities VPK, įmonės kodas 191008577, adresas Kauno g. 6, Klaipėda.
Priteisti iš atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 336,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.