- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2K-605/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- D. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Brunono Maculevičiaus ir nuteistojo R. K. kasacinius skundus dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. K. nuteistas pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, R. K. paskirta subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė. Iš R. K. priteista nukentėjusiajam D. B. 400 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 1000 Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendis pakeistas: R. K. pagal BK 286 straipsnį paskirta bausmė pakeista į laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 7 val., išskyrus buvimą darbe ar mokymo įstaigoje; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą paskirta bausmė pakeista į laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 7 val., išskyrus buvimą darbe ar mokymo įstaigoje. Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, R. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 7 val., išskyrus buvimą darbe ar mokymo įstaigoje. Priteistas 1000 Lt neturtinės žalos dydis sumažintas iki 400 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
R. K. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 22 d., apie 05.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės patalpose, Vilniuje, Algirdo g. 20, būdamas pristatytas dėl nedidelio chuliganizmo, bandė pasišalinti iš sulaikymo vietos, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų – operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės vyresniojo postinio A. G. bei budėtojų grupės specialisto D. B. – reikalavimų, bandant sulaikyti R. K. aktyviais veiksmais, muistydamasis vengė sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą du kartus koja spyrė D. B. į dešinę koją, vieną kartą į dešinę ranką, koja sudavė D. B. į dešinės pėdos pirštus, padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje – sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, dešinės pėdos I piršto naginio pirštikaulio lūžį – sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, be to, koja spyrė į dešinį šoną bei pataikė į ten kišenėje buvusį asmeninį D. B. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, kurį sulaužė, padarydamas 400 Lt turtinę žalą, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui D. B., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.
Be to, R. K. nuteistas už tai, kad jis toje pačioje vietoje tais pačiais veiksmais D. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą D. B., vykdančiam tarnybines pareigas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas B. Maculevičius kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti – R. K. pagal BK 286 straipsnį paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, paskirti galutinę vienerių metų šešių mėnesių bausmę bei, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, nes teismas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą paskyrė bausmę, nenumatytą minėto straipsnio sankcijoje. Pagal šį straipsnį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o pagrindų skirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis) nėra, be to, jie nenurodyti ir nuosprendyje. BK 286 straipsnio sankcijoje greta laisvės atėmimo numatytos ir alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, tačiau viešuosius darbus teismas gali skirti tik nuteistojo sutikimu, kas neįmanoma, nes nuteistasis nepripažįsta savo kaltės, o tuo pačiu ir jokios bausmės už padarytą veiką, be to, nuteistasis yra neįgalus, turi protinį ir antros grupės psichikos neįgalumą, yra impulsyvus, dažnai įsivelia į konfliktus su įvairiomis įstaigomis, neturi jokio išsilavinimo, kas objektyviai apsunkintų viešųjų darbų atlikimą. Baudos teismas taip pat skirti negalėjo, nes darbo nuteistasis neturi, turtinėm padėtis bloga, vienintelis pragyvenimo šaltinis – pašalpos, taigi lėšų galimai baudai sumokėti nėra. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti tyčiniai nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (tikėtina, kad jie labiau pozityvūs nei negatyvūs, nes nuteistasis dėl išsilavinimo stokos bei protinio neįgalumo kitaip vertina susidariusią situaciją bei aplinkybes), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, prokuroro įsitikinimu, siekiant pasiekti bausmės tikslus, nuteistajam taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas.
Nuteistasis R. K. kasaciniame skunde prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo balandžio 6 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas nuteistojo veiksmus kvalifikavo netinkamai ir skyrė per griežtas bausmes, todėl abu nuosprendžiai laikytini ydingais. Teismai nustatė, kad kasatorius pasipriešino policijos pareigūnams, nors, jo paties teigimu, buvo priešingai – tai jis nukentėjo nuo policijos pareigūnų ir jei ir sudavė kokius nors smūgius, tai tik gindamasis. D. B., pristačius nuteistąjį į komisariatą, su savo porininku pradėjo jį mušti, spyrė tris keturis kartus į įvairias kūno vietas, kasatoriui pargriuvus, tempė jį grindimis. Jis tik maskatavo rankomis, bandydamas apsisaugoti nuo smūgių, gulėjo ant nugaros, todėl net nebūtų sugebėjęs suduoti smūgių, kuriuos nurodo policijos pareigūnas D. B. Į komisariatą pristatę pareigūnai visa tai matė, tačiau tik juokėsi ir žemino jį, sakė, kad jų daug, todėl jais ir patikės ir skundų net neverta rašyti. Kad kasatoriui buvo padaryti sužalojimai, patvirtina specialisto išvada Nr. G 5696/08(01), kurioje, be kita ko, konstatuota, jog sužalojimai padaryti kietu buku daiktu maždaug 1-4 paras iki apžiūros vienu metu ar per trumpą laiko tarpą, sužalojimų žymių, charakteringų savęs žalojimui, nėra, o atsižvelgiant į sužalojimų kiekį, skirtingą pobūdį bei dislokaciją, visų jų atsiradimą griuvimu paaiškinti negalima. Be to, net ir nuteisiant jį už pasipriešinimą pareigūnui pagal BK 286 straipsnį, papildomai veiksmų pagal 138 straipsnį kvalifikuoti nereikia, nes BK 286 straipsnis, kasatoriaus įsitikinimu, apima pareigūnui besipriešinant padarytus sužalojimus. Kasatoriaus įsitikinimu, visi šie argumentai yra pagrindas švelnesnės bausmės skyrimui ar net jos panaikinimui. Gi teismas, nekreipdamas dėmesio į kasatoriaus parodymus, nurodė, kad jie nevisiškai nuoseklūs, be to, kad kasatorius duoda tokius parodymus siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 97 straipsnio 1 dalies ir 55 straipsnio nuostatas bei 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, tačiau vis vien nepripažino, kad kasatorius buvo nukentėjusysis nuo pareigūnų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino tikrąsias įvykio aplinkybes, byloje nepašalinti esantys prieštaravimai, be to, tiksliai nenustatytas kasatoriaus sužalojimo laikas, neidentifikuoti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti kasatoriui ginantis nuo smūgių ir t.t. Liudytojų parodymai byloje prieštaringi, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Teismas rėmėsi kasatoriaus bei kitų liudytojų parodymais apie tai, kad kasatorius buvo sumuštas dar prieš patenkant į policijos komisariatą, apie tai parodė ir jis pats. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tą patį rytą per nedidelį laiko tarpą kasatorius policijos komisariate buvo du kartus (5 val. ir 5.45 val.), kur pats nurodė, jog jam iš matymo pažįstami asmenys sutrenkė galvą beeinant namo. To kasatorius ir neneigia, tačiau prašo atkreipti dėmesį į specialisto išvadą, kur nurodyti toli gražu ne vien galvos sumušimai, todėl lieka neaišku, kodėl teismas netiki nuteistojo parodymais apie tai, kad kiti sužalojimai galėjo atsirasti būtent tuo metu, kai smurtą prieš jį naudojo policijos pareigūnai. Juolab kad byloje nenustatyti ir galvos sumušimą padarę asmenys.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – neblaivumas, kasatoriaus įsitikinimu, nėra įrodyta, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai. Kasatoriaus tvirtinimu, niekas jam nedavė pūsti į alkotesterį, o versiją, kad neva pripūtęs 3,89 promiles kasatorius pats sugadino alkotesterį, pareigūnams nespėjus užfiksuoti šio rezultato, tėra pareigūnų prasimanyta versija.
Taip pat kasatorius mano, jog kadangi jis turi protinį ir antros grupės psichikos neįgalumą, yra globojamas Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos, t.y. priklauso vienai iš labiausiai pažeidžiamų, socialiai izoliuotų grupių, jo elgesys turėtų būti vertinamas itin skrupulingai, atsižvelgiant į tai, jog jis gali iškreiptai suvokti tiesą bei vienaip ar kitaip elgtis tik todėl, kad jam taip atrodo teisinga. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigų, kurios jį globoja bei teikia jam paramą, teigimu, R. K. yra draugiškas, impulsyvus, bet ne agresyvus, tvarkingas, be to, neretai pasakoja patyręs smurtą iš pareigūnų ir kaimynų (iš charakteristikos).
Motyvuojamoji dalis
Skundai iš dalies tenkintini.
Dėl pažeidimų surašant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį
Prokuroro apeliacinis skundas negali būti tenkinamas pagal jame pareikštus prašymus, nes apeliacine tvarka prokuroras pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, o apskųsdamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kartu prašo pakeisti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį, paskirti kitokio dydžio laisvės atėmimo bausmes, nei buvo paskirtos pirmos instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą nuteistajam atidėti. BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Prokuroras pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl R. K. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės neskundė. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, priėmė nuosprendį, kuriuo iš dalies tenkino nuteistojo apeliacinį skundą pripažinęs, jog nuteistasis padarė veikas, numatytas BK 286 ir 138 straipsniuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. K., netinkamai taikė BK 55 straipsnio nuostatas, kurios numato, jog pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalėjo motyvuoti jos paskyrimą, tačiau to nepadarė. Skiriant laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsižvelgta į tai, jog R. K. yra neįgalus, turi 2 grupės laipsnio psichikos negalią, stebimi elgesio koncentracijos ir atminties sutrikimai, jis lanko informavimo, socialinių įgūdžių ugdymo ir užimtumo programą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog buvo pažeisti BK 54 straipsnio reikalavimai skiriant bausmę ir pripažino, jog skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskyrė R. K. pagal BK 286 straipsnį ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės apribojimo bausmes. Tačiau nei BK 286 straipsnio, nei 138 straipsnio 2 dalies sankcijos nenumato šios rūšies bausmių. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, R. K. psichikos sutrikimus įvertino tik skirdamas bausmę, tačiau neįvertino jo kaltės turinio atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus dėl jo riboto suvokimo, lyginant su normalios psichikos asmenimis, ribotų psichinių galimybių įveikti stresinę situaciją sulaikant jį policijos pareigūnams, policijos pareigūnų taikomų priemonių adekvatumo sulaikant psichinę negalią turintį asmenį. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas bausmės klausimą, išdėstė argumentus dėl kitokios, nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės skyrimo R. K., tačiau nenurodė motyvų ir sąlygų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio taikymo, nepagrindė švelnesnės nei numatyta įstatyme bausmės taikymo. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taip pat nenurodyta, kokiomis BK bendrosios dalies normomis remiamasi skiriant švelnesnę nei BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę. Šie pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.