Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2010-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-149-188/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-06-10
Bylos Nr.
1-149-188/2010
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00139-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Civilinis ieškovas
Z. G., J. J.
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
  • 1.2.14.1.2.14.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-149-188/2010Proceso Nr. 1-66-1-00139-10Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.3.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.15.3.3.1.;
1.1.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 10 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė,sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams Z. G. ir J. J.,

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Daivai Danisevičienei, Inai Aleksandravičei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., BK 180 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. V. 2010 m. vasario 11 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), pagrasinęs tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, sukūręs bauginančią aplinką, reikalavo iš J. J., kad jis atiduotų visus prie savęs turimus daiktus: 39 litus, 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-ZV10“ ir 50 Lt vertės MP3 grotuvą „Vido“, iš viso pagrobė 489 Lt vertės J. J. priklausantį turtą.

A. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. lapkričio 5 d. apie 23.00. val., pro vartus įsibrovė į Z. G. kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė Z. G. priklausantį 700 Lt vertės dviratį.

Kaltinamasis A. V. parodė, kad 2010 m. vasario 11 d. apie 11 val. namuose su draugu išgėrė 0.25 l talpos butelį degtinės, o apie 12.30 val., draugui išėjus, ėjo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę. Kildamas į kalną, pamatė miško keliu einantį vaikiną ir pradėjo eiti link jo. Vaikiną pažinojo iš matymo, nes su juo mokėsi vienoje mokykloje. Vaikiną prisivijo, jį aplenkęs, paklausė, ar neturi cigarečių. Vaikinui atsakius, kad nerūko, pagriebęs už rankos, pasuko į save ir pagrasinęs liepė traukti viską iš kišenių. Paklausė, ar jis turi telefoną ir paprašė jį parodyti. Vaikinui išsitraukus telefoną, paprašė jį duoti jam į rankas. Vaikinas taip ir padarė. Tada paklausė vaikino, ką jis dar turi kišenėse. Vaikinas ištraukė iš rankinės MP3 grotuvą, 39 litus. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad tuos daiktus pasiims, o nukentėjusysis pasakė, jog neduos, nes tie daiktai reikalingi jam pačiam. Tada jis pasakė nukentėjusiajam, jog jei jis neduos tų daiktų, jis jį sumuš, ir nukentėjusysis daiktus jam padavė, o jis nubėgo gilyn į mišką. Telefoną vėliau atsiėmė iš draugo T. M., kuriam buvo nunešęs, kad nerastų pas jį, atidavė tyrėjai, o MP3 grotuvo atsiimti nepavyko. Pinigus išleido savo reikmėms. Nusikaltimą padarė dėl to, kad reikėjo pinigų. Įvykio metu jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusiojo iki teisiamojo posėdžio neatsiprašė, nes nežinojo, kur jis gyvena.

Kaltinamasis A. V. taip pat parodė, kad 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje, dienos nepamena, apie 23 val. pas jį atėjęs sodo kaimynas R. Ž. paklausė, ar jam reikia pinigų. Pasakius, jog reikėtų, bet nežino, iš kur jų gauti, R. Ž. pasakė, kad žino, jog sode yra dviratis, jį galima paimti, parduoti ir gauti pinigų. R. Ž. nesakė, iš kokio sodo galima pavogti dviratį. Iš pradžių su R. Ž. pasiūlymu nesutiko, tačiau R. Ž. pasakius, kad nebijotų, sutikęs su R. Ž. pasiūlymu, su juo nuėjo į (duomenys neskelbtini) sodus, prie Z. G. namų. Pro pravertus vartelius abu įėjo į Z. G. kiemą, R. Ž. jam liepė pasaugoti, o pats paėmė prie garažo stovėjusį dviratį ir abu išėjo iš kiemo. Jis R. Ž. padėjo dviratį stumti į kalną, o po to su juo išsiskyrė. R. Ž., pažadėjęs su juo atsiskaityti, kitą dieną apie 11 val. atėjo pas jį ir davė jam 25 litus ir butelį degtinės bei pasakė, kad jei kas klaustų, sakyti, kad nieko nematė ir negirdėjo. Po to jis R. Ž. nebematė, su juo jokių santykių nepalaiko. Žino, kad vėliau nukentėjusioji dviratį atgavo, kokiomis aplinkybėmis, nežino. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes prieš tai keturiese buvo išgėrę butelį degtinės.

Plėšimas

Motyvuojamoji dalis

Be pilno kaltinamojo A. V. prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis J. J. parodė, kad 2010 m. vasario 11 d. apie 13.30 val. per Babėnų mišką, ketindamas važiuoti namo, ėjo į stotelę. Kaltinamasis, kurį pažinojo iš matymo, nes anksčiau jis iš jo bandė atimti riedlentę, praėjo pro jį, po to apsisuko ir paklausė, ar jis turi cigarečių, o jam atsakius, jog nerūko, paklausė, ar turi mobiliojo ryšio telefoną, liepė jį išimti ir parodyti. Jis nenorėjo to daryti, bet kaltinamasis pagrasino jį primušti, todėl gražiuoju atidavė telefoną. Po to kaltinamasis paklausė, ką jis dar turi, liepė parodyti viską, ką turi, grasino, kad jei neparodys, pats jį apieškos ir jei dar ką nors ras – primuš. Tada jis ištraukė MP3 grotuvą ir pinigus. Kaltinamasis pasiėmė jo daiktus ir nuėjo, o jis kreipėsi į policiją. Kaltinamasis įvykio metu buvo išgėręs. Vėliau mobiliojo ryšio telefoną tyrėja jam grąžino, o grotuvo ir pinigų – 39 Lt, neatgavo. Reiškia civilinį ieškinį: 89 Lt – turtinei žalai, kurią sudaro - 50 Lt pagrobto MP3 grotuvo vertė ir pagrobti pinigai – 39 Lt, ir 500 Lt – neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė stresą, jam buvo depresija, patyrė nepatogumus, nes neteko mobilaus ryšio telefono, pinigų.

Byloje esančiame asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. J. iš pateiktų 4-ių nuotraukų nuotraukoje Nr.3 (A. V. nuotrauka) atpažino A. V. kaip asmenį, kuris 2010 02 11 apie 13.30 (duomenys neskelbtini) miške, grasindamas jį primušti, liepė atiduoti visus turėtus daiktus: telefoną, MP3 grotuvą ir pinigus, atpažino iš veido bruožų, be to, jį pažinojo iš matymo (b.l.124-126). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. V. policijos pareigūnei pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung (b.l.129), telefonas apžiūrėtas, nustatyta, kad jo modelis ir IMEI sutampa su nukentėjusiojo nurodytu iš jo pagrobto telefono numeriu (b.l.129-132), telefonas grąžintas J. J. (b.l.133).

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. 2010 m. vasario 11 d. apie 13.30 val. padarė nusikaltimą – plėšimą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties parodymais: A. V. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje pripažino, kad pareikalavo, jog nukentėjusysis parodytų visus su savimi turėtus daiktus, parodžius, liepė juos atiduoti, pagrasinęs sumušti, jei nukentėjusysis to nepadarys, po ko nukentėjusysis pats jam atidavė mobilaus ryšio telefoną, MP3 grotuvą ir pinigus – 39 litus. Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo parodymais, iš kurių matyti, kad jis kaltinamajam daiktus ir pinigus atidavė dėl to, kad priešingu atveju kaltinamasis pagrasino jį sumušti. Nukentėjusiojo parodymai vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam, iš kurio kaltinamasis atokioje vietoje – miške, nesant pašalinių žmonių, pagrasinęs sumušti pareikalavo atiduoti daiktus, aplinka turėjo atrodyti pakankamai bauginanti, juo labiau, kad kaltinamasis jau anksčiau iš jo buvo bandęs atimti riedlentę, todėl jis ir atidavė kaltinamajam daiktus ir pinigus, kuriuos pastarasis pagrobė. Nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. V., kaip jį apiplėšusį asmenį. Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolais. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. V. 2010 m. vasario 11 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) miške, pagrasinęs tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, sukūręs bauginančią aplinką, reikalavo iš J. J., kad jis atiduotų visus prie savęs turimus daiktus: 39 litus, 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-ZV10“ ir 50 Lt vertės MP3 grotuvą „Vido“, iš viso pagrobė 489 Lt vertės J. J. priklausančio turto.

Kaltinamojo A. V. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Dėl Z. G. dviračio vagystės įsibrovus į kiemą

A. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. lapkričio 5 d. apie 23.00. val., pro vartus įsibrovė į Z. G. kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė Z. G. priklausantį 700 Lt vertės dviratį.

Nukentėjusioji Z. G. parodė, kad su sugyventiniu D. T. ir dukra V. G. gyvena (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Sklypas aptvertas, varteliai nerakinami, užkabinami kabliuku. Maždaug savaitę iki įvykio dviratį palikdavo kieme po balkonu. 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje ryte draugas pastebėjo, kad dviračio nėra ir paklausė, ar ji jo nepastatė kur nors kitur. Suprato, kad dviratį pavogė. Ji iškvietė pareigūnus, jiems pasakė, kad įtaria, jog dviratį galėjo pavogti A., bet pareigūnai pas jį dviračio nerado. A. V. įtarė vagyste, kadangi jį nuolat matydavo girtą, be to jis ant jos turėjo pyktį. Su A. V. bendraudavo R. Ž., su kuriuo ji irgi buvo turėjusi reikalų dėl dviračio. Po kurio laiko, jai būnant Kaune, paskambinęs ir policijos pareigūnu prisistatęs asmuo pasakė, kad dviratis atsirado. Ji suabejojo, ar tikrai skambina policijos pareigūnas ir pokalbį nutraukė. Po kiek laiko vėl skambino, pasakė, kad „skambina tavo priešas M. N. “ ir paklausė, ar ji nepardavė dviračio. Jai pasakius, kad nepardavė, bei kad dviratis buvo pavogtas iš kiemo, M. N. pasakė, kad dviratį gali atvežti. Pas ką rado dviratį, nepasakė, sakė, kad to asmens nepažįsta. Kitą dieną dviratį atvežė jai pažįstamas M. N. su draugu, kurio ji nepažįsta, iš kur gavo dviratį, nepaaiškino. M. N. už dviračio grąžinimą sumokėjo 30 Lt. Dviratis buvo pirktas už 700 Lt. Nors dviratis grąžintas, tačiau yra sugadintas: nutrintos užrašų raidės, blogi stabdžiai, blogai persijunginėja bėgiai. Dviratis nėra bevertis, jo remontas kainuotų 200 Lt. Reiškia 700 Lt dydžio civilinį ieškinį.

Liudytojas D. T. parodė, kad su drauge Z. G. gyvena (duomenys neskelbtini) soduose. Prieš dvejus metus Z. už 500 Lt nupirko dviratį jam važinėti į darbą. Po kurio laiko dviračiui buvo atliktas techninis aptarnavimas už 200 Lt. Dviratį laikydavo garaže, malkinėje, bet vagystės dieną laikė jį po balkonu. 2009 m. lapkričio mėn., dienos nepameną, atsikėlęs rytą pamatė, kad dviračio nėra. Apie tai pasakė draugei, o ji pranešė policijai. Vagyste įtarė kelis asmenis. Dėl vagystės prisipažino A., bet dviračio pas jį nerado. Jam su Z. G. būnant Kaune, skambino Z. G. dukters draugas M. N. ir pasakė, kad kažkas važinėja jų dviračiu. Jie pasakė, kad tą dviratį jis paimtų. M. N. klausė, kiek už tai duos pinigų: iš pradžių prašė 100 Lt., vėliau nusileido iki 30 Lt. Jiems grįžus iš Kauno, M. N. su draugu atvedė dviratį. Pasakojo, kad dviračiu važinėjo jam iš matymo pažįstamas asmuo, iš kurio jis atėmė dviratį ir atvežė jiems. 30 Lt M. N. jie sumokėjo kitą dieną. Grąžintas dviratis buvo apgadintas: nestabdė, buvo padilusios kaladėlės, buktuotas ratas, nutrinti dažai. Jo remontas kainuotų 200 Lt.

Liudytojas M. N. parodė, kad, atrodo, 2009 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) pamatė L. D., važinėjantį dviračiu. Atpažino, kad tai Z. G. dviratis, nes Kėdainiuose matė tik du tokius dviračius. L. D. sakė, kad dviratį pirko iš A. Jis paskambino nukentėjusiajai, paklausė, ar nedingęs jos dviratis. Jai pasakius, kad dviratis dingęs, susitarė, kada tą dviratį bus galima jai atvežti. L. D. pasakė, kad dviratis yra vogtas, ir L. D. dviratį atidavė jam, jis jį laikė pas save, o kitą dieną su L. D. jį nuvežė Zinai. Prieš tai Z. klausė, kiek sumokės už dviračio radimą, ar įvardino sumą, nepamena. Už dviračio radimą Z. jam sumokėjo 30 Lt.

Liudytojas L. D. parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesį, prie jo priėjęs iš matymo pažįstamas A., paklausė, ar jis turi pinigų ir pasiūlė pirkti gerą dviratį. Jis dviračiu pavažinėjo ir nusipirko jį už 30 Lt. Kitą dieną jam važinėjantis dviračiu (duomenys neskelbtini), jį sustabdė M. N., paklausė, iš kur jis gavo dviratį. Pasakius, jog pirko iš A., M. N. paskambino nukentėjusiajai ir kitą dieną jai dviratį grąžino. Su M. N. pas nukentėjusiąją buvo ir jis, tačiau nesiklausė, ką M. N. su ja kalbėjo. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. tvarka perskaitytų L. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2009 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jam su draugais būnant prie namo Nr. 17 (duomenys neskelbtini), dviračiu atvažiavo M. N., pasiūlė tuo dviračiu pasivažinėti, sakė, kad dviratį iš kažko pirko bei kad tas dviratis tikriausiai vogtas, po to paprašė dviratį pasaugoti, jis įvarė dviratį į savo rūsį, o kitą dieną apie 17-18 val. M. N. susiskambino su V., gyvenančios (duomenys neskelbtini) soduose, mama, kuri pasakė, kad iš jos pavogtas dviratis ir jį apibūdino, kitą dieną jis su M. N. dviratį nuvarė į (duomenys neskelbtini) sodus V. mamai. M. jam nesakė, iš kur gavo dviratį, vėliau, kai buvo iškviestas į policiją, iš ten grįžęs M. N. prašė jo sakyti, kad jis dviratį pirko iš A., apibūdino, kaip A. atrodo. Kodėl to prašė, nežino, gal bijojo, kad dviračio vagyste neapkaltintų jo paties (b.l.41-42). L. D. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neteisingi, nes tada bijojo, kad jį gali apkaltinti vogtų daiktų įsigijimu.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sklypo teritorija aptverta tvora, įėjimas per vartelius, nuo sodo namelio sienos link vartų sniege rasti dviračio rato vėžės, jos apsnigtos, gatvėje vėžės suka į dešinę (b.l.5-7).

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių neginčytinų įrodymų, jog kaltinamasis, pro vartus įsibrovęs į Z. G. kiemą, esantį sodininkų bendrijoje, pagrobė jai priklausantį 700 Lt vertės dviratį. Nors kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs šį nusikaltimą, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje vienodai nurodė, kad dviratį iš kiemo pagrobė kitas asmuo, o jis tik saugojo, kad niekas neateitų, vėliau tam kitam asmeniui padėjo dviratį įstumti į kalniuką ir su tuo asmeniu išsiskyrė. Kaltinamasis tuo kitu asmeniu nurodė R. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (b.l.86). Teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusioji ir liudytojas D. T. apie vagystės padarymo aplinkybes ir ją įvykdžiusius asmenis nieko konkretaus nenurodė, nes įvykio nematė, tik nurodė, jog įtarė kelis asmenis, tarp jų – ir kaltinamąjį. Teisiamajame posėdyje apklaustų l M. N. ir L. D. parodymai dėl dviračio radimo ir įgijimo aplinkybių bei dėl asmenų, iš kurių įgijo dviratį, yra prieštaringi, nevienodi tarpusavyje, neatitinka jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškinti parodymų prieštaringumo minėti liudytojai įtikinamai negalėjo. Teismas daro išvadą, jog A. V. apkaltinti dviračio vagyste remiantis vien tik paties kaltinamojo parodymais nėra pagrindo, kadangi jo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje išanalizuoti įrodymai, pavogtas dviratis pas jį nebuvo rastas, aplinkybės, kuriomis dviratį įgijo liudytojai M. N. ir L. D., grąžinę už pinigus jį nukentėjusiajai, yra neaiškios, teisiamojo posėdžio metu prokuroras neprašė leisti papildyti ikiteisminį tyrimą, priešingai, atsisakė nuo kaltinimų pagal BK 178 str. 2 d. kaltinamojo atžvilgiu ir prašė bylą nutraukti, kadangi nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką, teismas prielaidomis, spėjimais remtis negali, teisiamajame posėdyje nepavykus pašalinti abejonių, kurios turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, kaltinamasis A. V. pagal BK 178 str. 2 d. dėl svetimo turto vagystės įsibrovus į Z. G. kiemą aukščiau nurodytais motyvais išteisintinas, kadangi nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Nuosprendžiui įsiteisėjus, bylos dalis dėl svetimo turto vagystės įsibraunant į Z. G. kiemą, perduotina prokurorui nusikaltimą padariusiems asmenims nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. G. pareikštas 700 Lt dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, atmestinas, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pilnai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę.

A. V. padarė tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kuris nukreiptas prieš įstatymo saugomą nuosavybę ir žmogaus sveikatą, teisiamas pirmą kartą (b.l.146), yra viena galiojanti administracinė nuobauda už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose, galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus nėra ((b.l.147-148), nedirba (b.l.150), darbo biržoje neregistruotas (b.l.149), nesimoko, Kėdainių miesto seniūnija jį charakterizuojančių duomenų neturi (b.l.152), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b.l.156). Atsižvelgus į visas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus (BK 54 str.), pagrobto turto kiekį ir vertę, teismas mano, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str., kaltinamajam A. V. netikslinga skirti sankcijoje numatytą arešto bausmę, kuri atliekama realiai, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį. Atsižvelgus į tai, kad A. V. teisiamas pirmą kartą, į jo jauną amžių, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., numatantį bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl 89 Lt turtinės žalos: 39 Lt - pagrobti ir negrąžinti pinigai, 50 Lt – pagrobto ir negrąžinto MP3 grotuvo vertė (b.l.122) atlyginimo, tenkintinas pilnai, ir J. J. iš kaltinamojo A. V. priteistina 89 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Lt neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo. Ieškinys tenkintinas visiškai. BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos, nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti jam nusikaltimu padarytą žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga, sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., atsiranda ją padariusiam asmeniui, t.y., kaltinamajam. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis J. J. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė stresą, jo teigimu, po to sirgo depresija, patyrė nepatogumų, kadangi neteko daiktų ir pinigų, akivaizdu, kad užpultas kaltinamojo ir apiplėštas, nukentėjusysis patyrė išgąstį ir emocinį šoką. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį: jis yra jauno amžiaus, nedirba, nevedęs, jo turtinė padėtis nėra gera, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra darbingas, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad jo turtinė padėtis ir ateityje bus bloga, kaltinamasis civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio neginčija, teismas mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Iš kaltinamojo valstybei priteistina 10,92 Lt proceso (pašto) išlaidų (BPK 103 str., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-307 str. str., teismas

n usprendžia:

A. V. pagal BK 178 str. 2 d. (Z. G. priklausančio 700 Lt vertės dviračio vagystė įsibrovus į kiemą) išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, įpareigojant nuteistąjį iki 2010 09 01 atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 89,00 Lt, iki 2010 09 01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. G., dėl 700,00 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. J. dėl 89,00 Lt priteisimo turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, patenkinti pilnai, ir iš A. V. J. J. priteisti 89,00 (aštuoniasdešimt devynis) litus turtinės ir 500,00 (penkis šimtus) litų neturtinės žalos.

Priteisti iš A. V. valstybei 10,92 Lt (dešimt litų 92 ct) pašto išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė