Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam B. D., jo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei V. D., jos atstovui advokatui Adolfui Račkauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-02 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato atstovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 62P-45018051-15, kuriame nurodė, kad B. D. panaudojo tėvų valdžią priešingai savo nepilnamečių vaikų interesams, o būtent: jis 2015-10-31, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), bendrame V. D. ir B. D. namo kieme, kartu būnant jų vaikams G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), V. D. plaunant savo automobilį, necenzūriniais žodžiais iškeikė savo buvusią žmoną V. D., išspardė kibirus, kuriuose buvo vanduo skirtas automobiliui plauti. Kaip nurodė Ž. D., B. D. įkyriai lindo prie V. D., todėl ji su skuduru, kuriuo plovė automobilį, trenkė B. D. į veidą. Kaip nurodė G. D., B. D. ją engia, nuolat įžeidinėja. Tokiais savo veiksmais B. D. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalį bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. D. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad 2015-10-31 iš savo tėvų buto ėjo į malkinę, o V. D. plovė savo automobilį. Jis V. D. paklausė, kodėl ji vyresniuosius jų vaikus nuteikinėja prieš jį, kodėl neleidžia bendrauti su jauniausiuoju sūnumi. Užuot sulaukęs atsakymo, gavo porą kartų skuduru per veidą ir V. D. pradėjo klykti, jis į konfliktą nesivėlė, o paskambino bendruoju pagalbos telefono Nr. 112. Konflikto su V. D. metu vaikų nematė, Ž. D. buvo patalpose, G. D. nematė, negali pasakyti, kur ji buvo. Ž. D. jis pamatė, kai policija jau buvo atvykusi. Jis buvo pasimetęs, nes buvusi sutuoktinė pradėjo klykti, šaukti, rėkti, nes greičiausiai norėjo muštynes išprovokuoti. Protokole nurodytų veiksmų iš jo pusės nebuvo: prie V. D. jis nelindo, dukros neengia, neįžeidinėja, necenzūrinių žodžių nesakė, kibiro su vandeniu neišvertė. Konflikto metu jis buvo blaivus. Mano, kad nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė parašė pareiškimą dėl to, kad nori tėvų turtą užvaldyti, V. D. keršija jam iš pavydo, nes jis turi draugę. Jis pakeitė gyvenamąją vietą, kad jam nereikėtų kieme su V. D. bendrauti.

Nukentėjusioji G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtos dienos įvykio pačioje pradžioje nebuvo, žiūrėjo filmą namuose, kai išgirdo didelį triukšmą lauke. Išėjusi į lauką pamatė, kad mama su tėvu pykstasi, tėvas negražiai kalbėjo, mama neapsikentusi skuduru trenkė jam per veidą, o jisai išpylė vandenį iš kibirų. Kai ji išėjo, tėtis ją matė, ji tėvą dar ramino sakydama „baik tas muštynes, tuos grasinimus“, bet jis nepaklausė, buvo girtas, nes kai girtauja tampa nevaldomas. Lauke priėjusi prie tėvo ir mamos juto alkoholio kvapą, kuris sklido iš tėvo. Kai ji atėjo į kiemą, ten buvo jos mažiausias brolis Ž. D.. Ji matė, kaip tėtis išvertė kibirus, kaip mama supykusi trenkė skuduru per veidą, viską matė būdama jau lauke. Atsakomybėn traukiamas asmuo mamą vadino negražiais žodžiais „debile, psiche, gyvate, žiurke“. Jai stovint prie automobilio jos tokiais žodžiais nevadino, mamą taip vadino. Tą dieną tėtis jos atžvilgiu nebuvo padaręs nieko negražaus, nevadino negražiai. Kai ji išėjo į lauką, brolis Ž. D. buvo su mama, padėjo mamai plauti mašiną. Riedlentės ji nematė, nematė, kad brolis būtų važinėjęs riedlente. Ji klausė brolio Ž. D., kas čia atsitiko, jis pasakojo, kad mama su tėvu susipyko, kad mama skuduru trenkė jam per veidą, kad kibirus išvartė. Iš tiesų, kai ji filmą žiūrėjo, Ž. D. buvo pas ją atbėgęs, sakydamas „Gintare, ateik, tėtis su mama pykstasi“. Ji ėjo jau į lauką ir sutiko Ž. D. tarpduryje. Kai išėjo į lauką, Ž. D. nebuvo, jis buvo tarpduryje. Kai ji išėjo į lauką, klausė tėvo, kodėl taip elgiasi, jis pasakė, kad įvyko konfliktas dėl to, kad jis mamos paklausė, kodėl ji neleidžia jiems matytis su juo. Nenori bendrauti su tėčiu, todėl, kad jis nuo pat pradžių ją engė. „Engė“ – negražiai išvadino. Visai nesenai jis pasakė, kad Ž. D. jis su savo drauge pasiims, ją su broliu T. D. į vaikų namus atiduos, o mamą į kalėjimą. Su mama tėčio neaptarinėja. Tą dieną po visko blogai jautėsi, verkė, buvo išsigandusi. Tą dieną tėtis blogai pasielgė, nes išspardė kibirus, mamą įžeidinėjo, gėrė, daugiau nieko blogo tą dieną nepadarė. Tėtis pirmas pradėjo, nors ji pradžios nematė, bet kai atėjo, matė, kaip mama trenkė su skuduru. Dėl tokio mamos elgesio nepatyrė išgąsčio, nemalonu buvo stebėti tokį elgesį. Mama sakė tėčiui „atstok, palik mane ir vaikus“, bet jis neatstojo, dar labiau pradėjo.

Nukentėjusysis Ž. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai mama plovė mašiną, jis buvo kartu su mama prie mašinos, kažką veikė su riedlente. Tada atėjo tėtis, pasikalbėjo, kažkas pradėjo rėkti, tada mama ir tėtis truputį „apsikeikė“. Tada tėtis nuėjo namo ir už kelių minučių vėl atėjo, rėkavo ir vieną kartą spyrė į kibirą. Mama prisipylė kibirą vandens, o tėtis vėl išspyrė. Atėjo močiutė, G. D.. Jis visą laiką prabuvo lauke, tik buvo nuėjęs į kambarį pakviesti G. D.. Tėtis visokius žodžius sakė mamai, tie žodžiai buvo normalūs, jie buvo gražūs, vienas kitas žodis buvo negražus – „ŠG“ ir „blet“. Ką reiškią „ŠG“, nežino, mano, kad tai negražus žodis, kodėl – nežino. Nežino ką reiškia žodis „blet“, bet jo manymu, jis yra negražus, negražiai skamba. Mama tėčiui sakė „blemba“ ir dar kažkaip. Tai normalus žodis, tik jis nežino, ką jis reiškia. Mama daugiau nieko nedarė. Mama tėvui su skuduru kažkur prie akies trenkė. Jis savo akimis to nematė, jam papasakojo. Jis savo akimis beveik nieko nematė, jam viską papasakojo G. D.. Jis nuėjo namo filmukų žiūrėti. Jis pats girdėjo tuos negražius žodžius. Tuo metu močiutė buvo namie, ji atėjo po to, kai atėjo G. D., o G. D. atėjo po to, kai tėtis išspardė kibirus. Kai tėtis išspardė kibirus, jis nuėjo pakviesti G. D., tada atėjo G. D. ir atėjo močiutė, kuri viską paaiškino, pripylė kibirus vandens. Jis matė, kaip tėtis išspardė kibirus. Po to, kai jis pakvietė G. D., jis liko namuose, nebegrįžo prie mašinos. Tėtis negražius žodžius pasakė prieš tai, kai išspardė kibirus. Kas vyko po to, kai jis grįžo į namus ir žiūrėjo televizorių, jam papasakojo G. D.. Kad atėjo močiutė, kažką pasakė ir pripylė kibirą vandens, jis sužinojo iš G. D.. Jis pats matė, kaip mama su skuduru trenkė tėčiui. Kai mama plovė mašiną, mašinoje grojo muzika, kuri grojo garsiau nei mama kalbėjo su tėčiu. Truputi girdėjo, ką mama kalbėjo su tėčiu, bet ne viską, jis nesuprato, ką mama kalbėjo su tėčiu. Jis pats matė, kaip tėtis lindo į mašiną, tai buvo prieš jam išspardant kibirus, tuo metu mama buvo mašinoje. Dažnas atvejis, kai mama pykstasi su tėčiu. Kai su mama buvo policijoje ir jį apklausinėjo, jis viską pasakojo pats, mama buvo šalia.

Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakomybėn traukiamu asmeniu santykiai įtempti. 2015-10-30 ji su mažuoju vaiku išėjo plauti mašinos, Ž. D. pasiėmė riedlentę ir atsistojo iš priekio, prieš mašiną. Ji prisipylusi vandens pradėjo valyti automobilio vidų ir pasirodė buvęs sutuoktinis, pradėjo ją visaip užgaulioti, necenzūriniais žodžiais vadinti. Ji neapsikentusi pasigarsino mašinoje muziką, tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo nesiliovė. Pamatęs, kad ji nereaguoja, jis pradėjo lysti į mašinos vidų, tiesiog veidą prikišo jai prie veido ir pradėjo vėl užgaulioti įvairiais žodžiais, tada ji labai nestipriai, nedideliu skudurėliu porą kartų trenkė į veidą. Tada B. D. užpykęs išspardė kibirus ir toliau ją užgauliojo. Tą visą konfliktą matė mažametis sūnus Ž. D.. Atsakomybėn traukiamas asmuo jos atžvilgiu pastoviai vartojo žodį „žiurkė, harpija, šliundra“, daug panašių žodžių iš jo yra girdėjusi, bet neatsimena, ką konkrečiai pasakė. Kai tuos žodžius pasakė, buvo Ž. D.. G. D. buvo atėjusi, kai ji trenkė per veidą atsakomybėn traukiamam asmeniui. B. D. lindo į jos mašiną, sakė jam atstoti, todėl trenkė jam per veidą, tą vertina kaip būtinąją gintį. V. D. atėjo pačioje pabaigoje, kai jau buvo kibirai išspardyti, ji puolė pripilti kibirus vandens, kad tik ji nekviestų policijos. Ji B. D. tikriausiai „alkoholiku“ pavadino, vaikai tikriausiai girdėjo, buvo šalia. Ji dažnai B. D. vadina „alkoholiku“, nes toks yra, vaikams girdint taip nevadina. Ar viso konflikto metu Ž. D. buvo šalia, ji nepastebėjo, dukrą atėjusią pamatė, kai lipo iš mašinos, kai ruošėsi trenkti buvusiam sutuoktiniui. Kai išlipo iš mašinos abu vaikai jau buvo. Dukra buvo mašinos kairėje pusėje, o sūnus priekyje, šalia riedlentės stovėjo, o buvęs sutuoktinis buvo atsisukęs į ją. Tą kartą buvo išsakyta pretenzija, kad ji neleidžia vaikams bendrauti su juo. Mano, kad nebuvo galima girdėti, ką jie kalba, nes labai garsiai grojo muzikai. Visus negražius žodžius B. D. išsakė prieš muzikos pagarsinimą. Tuos žodžius Ž. D. turėjo girdėti. Nežino, ar dukra galėjo girdėti necenzūrinius žodžius, ji atėjo kai muzika buvo nutildyta ir ji jau buvo išlipusi iš mašinos. Buvęs sutuoktinis negražiais žodžiais ją išvadino dar prieš įkišant galvą į mašiną ir vėliau įkišęs galvą į mašiną.

Iš 2015-10-31 V. D. pareiškimo matyti, kad ji pranešė apie tai, kad 2015-10-31, apie 15.30 val. jos buvęs sutuoktinis B. D., mažamečio sūnaus Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, iškoliojo necenzūriniais žodžiais, grasino fiziškai susidoroti, neleido nusiplauti mašinos, išvartė kibirus su vandeniu (3 b. l.).

Iš 2015-10-31 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno A. Rudnicko tarnybinio pranešimo matyti, kad jis pranešė apie tai, kad 2015-10-31 buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos buvęs vyras B. D. namuose triukšmauja, įžeidinėja ją ir vaikus, agresyviai elgiasi. Nuvykus nurodytu adresu konfliktas buvo pasibaigęs, pareigūnus pasitikusi V. D. paaiškino, kad jos buvęs vyras B. D., būdamas neblaivus, mažamečio Ž. D. akivaizdoje, ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, išvartė vandens kibirus. Smurto prieš ją ir vaikus nenaudojo, fizinio skausmo nesukėlė (4 b. l.).

Iš 2015-11-05 paaiškinimo matyti, kad V. D. paaiškino, kad 2015-10-31 plovė kieme automobilį. Apie 15.30 val. prie jos priėjo jos buvęs sugyventinis B. D. ir jai pradėjo aiškinti, kad ji ne savo kieme plauna automobilį. Tada jis prie jų sūnaus Ž. D. pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais (šliundra, kurva, harpija), visa tai girdėjo sūnus. Jis dar išspardė kieme buvusius kibirus, pilnus vandens (4a b. l.).

Iš 2015-11-12 paaiškinimo matyti, kad B. D. paaiškino, kad 2015-10-31, apie 15.30 val., bendrame kieme susitiko su buvusia žmona V. D.. Pastaroji plovė savo mašiną, o jis ėjo atsinešti malkų. Jis V. D. paklausė, kodėl ji jam neleidžia bendrauti su vaikais. V. D. jam nieko neatsakiusi du kartus šlapiu skudurėliu, kuriuo plovė automobilį, trenkė jam per veidą, pradėjo ant jo rėkti, sakydama, kad jis yra „chamas, svolačius, pijokas“, kad daugiau nematys vaikų. Jis pasimetė ir išsigando dėl tokio V. D. elgesio ir iškvietė policiją. Viso konflikto metu Ž. D. šalia nebuvo, mano, kad Ž. D. galėjo girdėti tą konflikto dalį, kurioje V. D. rėkė ant jo. Konflikto metu kieme dar buvo dukra G. D., kiek ji matė ir girdėjo konflikto, jis nežino (5 b. l.).

Iš 2015-11-13 paaiškino matyti, kad G. D. paaiškino, kad 2015-10-31, apie 15 val., ji žiūrėjo filmą per televizorių ir išgirdo lauke triukšmą, t. y. buvo rėkavimai, keiksmažodžiai. Numanė, kad jos girdimi balsai lauke yra tėčio B. D.. Išėjo į lauką ir pamatė, kad stovi plaunama mamos mašiną ir šalia tėvas, kiek tolėliau mama. Kaip suprato, pykosi mama su tėčiu. Tada paklausė tėčio, kas čia nutiko, jis jai atsakė „nesikišk, eik iš čia, durne“. Tada mamos paklausė, kas čia atsitiko, mama jai pasakė, kad tėvas du kibirus su vandeniu išvartė, kad lindo prie mašinos ir kad ją terorizavo. Ji nenori bendrauti su tėvu, nes jis ją engia, nuolat įžeidinėja. Po minėto įvykio ji verkė, buvo išsigandusi tokio tėvo elgesio (6 b. l.).

Iš 2015-11-13 paaiškino matyti, kad Ž. D. paaiškino, kad 2015-10-31 jo mama plovė savo automobilį, o jis prie automobilio važinėjosi su riedlente. Jiems būnant lauke, prie mamos priėjo tėtis ir išspardė kibirus, kuriuose buvo vanduo, spardydamas kibirus jis negražiai pavadino mamą, tačiau ką jai pasakė, jis neatsimena, tik atsimena, kad tie žodžiai jam pasirodė negražūs. Mama tėveliui nieko neatsakė, arba jis neatsimena. Kai tėtis išspardė kibirus ir lindo prie mašinos, mama tėčiui su skudurėliu du kartus trenkė į veidą. Tėtis įkyriai lindo prie mamos, todėl ji jam ir trenkė. Kažkuriuo momentu, kai viskas vyko, atėjo į lauką ir jo sesuo Gintarė. Kai tėtis išspardė kibirus, o mama jam trenkė skudurėliu, jis neišsigando, nieko nebijojo (7 b. l.).

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai jo padarytoje veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Kaltinimas B. D. paremtas nukentėjusiųjų Ž. D. ir G. D. įstatyminės bei jų atstovės V. D. parodymais, kurie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Liudytojais apklausti asmenys nurodė skirtingą įvykių seką, įvykių aplinkybes, skirtingai nurodė B. D. neva išsakytus necenzūrinius žodžius. Patys nukentėjusieji savo parodymuose painiojasi, kiekvienas nurodo kelias skirtingas įvykių sekas. Be to, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusieji gyvena su jų įstatymine atstove V. D. ir yra nuo jos priklausomi, tikėtina, kad jų parodymų turinys V. D., turinčios suinteresuotumą šios bylos baigtimi dėl konfliktiškų santykių su B. D., buvo įtakotas. Taigi, teismas, įvertindamas šias aplinkybes, nukentėjusiųjų Ž. D. ir G. D. bei liudytojos V. D. parodymus vertina kaip nepatikimus ir jais nesiremia.

Atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti objektyvūs bylos duomenys nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų nepatvirtina, teismas daro išvadą, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. D. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, todėl bylos teisena, pradėta jo atžvilgiu, nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą B. D. atžvilgiu, nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Sergej Lebedev