Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Rimantui Gedrimui,

Asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – L. G., jo atstovui, teisininkui V. P.,

Teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą dėl L. G., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nebausto, administracinio teisės pažeidimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui administracinio teisės pažeidimo protokolą ir medžiagą dėl L. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame nurodyta, 2016 m. kovo 9 d. 9.20 val. atlikus patikrinimą UAB Linartika“ veiklos vykdymo vietoje - gamybinėse patalpose adresu Palangos pl.9, Vydmantų k., Kretingos r., nustatyta, kad skalbėja-lygintoja dirba G. S., a.k(duomenys neskelbtini) su kuria nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. G. S. šioje bendrovėje dirbo nuo 2016-03-03 darbo laiku nuo 9.00 val. iki 18.00 val., su pietų pertrauka. Dėl darbo bendrovėje ir minimalaus darbo užmokesčio tarėsi su direktoriumi L. G.. UAB „Linartika“ direktorius L. G. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

L. G. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. S. jo vadovaujamoje įmonėje 2016-03-09 nedirbo. Ji tik buvo atėjusi susitarti dėl įsidarbinimo, darbo sutartis nebuvo pasirašyta, atlyginimas neaptartas, leidimas pradėti dirbti neduotas. VMI darbuotojai su G. S. elgėsi nederamai, nes jai liepė rašyti paaiškinimą ir jį padiktavo, o G. S. buvo labai išsigandusi. L. G. jokio pažeidimo nepadarė, pas jį nėra nelegalių darbuotojų, jam protokolas surašytas be pagrindo. Teismo prašo nustatyti, kad L. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, o jeigu teismas nustatytų kitaip, prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir nubausti įspėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad L. G. padarė ATPK 41³ str. numatytą pažeidimą ir pažeidimas yra visiškai įrodytas byloje surinkta medžiaga.

ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis).

Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Vadovaudamasis DK ir CK, teismas išanalizavo byloje esančius įrodymus, kad išspręsti, kokia sutartis sieja asmenis - darbo sutartis ar civilinė sutartis.

Draudžiama veika pagal ATPK 41³ straipsnį yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi darbo kodekse 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra šie: 1. Darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus. Darbdavio ir darbuotojo susitarimu siekiama sukurti tarpusavio teises ir pareigas, jis sudaromas dviejų šalių valia. Administracinėje byloje yra konstatuota, kad darbas buvo dirbamas darbdaviui leidus, t. y. jo valia. Asmens savarankiškas darbas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios neužtrauktų atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį. S. S. nedirbo kažką sau, savo valia, o dirbo susitarusi su įmonės vadovu ir dirbo šiai įmonei reikalingą darbą. 2. Asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Nustatyta, kad G. S. tvarkė skalbinius, tai yra atliko konkrečią funkciją, betarpiškai susijusią su gamybos procesu. 3. Asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Šio požymio esmė yra ta, kad asmuo nėra visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Šis požymis gali reikštis įvairiai, t. y. darbuotojas gali dirbti laikydamas nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. Nelaikytina, kad jeigu G. S. ir pavėlavo konkrečią dieną atvykti į darbą, ji nesilaikė darbo tvarkos, nes jos darbo specifika leido jos atliekamą darbą atlikti ir ne specifinėmis sąlygomis ir ne specifiniu laiku (ne konvejerinis darbas, ar pan.). 4. Asmuo dirba atlygintinai. G. S. dirbo atlygintinai, nes už darbą buvo sutartas atlyginimas. Atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių. Tokiu būdų byloje nustatytas nelegalaus G. S. darbo faktas. G. S. savo pirminiu paaiškinimu nurodė, kad UAB „Linartika“ dirba skalbyklos operatore nuo 2016-03-03 darbo laiku nuo 9 val. iki 18 val., dėl įsidarbinimo tarėsi su direktoriumi L. G.. Darbo vietoje gavo darbo priemones volelį, šepetį. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja G. S. nurodė kitas aplinkybes, kad esą įmonėje 2016-03-09 buvo atėjusi tik tartis įsidarbinti, faktiškai nedirbusi, nesimokiusi, šiaip priėjusi prie tvarkomų rūbų, kur ją ir nufotografavo. Tačiau kartu liudytoja patvirtino, kad jos pačios pirmiau surašytas paaiškinimas yra teisingas. Teismas kritiškai vertina kaip liudytojos G. S. parodymus teismo posėdžio metu dėl jų dalinio nenuoseklumo, suinteresuotumo požymio (teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad G. S. buvo įdarbinta ir šiuo metu faktiškai dirba toje pačioje UAB „Linartika“). G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai paaiškinimą diktavę kažkokie vyrai, ji nežinojusi kam ir kokiu tikslu jį rašiusi, bet teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra raštinga, nėra neveiksni ar ribotai veiksni, o kaip paaiškinime raštu nurodyta, kad paaiškinimą surašė pati savo ranka, iš teksto matyti, kad jos surašytas paaiškinimas adresuotas Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, paaiškinime detaliai ir aiškiai išdėstytos konkrečios aplinkybės apie jos darbą-mokymąsi, darbo pobūdį, laiką, susitarimą dėl darbo užmokesčio.

Nelegalus darbas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiuo pažeidimu iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka.

Administracinė nuobauda yra valstybės poveikio ir individualios asmens atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant paveikti juos laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinės nuobaudos rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas šią nuobaudą teismas saistomas bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, nuobaudos tikslų, kitų ATPK įtvirtintų nuobaudos skyrimo nuostatų. Pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pagal ATPK 30 straipsnį nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas laiko, kad L. G. administracinį teisės pažeidimą padarė pirmiau nebūdamas baustas, nors yra duomenys, kad jis anksčiau yra buvęs padaręs kitą administracinį teisės pažeidimą, tačiau jie nepateikti, o teismų LITEKO sistemos duomenimis šiuo metu galiojančių nuobaudų jis neturi. Informacija apie anksčiau padarytą pažeidimą nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau yra pažeidėją charakterizuojantys duomenys. Pažeidėjo atstovas prašė taikyti švelnesnę nei įstatymo už šį pažeidimą numatytą nuobaudą ATPK 30¹ str. pagrindais, tačiau apie pažeidėją nepateikė jokių jo asmenybę tiek darbe, tiek bendruomenės gyvenime ar šeimoje charakterizuojančių įrodymų ar duomenų. Pats gi pažeidėjas L. G. jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašyti atsisakė (b.l.2-3), paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo byloje neteikė, teismo posėdžio metu nepasisakė jo atstovo paaiškinimu -pažeidimo nepripažino.

Netaikytinas pažeidėjo prašymu ATPK 30¹ str., nes jo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas, todėl mažesnės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, duomenis apie pažeidėjo asmenybę, vertina, kad jam skirtina nuobauda, atitinkanti įstatymo už šį pažeidimą sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30², 31, 32 , 286, 287, 313 str., teismas

nutarė:

L. G., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusižengimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. ir nubausti 1882,00 Eur pinigine bauda.

ATPK 313 str. nurodo, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo sąskaita numeris: LT247300010112394300, AB bankas SWEDBANK, banko kodas 73000, gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis: „bauda už administracinį teisės pažeidimą, įmokos kodas: 1001).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302²-302⁷ str. nustatyta tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą šiam teismui, arba per nutarimą priėmusį teismą.