- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-05
- Bylos Nr.
- e2YT-7096-1171/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02759-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. A. per atstovę kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, po S. A. mirties, priėmė palikėjo turtą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Pareiškime nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos buvęs sutuoktinis S. A. S. A. po savo mirties paliko nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad po buvusio sutuoktinio mirties, pareiškėja minėtu turtu rūpinosi kaip savu, juo naudojosi ir prižiūrėjo. Pareiškėjos ir mirusiojo S. A. santykiai buvo oficialiai nutraukti, tačiau ir po santuokos nutraukimo jie palaikė glaudžius tarpusavio ryšius, prižiūrėjo ir rūpinosi vienas kitu, toliau bendravo. Pareiškėja, kaip vienintelis mirusiajam S. A. artimas asmuo, rūpinosi ne tik paliktu nekilnojamuoju turtu, tačiau ir S. A. laidotuvėmis, kurias organizavo bei apmokėjo, pasirūpino jo laidojimo vieta, kuria iki šiol taip pat rūpinasi. Nurodo, kad S. A. neturėjo vaikų (kitų įpėdinių) ir nebuvo sudaręs testamento. Pabrėžia, kad po santuokos nutraukimo, pareiškėja paliko visą bendrą turtą buvusiam sutuoktiniui, tačiau dėl palikto nekilnojamojo turto pagerinimo, siekdama suteikti visišką paramą, santuokos metu pareiškėja buvo paėmusi kreditą, kuris skirtas minėto turto remontui. Nurodo, kad paskola imta dar santuokos metu, tačiau pareiškėja viena už ją mokėjo ir po santuokos nutraukimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašo atmesti pareiškėjos V. A. pareiškimą. Nurodo, kad į VĮ „Turto bankas“ kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, informuodama, jog S. A. mirė ir galimi paveldėtojai nepriima palikimo, tad prašė inicijuoti S. A. palikimo priėmimą. Atkreipia dėmesį, kad pagal 2023 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus m. 37-ojo notaro biuro notarės Snieguolės Kaplerienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirusio S. A. turtą paveldėjo valstybė. Šiuo metu šis turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pabrėžia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad palikėjas S. A. mirė (duomenys neskelbtini), palikėjo ir pareiškėjos V. A. santuoka buvo nutraukta dar 2014 m. rugpjūčio 18 d. Taigi, palikėjas mirė ištuokoje. Šiuo atveju pareiškėja V. A. negali paveldėti palikėjo turto, kadangi ji nepatenka į įstatyme įtvirtintą įpėdinių eilę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo buvusi sutuoktinė, pareiškėja V. A. pradėdama jį faktiškai valdyti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog S. A., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs santuoką su V. A. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos ir S. A. santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimu, kuriuo buvo padalintas santuokoje įgytas turtas. Minėtu sprendimu S. A. atiteko 1/2 buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir 1/6 ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 10 d. Medicininis mirties liudijimas Nr. 23-2473306 patvirtina, kad S. A. mirė (duomenys neskelbtini).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsniu, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
Pagal CK 5.11 straipsnį, paveldėti pagal įstatymą pirmąja eile gali palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antrąja eile – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečiąja eile – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtąja eile – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; penktąja eile – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); šeštąja eile – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Po palikėjo mirties momento jo turtinės teisės ir pareigos bei kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina įpėdiniams. Paveldima gali būti pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Įpėdinius pagal įstatymą griežtai apibrėžia įstatymas, nurodydamas, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi pareiškėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje pateiktas 2023 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius raštas patvirtina aplinkybę, jog minėta institucija kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ dėl palikėjo palikimo perėjimo valstybei procedūros inicijavimo. 2023 m. rugpjūčio 3 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas patvirtina, jog palikėjo S. A., mirusio (duomenys neskelbtini), turtas: 1/2 buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir 1/6 ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 10 d.; 398/1180 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei.
Pareiškėja nurodo, kad nors jos ir mirusiojo S. A. santykiai buvo oficialiai nutraukti, tačiau ir po santuokos nutraukimo jie palaikė glaudžius tarpusavio ryšius, prižiūrėjo ir rūpinosi vienas kitu, toliau bendravo. Pareiškėja rūpinosi paliktu nekilnojamuoju turtu, po santuokos nutraukimo mokėjo kreditą, kuris buvo skirtas minėto turto remontui.
Pastebėtina, jog CK 5.11 straipsnis, nustatantis įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą eilę, nenumato buvusio sutuoktinio teisės paveldėti. CK 5.50 straipsnyje numatyta tik įpėdinio, bet ne kito asmens, teisė priimti palikimą. Buvusio sutuoktinio teisė paveldėti pagal įstatymą nenustatyta, todėl pagrindo pripažinti pareiškėją įpėdiniu pagal įstatymą nėra.
Įpėdiniais pagal testamentą gali būti bet kurie fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taigi šiuo atveju pareiškėja galėtų būti įpėdinis pagal testamentą. Tačiau iš byloje pateikto 2024 m. sausio 26 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad S. A. testamento nebuvo sudaręs.
Kaip jau minėta, CK nuostatos nenumato buvusio sutuoktinio teisės paveldėti pagal įstatymą, duomenų apie mirusiojo sudarytą testamentą byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti pareiškėją, kaip S. A. buvusią sutuoktinę, palikėjo įpėdiniu nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Pareiškėja V. A. negali pretenduoti į po palikėjo S. A. mirties atsiradusį palikimą, neturi teisės paveldėti S. A. turto, todėl negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos patirtos nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, 444, 448, 576-578 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.