Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. 2022 m. gegužės 22 d. apie 20.06 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. Č. savo kaltę pripažino ir parodė, kad teisės vairuoti neturi, vairuotojo pažymėjimo irgi neturi. Teisę vairuoti turėjo, bet prieš 5 metus ji jam buvo atimta dėl vairavimo esant neblaiviam. Automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. P. Jis jį nupirko prieš mėnesį pardavimui. Šis automobilis nuo nupirkimo dienos stovėjo prie parduotuvės „IKI“, adresu Juodasis kelias 35A, Vilniuje, prie jo priekinio stiklo buvo priklijuotas skelbimas apie šio automobilio pardavimą. 2022 m. gegužės 22 d. apie 18 val. prie parduotuvės „IKI“, adresu Juodasis kelias 35A, Vilniuje, susitiko su V. P. Abu buvo neblaivūs, nes prieš tai prie minėtos „IKI“ parduotuvės vartojo alkoholį (kartu išgėrė 1,5 l degtinės). Po to nusprendė nuvažiuoti prie jo namo (duomenys neskelbtini). Atsisėdo už automobilio vairo, V. atsisėdo kartu. Užkūrė variklį rakteliu ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini), kur netoli yra jo namas. Beveik privažiavus prie (duomenys neskelbtini), automobilį užblokavo kažkokie du automobiliai (kiek atsimena, tai buvo „BMW“ ir „Volvo“, jų valstybinių numerių nežino), kurie užstojo kelią. Nepažįstami žmonės, kurie užblokavo kelią, pasakė, kad taip padarė dėl to, kad jie yra neblaivūs. Tie žmonės iškvietė policiją. Kol laukė policijos, pats ir V. išlipo iš mašinos ir aiškinosi, stovėdami lauke prie automobilių. Aiškinosi paaukštintu tonu. Kai atvažiavo policija, kalbėjo su tais žmonėmis, kurie užstojo kelią, po to paprašė papūsti į alkotesterį. Papūtė du kartu su pertrauka ir buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, savo veiksmus vertina neigiamai, daugiau taip nesielgs.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad darbo metu, t. y. 2022 m. gegužės 22 d. kartu su kolegomis gavo iškvietimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas sustabdė neblaivų vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas T. K., kuris paaiškino, kad pastebėjo girtą pilietį prie parduotuvės „IKI“, adresu Juodasis kelias 35A, Naujoji Vilnia, kuris atsisėdo už vairo ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas jį sustabdė. Pranešėjas važiavo iš paskos girto vairuotojo su automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su savo draugu A. M. Taip pat visą įvykį matė ir kitas pilietis J. P. (J. P.), kuris paaiškino, kad pastebėjo girtą pilietį sėdant už automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuojant link (duomenys neskelbtini), J. P. vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kartu su A. M. užtvėrė kelią girtam vairuotojui, kaip vėliau paaiškėjo tai A. Č., ir pranešė policijai. A. Č. pats teigė, kad automobilio jis nevairavo. Kartu su A. Č. buvo ir jo draugas V. P., kuris paaiškino, kad kartu su A. Č., kuris vairavo minėtą automobilį išvažiavo iš „IKI“ parduotuvės ir (duomenys neskelbtini) juos sustabdė nepažįstami piliečiai. Uždavus klausimą, kada paskutinį kartą A. Č. vartojo alkoholį, atsakė, kad prieš valandą. Patikrinus A. Č. neblaivumą 20.27 val. nustatytas 2,47 prom. girtumas, patikrinus A. Č. neblaivumą 20.45 val. nustatytas 2,48 prom. girtumas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad ilgą laiką pažįsta A. Č., jis yra jo draugas. Automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam nuosavybės teise. Automobilį įsigijo 2022 vasario mėnesį pagal skelbimą iš nepažįstamo asmens. Kadangi neturi teisės vairuoti ir neturi vairuotojo pažymėjimo, šį automobilį įsigijo pardavimui. Šis automobilis nuo įsigijimo dienos stovėjo prie parduotuvės „IKI“, adresu Juodasis kelias 35A, Vilniuje, prie jo priekinio stiklo buvo priklijuotas skelbimas apie šio automobilio pardavimą. 2022 m. gegužės 22 d. apie 18 val. prie parduotuvės „IKI“, adresu Juodasis kelias 35A, Vilniuje, susitiko su savo draugu A. Č. Prie minėtos „IKI“ parduotuvės vartojo alkoholį (gėrė degtinę, kiek išgėrė A. Č. nežino, nestebėjo). Po to nusprendė nuvažiuoti prie A. Č. namų, esančių (duomenys neskelbtini), netoli minėtos parduotuvės. Kadangi neturi teisės vairuoti ir neturi vairuotojo pažymėjimo, tai už vairo sėdo draugas A. Č. Apie tai, kad jis neturi teisės vairuoti ir neturi vairuotojo pažymėjimo, tada nežinojo, galvojo, kad turi. A. Č. neatrodė neblaivus, elgėsi adekvačiai. Pats buvo labai neblaivus ir nelabai gerai orientavosi aplinkoje. Jeigu butų blaivus, tai neleistų A. Č. sėsti už vairo. A. Č. atsisėdo už minėto automobilio vairo, pats atsisėdo šalia. A. Č. užkūrė variklį rakteliu ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini), kur netoli yra A. Č. namai. Beveik privažiavus prie (duomenys neskelbtini), automobilį užblokavo kažkokie du automobiliai, kurie užstojo kelią. Nepažįstami žmonės, kurie užblokavo kelią, pasakė, kad taip padarė dėl to, kad A. Č. neblaivus. Tie žmonės iškvietė policiją. Kol laukė policijos, pats ir A. Č. išlipo iš mašinos ir aiškinosi stovėdami lauke prie automobilių. Kai atvažiavo policija, kalbėjo su tais žmonėmis, kurie užstojo kelią, po to patikrino A. Č. neblaivumą ir nustatė, kad ji yra neblaivus.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu A. Č. 2022 m. gegužės 22 d. nustatytas 20.27 val. pirmu patikrinimu 2,47 promilės etilo alkoholio neblaivumas, antru patikrinimu 20.45 val. nustatytas 2,48 promilės etilo alkoholio neblaivumas.

VšĮ „Emprekis“ išrašu nustatyta, kad automobilio „Renault Megane“, 2007 m. vidutinė rinkos vertė – 1 710 Eur su PVM.

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. P.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą matyti, kad įrašo pradžia – 20:17:18 val. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matoma, kad tarp namų ant pravažiuojamojo kelio stovi keli automobiliai („Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos tarnybinis automobilis). Prie automobilio stovi šeši vyrai ir policijos pareigūnai. Pareigūnas prieina prie vieno iš vyrų, kuris yra apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, žilų plaukų, su tamsiais saulės akiniais, apsirengęs tamsiu sportiniu kostiumu su baltais užrašais „1894“, ir po jo žaliais marškinėliais (buvo nustatyta, kad tai yra A. Č.). Jis klausia kito pareigūno, kuris iš tų vyrų yra vairuotojas, ir pareigūnas rodo ranka į A. Č. Pareigūnas klausia V. Č., ar jis vairavo transporto priemonę, į ką A. Č. atsako, kad nevairavo. Pareigūnas klausia, ar jam priklauso automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. atsako, kad ne, ir aiškina, kad automobilio šeimininkas išėjo, o jis pats ėjo pro šalį. Po to aiškina, kad šeimininko mašina neužsiveda, kad jis bandė ją užkurti, bet ji neužsivedė. Pareigūnas pastebi, kad jis visgi buvo kartu, o ne ėjo pro šalį, į ką vyras kartoja, kad šeimininkas išėjo, o jis liko saugoti. Tada pareigūnas kreipiasi į šalia stovintį vyrą (buvo nustatyta, kad tai yra A. M.) ir klausia, ar jis matė, kaip A. Č. vairavo automobilį. A. M. atsako, kad matė, kaip A. Č. vairavo, kad jis išvažiavo iš aikštelės prie „IKI“ parduotuvės. Pareigūnas rodo į kitą prie automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį vyrą, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, žilų plaukų, su žila barzda ir ūsais, su akiniais, apsirengusį ilga rudos spalvos striuke ir melsvais džinsais (buvo nustatyta, kad tai yra automobilio savininkas V. P.), dėl kurio A. M. aiškina, kad šis vyras buvo kartu su automobilį vairavusiu A. Č. Po to pareigūnas užsirašo A. M. duomenis. Po to pareigūnas klausia įvykio vietoje stovinčių vyrų, kas matė, kad A. Č. vairavo automobilį ir kviečia prieiti. Prie jo prieina A. M. ir dar du vyrai (T. K. ir J. P.), kurie sako, kad jie matė. Pareigūnas paima iš tarnybinio automobilio paaiškinimų blankus ir išduoda tiems vyrams parašyti paaiškinimus. Įrašo pabaiga – 20:22:18 val. Atidarius antrą vaizdo įrašą matyti, kad įrašo pradžia – 20:22:18 val. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnas išdalina įvykio liudytojams (A. M., T. K. ir J. P.) paaiškinimo blankus ir paaiškina, kaip reikia juos užpildyti, po ko nurodyti asmenys rašo paaiškinimus. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Įrašo pabaiga – 20:27:17 val. Atidarius trečią vaizdo įrašą matyti, kad įrašo pradžia – 20:27:17 val. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matoma, kad įvykio liudytojai (A. M., T. K. ir J. P.) rašo paaiškinimus. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Įrašo pabaiga – 20:28:39 val. Atidarius ketvirtą vaizdo įrašą matyti, kad įrašo pradžia – 20:27:17 val. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnas prieina prie V. P. ir kito prie jo stovinčio vyro ir klausia, kas vairavo, į ką V. P. atsako, kad „tas, su saulės akiniais“ (A. Č.). Po to pareigūnas sako, kad jie gali eiti, ir V. P. su kitu vyru išeina. Po to pareigūnas su alkotesteriu prieina prie A. Č. ir klausia, ar jis vartojo alkoholį. A. Č. atsako, kad vartojo prieš valandą. Tada pareigūnas duoda jam papūsti į alkotesterį. A. Č. paputus, pareigūnas parodo ir įgarsina jam alkotesterio parodymus: 2,47 promiles. Po to pareigūnas paklausė A. M., ar jie su savo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš galo automobiliui „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad taip, o J. P. (automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas) paaiškino, kad jis aplenkė „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užstojo jam kelią. Įrašo pabaiga – 20:34:50 val. Atidarius penktą vaizdo įrašą matyti, kad įrašo pradžia – 20:34:50 val. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnas surenka liudytojų parašytus paaiškinimus ir leidžia jiems važiuoti. Po to užrašo A. Č. duomenis. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Įrašo pabaiga – 20:39:49 val. Atidarius šeštą vaizdo įrašą matyti, kad įrašo pradžia – 20:39:49 val. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnai prie tarnybinių automobiliu kalbasi tarpusavyje, sutikrina A. Č. duomenis, automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų bazėse. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Įrašo pabaiga – 20:43:20 val. Atidarius septintą vaizdo įrašą matyti, kad įrašo pradžia – 20:43:20 val. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnai prie tarnybinių automobiliu kalbasi tarpusavyje. Po to pareigūnas alkotesteriu antrą kartą patikrina A. Č. blaivumą. Alkotesteris parodo 2,48 promiles. Po to pareigūnai iškviečia tralą ir laukia. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Įrašo pabaiga – 20:50:32 val. Atidarius aštuntą vaizdo įrašą matyti, kad įrašo pradžia – 20:50:32 val. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnai stovi prie tarnybinių automobilių su A. Č. ir V. P., laukia tralo. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Įrašo pabaiga – 20:50:47 val.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Č. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 22 d. apie 18 val. prie parduotuvės „IKI“, adresu Juodasis kelias 35A, Vilniuje, susitiko su V. P. Abu buvo neblaivūs, nes prieš tai, gal prieš valandą ar pusvalandį, prie minėtos „IKI“ parduotuvės vartojo alkoholį (išgėrė 1,5 l degtinės ant dviejų). Po to nusprendė nuvažiuoti prie jo namo (duomenys neskelbtini). Atsisėdo už automobilio vairo, V. atsisėdo kartu. Užkūrė variklį rakteliu ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini), kur netoli yra jo namas. Beveik privažiavus prie (duomenys neskelbtini), automobilį užblokavo kažkokie du automobiliai, kurie užstojo kelią. Nepažįstami žmonės, kurie užblokavo kelią, pasakė, kad taip padarė dėl to, kad jie yra neblaivūs. Tie žmonės iškvietė policiją.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų D. J., V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. Č. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pastebėtina, kad kaltinimas suformuotas ydingai, nurodant perteklines ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui nereikšmingas aplinkybes. Kaip antai, abiejų neblaivumo patikrinimų rezultatai. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas patikslintinas iš jo pašalinant perteklines aplinkybes. Tai jokiu aspektu nekeičia veikos kvalifikavimo ir taip pat nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. Č. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad A. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis apibūdinančius kaltinamąjį – administracine tvarka baustas, teistas, teistumas išnykęs, nedirbantis, duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 60 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju A. Č. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. Č. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 4 metų šios priemonės taikymo terminą.

Kaltinamojo A. Č. vairuotas automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o V. P. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo A. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 710 Eur iš kaltinamojo valstybės naudai. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad automobilio „Renault Megane“, vertė su PVM yra 1 710 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo A. Č. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 710 Eur. Teismo nuomone tokia priemonė šiuo atveju nėra aiškiai neproporcinga ar neteisinga.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Č. 40 parų arešto.

Paskirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 4 (ketveriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. Č. išieškoti automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 710 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt eurų) valstybės naudai.

A. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. Č. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.