Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei N. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimu paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka šalys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai.

III.Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė tiekė šilumą daugiabučiui namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kad minėtam daugiabučiam namui buvo tiekiama šiluma, t.y. ieškovė teikė paslaugas, ginčo byloje nėra. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ieškovė teikė šilumą į atsakovės nuosavybės teise valdomą butą, tačiau apyvartos žiniaraščių duomenimis, laikotarpiu nuo 2019-12-01 iki 2021-11-01 atsakovei susidarė 268,44 Eur skola už patiektą šilumą.

5. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

6. Atsakovė teigia, kad ji už šilumą mokėdavusi pastovią 25,00 Eur sumą ir nėra skolinga už šilumą.

6.1. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Ieškovė yra šilumos tiekėja – pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje šalys nepateikė individualios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalyje suformuluota taisykle, pagal kurią tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo, vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų.

6.2. Ištyrus šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad atsakovė už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, šildymą mokėjimus atlikdavo nereguliariai ir ne tokio dydžio, koks buvo apskaičiuotas mokestis už tą mėnesį suteiktas ieškovės paslaugas. Iš pateikto buto apyvartos žiniaraščio nustatyta, kad įsiskolinimo laikotarpio pradžiai - 2019-12-01 dienai, už atsakovės nuosavybės teise valdomo buto šildymą fiksuotas 469,15 Eur įsiskolinimas. Atsakovė už buto šildymą mokėdavusi nereguliariai, maždaug apie 22,00 Eur per mėnesį (kai kuriais mėnesiais daugiau, kai kuriais mėnesiais mažiau), nors mėnesio įmoka būdavo didesnė (pvz. 2019-12-01 dienai turėjo mokėti 29,72 Eur, 2020-01-01 – 30,29 Eur, ir pan.). Atsakovės mokėjimai buvo nereguliarūs, pvz. laikotarpiu nuo 2020-03-01 iki 2020-05-01, o už 2021-02-01 ir 2021-11-01 laikotarpį nebuvo atlikta jokių mokėjimų. Atsakovei tvarkingai nemokant už ieškovės tiektą šilumą, susidarydavo einamųjų mokėjimų įsiskolinimas, kuris ieškovės fiksuotas 2021-12-01 dienai ir sudaro 268,44 Eur, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai, jog ji už šiluma mokėjusi reguliariai ir nėra skolinga, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 176 - 179 straipsniai).

6.3. Taip pat, teismas atmeta atsakovės argumentą, kad ji negaudavusi sąskaitų, todėl nežinojusi kiek turi mokėti. Aplinkybė, kad anot atsakovės, jai nebuvo pateikiamos sąskaitos, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė neprivalo atsiskaityti su ieškove už tiektą šilumos energiją. Pažymėtina, kad atsakovė, būdama rūpestinga, negaudama sąskaitų, privalėjo kreiptis į ieškovę, aktyviai domėtis mokėtinais mokesčiais ir taip nesudaryti prielaidų įsiskolinimui susidaryti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų ieškovei teikusi pretenzijas dėl negaunamų sąskaitų.

7. Įstatymas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

7.1. Ieškovė už vėlavimą atsiskaityti prašo priteisti iš atsakovės delspinigius. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo mokesčių už suteiktas paslaugas, kad delspinigiai paskaičiuoti neviršijant įstatyme nustatyto termino (180 dienų), ieškovei iš atsakovės priteistini jos paskaičiuoti delspinigiai – 1,66 Eur (CK 6.71 straipsnis).

8. Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

8.1.CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Kadangi prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

9. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

9.1. Civilinio proceso kodekso normos numato reikalavimus, keliamus teismui pateikiamo procesinio dokumento, tame tarpe ir ieškinio formai bei turiniui (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis). Vadovaujantis teisės normomis, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Taip pat, vadovaujantis civilinio proceso kodekso normomis, prie ieškinio turi būti pateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovė, kreipdamasi į teismą, turėjo pateikti duomenis iš registrų apie atsakovės gyvenamąją vietą bei įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nuosavybę skolos susidarymo laikotarpiu. Informaciją iš registrų yra mokama, todėl ieškovė, vadovaudamasi su VĮ Registrų centru 2020-04-29 pasirašyta Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutartimi Nr. R-KE-P-107-918 ir 2005-08-05 pasirašyta Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartimi Nr. DT-NTR-094/05 gavo duomenis bei už gautą informaciją susimokėjo.

9.2. Be to, ieškovė, pateikdama ieškinį teisme, turėjo sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), o dėl procesinio dokumento – ieškinio surašymo, kreipėsi teisinės pagalbos į profesionalų teisininką – advokatą.

9.3. Įvertinant tai, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 17,00 Eur žyminis mokestis, 2,13 Eur už duomenų gavimą, 36,30 Eur už teisinę pagalbą, viso 55,43 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

9.4. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovės N. R., gim. (duomenys neskelbtini), 268,44 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 44 ct) įsiskolinimą už patiektą šilumą, 1,66 Eur (vieno euro 66 ct) delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo 270,10 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2022-01-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 55,43 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.