- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- A18.-764-932/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- L. B.
- Advokatai
- Jolita Razminaitė
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Jolitai Razminaitei - Gvozdovičienei,
Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei Dianai Juodkaitei – Garkavei,
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B., būdamas MB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2017 m. gruodžio 14 d., 18.55 val., R. R. leido 2 mėnesius (iki 2017-12-14), o S. L. 2 savaites (iki 2017-12-14) dirbti barmenais, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir - VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojų R. R. bei S. L. įdarbinimą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias būtinybę apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šiais veiksmais L. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje.
Be to, L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 20 punktą, kadangi pagal Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) vyr. darbo inspektoriaus J. V. 2018-01-04 nurodymą Nr. SD-01-116 ir 2018-01-17 nurodymą, 2018-01-31 nurodymą Nr. SD-01-1541 nustatytais terminais neužtikrino, kad būtų pateikti nurodymuose išvardinti įmonės dokumentai. Tokiais savo veiksmais L. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą 505 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B., atsakydamas į klausimą dėl kaltės pozicijos pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, nurodė prisipažįstantis kaltu, tačiau duodamas parodymus neigė, kad jo vadovaujamoje darbovietėje R. R. ir S. L. dirbo nelegaliai. L. B. nurodė esantis MB „A.“ direktorius, įmonei priklauso baras „G.“ (ankstesnis pavadinimas „C.“), jame yra vykdomi užsakomieji banketai. 2017-12-14 baras iš esmės nedirbo, jame buvo kabinamos kalėdinės dekoracijos. Atvykus Darbo inspekcijos darbuotojams, jis (L. B.) buvo pagalbinėse patalpose. Nei R. R., nei S. L. tuo metu bare nedirbo. Su R. R. yra bendravęs, pastarasis dažnai lankydavosi bare, ateidavo parūkyti kaljaną ir pan. R. R. norėjo pas jį įsidarbinti, dirbti baro vadovu, kurio L. B. kaip tik ieškojo. Daugmaž prieš 2 savaites iki patikrinimo kalbėjosi su R. R., kaip šis įsivaizduoja save kaip baro vadovą, kokius darbus konkrečiai atliktų ir pan. Pastarasis sakė, kad norėtų gauti 1 500 Eur atlyginimą, buvo kompiuteryje išdėstęs savo viziją, sakė, kad pats susirinks komandą. Visgi tai buvo tik pokalbis ir iki 2017-12-14 R. R. bare nebuvo įdarbintas (įsidarbino tik nuo 2017-12-19). Pastarasis jokių pareigų bare nedirbo (neruošė gėrimų, nedirbo su kasa ir pan.). Dėl rašytiniame paaiškinime nurodyto teiginio, kad R. R. kelias savaites padėjo bare tvarkytis, L. B. nurodė neatsimenantis, kad pastarasis būtų atlikęs kokius darbus (atsimena tik tai, kad vieną kartą R. R. kartu su juo važiavo parsivežti gėrimų, gal padėjo panešti kokią dėžę, tačiau tam nereikėjo žmogaus įdarbinti). Su R. R. konfliktų nėra turėjęs, pastarasis iš jo jokių pinigų nereikalavo. Toliau apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad S. L. jis yra matęs tik kokį kartą. Nežino, ką pastarasis veikė 2017-12-14. Kiek jam minėjo R. R., šis buvo atėjęs lyg ir kažką pasiimti. Kaip suprato, R. R., ketindamas dirbti baro vadovu, rinkosi komandą, gal buvo numatęs į ją priimti S. L. L. B. teigimu, tuo metu bare nebuvo įdarbinti jokie asmenys, dirbę kaip barmenai. Jų barui iš esmės net nereikėjo. Bare vykdavo užsakomieji banketai, kurių metu gėrimus visi atsinešdavo patys, o, jei reikdavo paruošti kavą ar arbatą, tą padarydavo jis pats jis pats (L. B.) (b. l. 40-45).
Dėl ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo L. B. savo kaltę pripažino, sutiko, kad nepateikė nurodymuose nurodytų dokumentų. Tų dokumentų jis paprasčiausiai neturėjo, todėl ir negalėjo pateikti (b. l. 40-45).
Rašytiniame paaiškinime, esančiame administracinio nusižengimo protokole, L. B. nurodė su protokolu susipažinęs, vėlesnius parodymus pateiksiantis bylos nagrinėjimo metu (b. l. 2). 2017-12-14 rašytiniame paaiškinime L. B. nurodė puošęs eglę patalpose, esančiose Kalvarijų g. 88, kuriose vykdo individualią veiklą (patalpose užsakomi banketai). R. R. kelias savaites padeda tvarkytis bare, P. atvažiavo šiandien padėti puošti eglutę ir sunešti baldus, o S., R. draugas, padeda tvarkyti barą, jį mato trečią kartą. Dėl darbo su R. kalbėjo (baro vadovo pareigų), bet susitarimų kol kas neturi (b. l. 12). 2018-01-17 rašytiniame paaiškinime L. B. nurodė 2017-12-14 baro patalpose vykdęs smulkaus remonto darbus. Padėti atvykęs P. atėjo į pagalbines patalpas pakviesti jį (L. B.), kur jis pamatė darbo inspektorius, kurie nurodė, jog juos pasitikęs P. paaiškino, kad virtuvė nedirba, bet maisto parūpinti gali iš kitos įmonės, galimas svečių aptarnavimas. L. B. teigimu, P. veiksmai buvo jo asmeninė iniciatyva, jam jokių nurodymų duota nebuvo. R. buvo atvykęs padėti, prieš tai mėnesį buvo mokinamas darbui vadovo pareigoms. Šiuo metu R. jau yra pasirašęs darbo sutartį su MB „A.“. S. L. yra R. draugas, kuris tądien buvo atėjęs su R. puošti eglutę (b. l. 13).
Teismo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas S. L. parodė 2 savaites dirbęs bare „C.“. Apie tai, kad minėtame bare yra reikalingas barmenas, jam pasakė jo pažįstamas R. R.. Pastarasis jam parašė internetu, kadangi žinojo, jog jis (S. L.) ieško tokio darbo, yra baigęs barmeno kursus. Atėjęs į barą, jis kalbėjosi su R. R. Šis sakė dirbantis vadybininku, jam viską aprodė (kaip viskas vyksta, ką reikės daryti ir pan.). R. R. paprašė ateiti porą dienų ir padėti sudaryti gėrimų meniu, nuspręsti, kokių gėrimų reikės nusipirkti, taip pat, kokių taurių įsigyti. Iš pradžių dėl atlyginimo, darbo valandų nieko nesitarė, sakė, jeigu jam patiks darbas, viską nuspręs vėliau. Liudytojo teigimu, jis porą dienų padėjo sudaryti gėrimų meniu, o trečią dieną pradėjo normaliai dirbti. Kada ateiti, jam pasakydavo R. R. S. L. patvirtino dirbęs barmenu- padavėju – ruošė gėrimus, nešdavo maistą. Visus nurodymus jam davė R. R., būtent tik su juo ir bendravo. L. B. faktiškai kasdien visą laiką būdavo bare, matė jį dirbantį barmeno pareigose. Kokios pareigos buvo paties L. B., liudytojas S. L. nurodyti negalėjo. Pažymėjo, kad pirmą darbo dieną R. R. pristatė jį L. B. kaip naują darbuotoją. Paprašytas paaiškinti, kodėl rašytiniame paaiškinime nurodė, jog dėl darbo sąlygų tarėsi su L. B. bei to, kad būtent pastarasis jam duodavo nurodymus, S. L. parodė, kad taip rašyti paaiškinime jam nurodė R. R. Atvykus VDI inspektoriams, visi išsigando, vienu metu prie jo priėjęs R. R. nurodė parašyti, kad viskas buvo derinama su L. B. Liudytojo teigimu, jis bare pradirbo 2 savaites, darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Atlyginimo negavo, nors dirbo nuo 18 val. iki nakties (03 val.), taip pat buvo, jog dirbo ir nuo 16 val. iki paryčių. Paklausus R. R. dėl atlyginimo bei sutarties, šis sakydavo, kad viskas bus rytoj. Po to įvardindavo dar kitą dieną, galiausiai pradėjo aiškinti, jog eitų ir klaustų pas L. B. Atsakydamas į atstovės klausimą, ar patikrinimo dieną baras dirbo ir jame buvo aptarnaujami klientai, liudytojas S. L. atsakė teigimai, tik pažymėjo, jog tuo metu, kai į barą atvyko inspektoriai, klientų jame jau nebebuvo (b. l. 68-71).
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. R. parodė, jog 2017-12-14 bare „C.“ nedirbo, jame lankėsi tik kaip klientas. Vėliau patikslino, kad tą dieną baras apskritai nedirbo, o jis ėjo į darbo pokalbį. Jo draugas P. P. daugmaž savaitę iki įvykio dienos jam papasakojo, kad yra viena gera vieta, kurioje reikia baro vadovo, nurodė pažįstantis savininką. Jiedu susitarė su P. P. nuvažiuoti ir pakalbėti dėl darbo. Paklaustas, ar P. P. dirbo toje vietoje ir kaip jis su ja yra susijęs, liudytojas R. R. atsakė nieko nežinantis. Taigi 2017-12-14 jis centre susitiko su P. P. ir jie abu nuvyko į barą „C.“. Anot liudytojo, baras tuo metu nedirbo, į patalpas užėjo, kadangi durys buvo atidarytos. Viduje buvo tik L. B., kuris sėdėjo prie staliuko. P. P. juodu supažindino, L. B. pasakė esantis baro savininkas. Liudytojas papasakojo apie save, kokio darbo norėtų, jiedu su L. B. tą kartą nieko konkrečiai nesutarė, savininkas sakė pagalvosiantis, liepė apie save viską surašyti ir atsiųsti. Pakalbėjęs su L. B., dar liko bare, abu su P. P. tiesiog sėdėjo prie staliuko, galvojo, ką tą vakarą jiems nuveikti. Be to, į barą dar turėjo atvykti pažįstamas S. L., kuris irgi turėjo tartis dėl darbo. Vienu metu atvažiavo kažkokia moteris (pradžioje liudytojas nurodė, kad draugo motina, tačiau paklaustas, kokio draugo ir kodėl nusprendė, kad motina, atsakė, kad jos nepažįsta ir nežino, kas ji tokia), kuri atvežė kalėdinius papuošalus. P. paprašė, kad jie padėtų daiktus sunešti į vidų. Benešant daiktus (buvo praėjusi apie valanda nuo jo pokalbio su L. B.), bare pasirodė Darbo inspekcijos pareigūnai. Pastarieji klausė, ką jis veikia, ar dirba, kokios pareigos. Liudytojo teigimu, jis, pamatęs pareigūnus, nusprendė pameluoti ir pasakyti, kad bare dirba, nurodė esantis barmenas, paminėjo, kad taps baro vadovu. Taip pasakė, kadangi tikėjosi, jog galbūt tai atneš jam piniginės naudos (kokiu būdu, liudytojas konkrečiai teismui neatsakė, teigė, jog galvojo, kad bus tikrai įdarbintas, galbūt jam L. B. sumokės pinigų, nenorėdamas nemalonumų su Darbo inspekcija, taip pat paminėjo, jog galbūt jam sumokės patys inspektoriai arba netgi teismas). Rašydamas rašytinį paaiškinimą, jis buvo išsigandęs, jautė pareigūnų spaudimą, jie uždavinėjo visokius klausimus ir jis nurodė išgalvotas aplinkybes (atsakymų pareigūnai nediktavo, atsakymus nurodė pats, tačiau neteisingus). Visgi vėliau pagalvojo, kad pasielgė negražiai, jam prabudo sąžinė ir, rašydamas antrąjį paaiškinimą, jis nurodė visą tiesą. S. L. jis nieko nenurodinėjo ir neaiškino, ką šis turi nurodyti savo paaiškinime (b. l. 75-81)
Teisme posėdyje apklausiamas liudytojas J. V. (Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius) parodė kartu su kolega G. K. atlikęs patikrinimą (pagal pranešimus dėl galimo nelegalaus darbo bei darbo laiko pažeidimų). 2017-12-14, apie 19 val., atvyko į barą. Užėjus matėsi būrys asmenų, kurie puošė patalpas. Vienas iš tų asmenų, prisistatęs P., pasakė, kad baras dirba, tik pažymėjo, jog virtuvė nedirba, tačiau nurodė, jog gali maistą užsakyti iš kitur. Jiems su G. K. buvo pasiūlyta užeiti, užsisakyti gėrimų. Prisistačius, kad jie yra VDI inspektoriai ir atliks patikrinimą, P. pasimetė, nurodė, kad patalpose veikia MB „A.“. Asmuo nurodė bare pats nedirbantis, minėjo tik atėjęs pas draugus bei pridūrė, kad bare yra barmenas, o taip patalpose yra pats direktorius. Liudytojo teigimu, bare be minėto P. dar buvo vaikinas, stovėjęs ant kėdės (vėliau nustatyta, kad R. R.), moteris, kuri buvo akcininko mama, taip pat dar vienas vaikinas, nešęs stiklines. Paprašytas prisistatyti, vaikinas, kuris iš pradžių stovėjo ant kėdės, R. R. iš pradžių nurodė, kad bare nedirba, tačiau po to pasakė esantis baro vadovas. Minėjo dirbantis 2 mėnesius, sakė, kad į jo pareigas daugiausia įeina bendravimas su klientais. Kitas vaikinas, t. y. S. L., nešinas stiklinėmis ėjo prie baro. Paklaustas, kokias funkcijas atlieka bare, atsakė apie 2 savaites dirbantis barmenu. Aiškinantis aplinkybes, nustatyta, kad nei R. R., nei S. L. nebuvo nurodyti tarp įmonės darbuotojų (neįtraukti į sąrašus). Fiksuojant aplinkybes, paprašyta, kad abu parašytų paaiškinimus. Abiem buvo užduodami klausimai, į kuriuos asmenys raštu teikė atsakymus. Taip pat buvo paimtas paaiškinimas ir iš direktoriaus L. B. Pastarasis aiškino, kad baras uždarytas, nurodė S. L. matantis tik trečią kartą, dėl R. R. tiksliai nieko neįvardino. Vėliau L. B. buvo duoti nurodymai pateikti konkrečius dokumentus (įvardintus nurodymuose), tačiau pastarasis jų nepateikė. Jis vis žadėjo tą padaryti vėliau, sakė prašys buhalterės, bet taip nieko ir nepateikė, išskyrus keletą dokumentų, kurie gauti po nurodytų terminų (b. l. 40-45).
Teisme posėdyje apklausiamas liudytojas G. K. (Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius) parodė 2017-12-14, apie 19 val., kartu su kolega J. V. atlikę patikrinimą bare „C.“. Užėję į vidų, pamatė kelis asmenis, kurie kabino šventines dekoracijas, o vienas jų lyg ir prižiūrėjo, kaip yra dirbama (bent jau taip atrodė iš šono). Paklausus, ar baras dirba, vienas iš asmenų (P. P.) atsakė, jog taip, nurodė, kad tik virtuvė nedirba, tačiau čia pat pridūrė, kad maistą galima užsakyti iš kitur. Toliau bendraujant su minėtu P. P., prisistačius, kad jie yra inspektoriai iš VDI ir atliks patikrinimą, minėtas asmuo iš karto pasakė, kad jis bare nedirba, nurodė, kad yra tiesiog draugas, pažymėjo, kad nurodytu adresu veikia MB „A.“. Liudytojas G. K. pažymėjo daugiausia bendravęs su minėtu P. P., iš kurio paėmė rašytinį paaiškinimą. Tuo tarpu jo kolega J. V. bendravo su 2 barmenais, kurie teikė pastarajam rašytinius paaiškinimus. Direktorius L. B. buvo pagalbinėse patalpose, kažką darė. Atsimena, kad kuomet P. P. šį kvietė ateiti, tai iškart L. B. nurodė, kad atvyko inspektoriai, kuriems jis pasakė, kad yra tik draugas ir pan., t. y. kviesdamas L. B. ateiti, iškart šiam pasakė, kokią informaciją apie save jau yra nurodęs. Liudytojo teigimu, patikrinimo metu bare prie kasos buvo rasti čekiai, pagal kuriuos sprendė, kad veikla vykdoma. Dėl minėtų dviejų asmenų, iš kurių paaiškinimus ėmė J. V., tai pastarieji patys nurodė dirbantys bare, nors jų darbuotojų sąrašuose nebuvo. Kiek atsimena, L. B. aiškino, kad vienas jų yra lyg baro vadovas, bando dirbti (apie porą savaičių), žiūri, kaip šiam seksis. Dėl kito vaikino L. B. sakė, kad jį bare yra matęs ne kartą, pastarasis padeda (konkrečiau nedetalizavo) (b. l. 40-45).
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B. savo kaltės padarius ANK 95 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą nepripažino, tačiau byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ginčydamas jam inkriminuotą nusižengimą, tvirtina, jog patikrinimo metu nei R. R., nei S. L. bare nedirbo. Vieną iš jų, t. y. R. R., L. B. nurodė pažinojęs. Pastarasis buvo dažnas baro lankytojas, be to, norėjo įsidarbinti, prieš keletą savaičių iki patikrinimo kaip tik kalbėjosi, kokį darbą šis galėtų dirbti (R. R. įsivaizdavo save kaip baro vadovą), tačiau viskas apsiribojo tik pokalbiu, jokios konkrečios sąlygos nebuvo suderintos ir patikrinimo dieną R. R. nebuvo baro darbuotojas, pastarasis buvo atėjęs padėti papuošti barą. Tuo tarpu S. L. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė prieš tai matęs kokį kartą. Nežino, ką šis veikė bare 2017-12-14, kiek suprato, S. L. buvo atėjęs kažką pasiimti. Be to, gali būti, jog R. R., ketindamas tapti baro vadovu, rinkosi sau komandą, į kurią priimti galimai sprendė ir S. L. (b. l. 40-45). Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai dėl R. R. ir S. L. nebuvo pilnai nuoseklūs. Antai, teisme davęs anksčiau išdėstytus parodymus, 2017-12-14 rašytiniame paaiškinime L. B. dėl aptariamų asmenų pasisakė kitaip - R. R. kelias savaites padeda tvarkytis bare, o S. L. tą vakarą į barą atėjo, tam, kad padėtų R. R. tvarkytis (b. l. 12). Paprašytas paaiškinti tokius prieštaravimus, L. B. teisme taip ir nesugebėjo pateikti aiškaus atsakymo, minėjo, kad R. R. anksčiau lyg yra važiavęs kartu, padėjo atsivežti kažkokių gėrimų, gal dar kažką darė, tačiau konkrečiai nieko neatsiminė (b. l. 45). Išanalizavęs L. B. parodymų turinį, teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kritiškai, kaip pastarojo gynybinę poziciją, nukreiptą siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Pažymėtina, jog siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Analizuodamas kaltę patvirtinančius įrodymus, teismas pažymi, kad 2018-02-09 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0801-1361 nurodyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - ir VDI) Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai J. V. ir G. K. atliko tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo MB „A.“. 2017-12-14, 18.55 val., buvo atliktas patikrinimas „C.“, įsikūrusiame adresu Kalvarijų g. 88, Vilniuje, kur baro patalpose rasti: R. R. ir N. R., kabinę šventines girliandas, P. P., kuris pasitiko VDI inspektorius, ir S. L., kuris sėdėjo už staliuko prie kompiuterio. Pagalbinėse patalpose buvo MB „A.“ vadovas L. B. Užėjus į barą, kurio durys buvo atrakintos, inspektoriams pasiteiravus, ar baras dirba, P. P. atsakė teigiamai, nurodydamas, jog virtuvė nedirba, tačiau maistą per juos galima užsisakyti iš kitų vietų. Prisistačius inspektoriams, buvo nurodyta, kad čia dirba MB „A.“. Patikrinimo metu nustatyta, kad R. R. ir S. L. yra įmonės baro barmenai. Kadangi nurodytų asmenų nebuvo įmonės apdraustųjų sąrašuose, iš jų paimti paaiškinimai raštu. N. R. nenurodė savo asmens duomenų, nepateikė asmens dokumento. P. P. ir L. B. paaiškino, kad moteris yra savininko D. R. motina. N. R. nepavyko apklausti raštu, kadangi ji pasišalino iš baro. Dėl darbo aplinkybių apklaustas ir P. P. Taip pat patikrinimo metu raštu apklaustas vadovas L. B., užfiksuotas prie kasos buvęs MB „A.“ kasos aparato kasos operacijų žurnalas, čekiai. L. B. paliktas VDI nurodymas pateikti dokumentus. 2018-01-17 VDI Vilniaus skyriuje L. B. papildomai apklaustas dėl darbo aplinkybių 2017-12-14. Vėliau buvo atliktos papildomos apklausos, t. y. 2018-01-24 - R. R., 2018-01-31 – S. L., 2018-02-09 - P. P. Akte pažymima, jog R. R. paaiškinimas skyrėsi nuo pirminio. S. L. paaiškinimas nuo pirminio pakito nedaug. Viso tyrimo metu teikti VDI nurodymai įmonei dėl dokumentų pateikimo. 2018-02-06 dienai VDI nebuvo pateiktas nė vienas prašomas dokumentas (darbo sutartys, darbo grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir t. t.). L. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-15 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir ANK 505 straipsnio 1 dalį nuostatas, bauda iki šiol nėra apmokėta (b. l. 3, 4). Patikrinimo eiga užfiksuota 2017-12-14 tyrimo veiksmų protokole (b. l. 5). Iš 2017-12-18 darbo sutarties matyti, jog R. R. 2017-12-18 buvo priimtas dirbti MB „A.“ barmenu-padavėju (b. l. 22-23). Į bylą pateiktos 3 fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas prie kasos buvęs MB „A.“ kasos aparato kasos operacijų žurnalas, čekiai (b. l. 15-17). Iš VSDFV išrašo matyti, jog R. R. buvo įdarbintas nuo 2017-12-19, o duomenų apie S. L. įdarbinimą laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-01-25 nėra (b. l. 18). Teismui pateiktame kompaktiniame diske yra 4 vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip inspektoriai bendrauja su MB „A.“ baro patalpose rastais asmenimis.
Nagrinėjant bylą teisme buvo iškviesti ir tiesiogiai apklausti patikrinimą atlikę VDI inspektoriai J. V. ir G. K. Neatkartojant pastarųjų parodymų turinio, kuris yra užfiksuotas teismo posėdžio protokole bei išdėstytas ankstesnėje nutarimo dalyje, akcentuotina, jog liudytojai patvirtino, kad įeinant abu buvo patikinti, jog baras dirba, įspėti ir dėl to, kad uždaryta virtuvė, tačiau galima užsisakyti gėrimus, o dėl maisto paaiškinta esant galimybę maistą užsakyti iš kitur. Po to, kai liudytojai prisistatė esantys darbo inspektoriai, asmuo pasimetė ir iš karto pradėjo sakyti, kad jis bare nedirba, atėjo pas draugus, tačiau paminėjo, kad patalpose yra barmenas ir pats vadovas. Baro viduje buvo dar du vaikinai ir viena moteris (kaip vėliau nustatyta, akcininko mama), iš pagalbinių patalpų pakviestas atėjo ir vadovas L. B. Liudytojai J. V. ir G. K. patvirtino, kad paprašyti prisistatyti bare buvę minėti vaikinai nurodė tokią informaciją – vienas jų prisistatė R. R., iš pradžių paminėjęs, kad bare nedirba, po to pasitaisė ir nurodė esantis barmenas-baro vadovas (inspektoriams užėjus į baro patalpas, pastarasis stovėjo ant kėdės), aiškino dirbantis jau 2 mėnesius. Kitas vaikinas, kuris nešė stiklines prie baro, prisistatė kaip S. L., nurodė apie 2 savaites dirbantis barmeno pareigose. Kadangi nė vienas iš jų nebuvo įtrauktas į įmonėje dirbančių asmenų sąrašus, buvo nuspręsta paimti iš jų rašytinius paaiškinimus (b. l. 40-45). Taigi iš tokių liudytojų parodymų matyti, jog pastarieji ne tik buvo pakviesti į barą, kuris, priešingai nei tikina L. B., tą vakarą dirbo, tačiau liudytojams pasiūlyta užsisakyti gėrimų, paaiškinta, jog esant norui yra galimybė maistą užsisakyti iš kitos vietos. Be to, bare esantys R. R. ir S. L. prisistatė darbuotojais (vienas barmenu-baro vadovu, kitas – barmenu), vėliau klausiami papasakojo aplinkybes, kaip įsidarbino, kiek laiko dirbo, kokias funkcijas realiai atliko ir pan. Nors teisme administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, įrodinėdama, kad patikrinimo vakarą baras nedirbo, akcentavo neva L. B. nėra atsakingas už tai, kad P. P. savo iniciatyva nurodė kažkokią tikrovės neatitinkančią informaciją dėl maisto ir gėrimų, akivaizdu, kad tai nepaneigia, jog patikrinimo metu tiek pats baras veikė, tiek tai, kad jame dirbo R. R. ir S. L. L. B., būdamas MB „A.“ direktoriumi, privalėjo pasirūpinti, kad baro patalpose nebūtų pašalinių asmenų, o, jeigu tokie vienokiais ar kitokiais tikslais pas jį atvyko, užtikrinti, kad bare nedirbantys asmenys elgtųsi tinkamai, o ne kviestų į barą, juo labiau, jeigu jis nedirbo, lankytojus, siūlytų jiems užsisakyti gėrimų ar teiktų informaciją dėl maisto užsakymo galimybių.
Grįsdamas L. B. kaltę, teismas neabejotinai remiasi ir S. L. teisme duotais parodymais, taip pat pastarojo rašytiniais paaiškinimais (b. l. 8, 9, 68-71). Tiek patikrinimo metu, tiek teikdamas rašytinį paaiškinimą bei apklausiamas teismo posėdyje S. L. patvirtino dirbęs bare, kurio tuometinis pavadinimas buvo „C.“. Ėjo barmeno-padavėjo pareigas (ruošė gėrimus, nešdavo maistą), dirbo apie 2 savaites, nurodymus jam duodavo bare dirbęs pažįstamas R. R., būtent per kurį ir pradėjo dirbti. Darbo sutartis nebuvo sudaryta, R. R. jam duodavo visus nurodymus. L. B., kuris bare buvo kasdien ir beveik visą laiką, jį matė dirbantį, R. R. dar pirmą dieną jį (S. L.) pristatė L. B. kaip naują darbuotoją (b. l. 68-71). Taigi teismui liudytojas patvirtino rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, tuo pačiu patikslino, jog pirmame paaiškinime teiginius apie tai, kad dėl visko tarėsi su L. B., nurodė paprašytas R. R. Patikrinimo metu pastarasis vienu momentu priėjo prie baro (iki pradedant rašyti paaiškinimus) ir liepė rašant nurodyti, kad tai ne su juo, o su L. B. buvo tartasi dėl darbo pareigų, iš L. B. išklausydavo kasdienius nurodymus (b. l. 68-71). Atkreiptinas dėmesys, kad inspektoriams atėjus į kavinės patalpas, S. L., nešinas stiklinėmis, ėjo prie baro, kas matyti ir vaizdo įraše. Atsižvelgiant į tai, jog S. L. pripažino dirbęs barmenu-padavėju, stiklinių nešimas yra pilnai suprantamas, atitinka jo darbo pobūdį ir šioje vietoje niekaip nesutiktina su atstove, kad toks stiklinių nunešimas buvo paties asmens iniciatyva, kas pašaliniam asmeniui, juo, labiau jeigu baras apskritai nedirbo, būtų aiškiai neįmanoma.
Teisme buvo apklaustas ir R. R., kuris iš pradžių tikino 2017-12-14 bare lankęsis kaip klientas. Duodamas parodymus liudytojas tuo pačiu teigė, jog įvykio vakarą baras nedirbo, taigi, teismui uždavus klausimą, kaip tokiu atveju jis į tą barą pateko kaip klientas, liudytojas pradėjo pasakoti, kad visgi jis atėjo kitokiais tikslais. Anot jo, atvyko kartu su savo draugu P. P., kadangi šis buvo suderinęs jam susitikimą su vadovu L. B., siekiant aptarti įsidarbinimo galimybę, kadangi iš P. P. žinojo, jog barui reikalingas vadovas. Atėję rado L. B. sėdintį bare, P. P. juodu supažindino, po ko su L. B. bendrai aptarė R. R. įsidarbinimo galimybes, tačiau nieko konkrečiai tąkart nesutarė. Atsakydamas į užduotus klausimus, kodėl po pokalbio liko baro patalpose, liudytojas aiškino neva tiesiog su P. P. sėdėjo prie staliuko, kalbėjosi, ką toliau tą vakarą veiks. Tada atvažiavo kažkokia moteris, kuri atvežė kalėdinius papuošalus, o P. P. paprašė juos sunešti į vidų. Benešiojant daiktus, pasirodė darbo inspektoriai. Paklaustas, kokiu pagrindu jis yra bare, R. R. nurodė esantis barmenas, paminėjo, kad bus baro vadovas. Kodėl nurodė tokią melagingą informaciją, liudytojas aiškiai neatsakė, teigė tokiu būdu galvojęs, kad taip bus daugiau šansų jam įsidarbinti, taip pat tikėjosi gauti pinigų (iš B., kuris galbūt jam būtų sumokėjęs, nenorėdamas nemalonumų su Darbo inspekcija, o gal, anot R. R., jam būtų pinigų davę patys inspektoriai, o galiausiai netgi teismas). Pirminį rašytinį paaiškinimą rašė išsigandęs, jautė pareigūnų spaudimą, dėl ko nurodė išgalvotas aplinkybes (b. l. 75-81). Teismas tokius liudytojo parodymus vertina kritiškai, kaip neatitinkančius byloje surinktų įrodymų, prieštaraujančius paties pirminei pozicijai, nenuoseklius, galiausiai netgi nelogiškus. Liudytojo R. R. parodymai neatitinka netgi L. B. parodymų, taip pat P. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. Iš teisme duotų liudytojo R. R. parodymų matyti, kad pastarasis painiojosi savo paaiškinimuose - iš pradžių nurodė lankęsis kaip klientas, vėliau aiškino, kad vyko į P. P. sutartą darbo pokalbį su L. B. Po tariamo pokalbio dėl neaiškių priežasčių R. R. liko bare, iki pasirodant inspektoriams jame praleido ne mažiau nei valandą. Akivaizdu, jog pašalinis asmuo nedirbančiame bare likti negalėjo, kai tuo tarpu R. R. ne tik liko, bet ir nurodė padėjęs nešioti daiktus. Tokia liudytojo dėstoma įvykių eiga yra sunkiai įtikinama. Dar didesnę nuostabą kelia liudytojo paaiškinimai dėl to, kas nulėmė jo apsisprendimą nurodyti inspektoriams melagingą informaciją dėl jo darbo įmonėje, taip pat rašytinių paaiškinimų turinio. R. R. taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti, dėl kokių priežasčių inspektoriams prisistatė esantis barmenas – baro vadovas, dėl ko patikrinimo metu teiktame rašytiniame paaiškinime nurodė tokias aplinkybes, kurių vėliau atsisakė. Teiginiai dėl to neva tokiu būdu liudytojas tikėjosi būti įdarbintas ar gauti pinigų prasilenkia su elementaria logika ir iš esmės net nereikalauja platesnio aptarimo. Nepaisant R. R. 2018-01-24 paaiškinimo bei teisme duotų parodymų, teismas laiko, kad minėtas liudytojas būtent savo pirminiame paaiškinime nurodė tikrovę atitinkančias aplinkybes. Iš šio paaiškinimo kaip tik matyti, jog R. R. nurodė MB „A.“ dirbantis 2 mėnesius, dėl darbo sąlygų tarėsi su direktoriumi L. B., numatytas atlygis 700-800 eurų (už pilną etatą), priklausomai nuo pardavimų, darbo valandos nuo 16.00 iki 02.00 val., kartais atvykstant ir darbo dienomis dienos metu. Jis dirba su kasa, aptarnauja klientus, gamina kokteilius, gėrimus. Atlyginimas, avansas jam buvo sumokėtas vieną kartą (praeitą mėnesį), instruktažas nepravestas, vyko tik įvadinis instruktažas, darbinius nurodymus duoda L. B. (b. l. 6). Kaip informatyvia ir reikšminga teismas remiasi vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo tiesiogiai peržiūrėta teismo posėdyje. Būtent įrašuose yra užfiksuoti reikšmingi duomenys iš patikrinimo vietos. Priešingai nei tikino liudytojas R. R. ar baigiamojoje kalboje akcentavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo laikyti, kad liudytojai rašytinius paaiškinimus rašė įbauginti, spaudžiami pareigūnų, teikdami esą pareigūnų pageidaujamus atsakymus pagal jų pačių suformuluotus menamus klausimus. Įrašuose užfiksuota medžiaga leidžia susidaryti objektyvų vaizdą, kokiomis aplinkybėmis buvo teikiami asmenų paaiškinimai. Matyti, kad buvo atliekama įprastinė rašytinių paaiškinimų įvykio vietoje paėmimo procedūra. Inspektoriai paaiškino tvarką, kokiu pagrindu prašoma aplinkybes surašyti raštu, išaiškino atsakomybę dėl žinomai melagingų parodymų davimo, kas yra būtina tokiais atvejais, ir toks išaiškinimas jokiu būdu nelaikytinas spaudimu ar grasinimu. Priešingai, tai yra pareiga, kurią inspektoriai atitinkamai vykdė. Analogiškai teismas, prieš apklausdamas liudytojus teisme, išaiškina atsakomybę tiek pagal ANK 224 straipsnį, tiek ir baudžiamąsias pasekmes pagal BK 235 straipsnį. Iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog paaiškinimai rašomi ramiai, atmosfera ne konfliktinė. Tai, jog inspektoriai nurodė klausimus ar papildomai paaiškino, kokio pobūdžio (ne turinio) aplinkybes reikia nurodyti, nereiškia, jog iš liudytojų buvo reikalaujama ir prašoma pageidaujamų atsakymų. Priešingai, įraše, pavadinimu „MOVOO“, užfiksuota, kaip, antai, inspektorius klausia, kokioje įmonėje ir kiek laiko asmenys dirba; liudytojas R. R. pasitikslina, ar jam reikia nurodyti įmonę ir kiek jis į dirbo, į ką inspektorius J. V. paaiškina, kad jeigu šis tiksliai nežino, gali nurodyti apytikslį laiką, kaip atskaitą imant mėnesio pradžią, pabaigą ir pan. Įrašų turinys rodo, kad paaiškinimų rašymo tvarka ir buvo būtent liudytojų atsakymai į jiems pateikiamus konkrečius klausimus. Iš vaizdo medžiagos galima vienareikšmiškai spręsti, kad ne patikrinimą vykdę pareigūnai, o bare dirbę S. L. ir R. R. patys teikė vienokius ar kitokius atsakymus į jiems užduodamas klausimus, atsakymų turiniui inspektoriai jokio poveikio nedarė. Priešingai, dar pačioje pradžioje J. V. paaiškino abiem, kad jie aplinkybes pagal užduodamus klausimus surašytų savais žodžiais, ką atsimena, o jei tiksliai neatsimena, tai atitinkamai ir pažymėtų paaiškinime. Tokiu būdu teismas pateiktą vaizdo medžiagą vertina kaip pilnai patvirtinančią liudytojų J. V., G. K., S. L. duotus parodymus bei paneigia R. R., o tuo pačiu ir gynybos tikinimus, jog dėl tariamo pareigūnų spaudimo ir tendencingai užduodamų klausimų pirminiais rašytiniais paaiškinimais negali būti remiamasi.
Tokiu būdu išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. B., būdamas MB „A.“ direktoriumi, neužtikrino, kad R. R. bei S. L. dirbtų sudarę rašytines darbo sutartis ir įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie socialinio draudimo pradžią, šiais savo veiksmais pažeisdamas DK 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto nuostatas. Baigiamojoje kalboje administracinėn atsakomybės traukiamo asmens atstovė akcentavo, jog administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kokį konkrečiai darbą buvo leista dirbti R. R. ir S. L., kas esą daro tiek kaltinimą neaiškų, tiek apriboja teisę į gynybą. Toks atstovės pastebėjimas dėl to, jog protokole nėra nurodytas R. R. ir S. L. darbo funkcijos, yra teisingas. Išnagrinėjus bylą, neginčytinai nustatyta, jog abu asmenys atliko darbo funkcijas darbdavio naudai, dirbo barmenais (dėl to, kad R. R. patikrinimo dienai būtų pilnai vadovavęs barui ir ėjęs baro vadovo funkcijas, kategoriškai teigti negalima). Šių aplinkybių pagrindu protokolas tikslintinas, nurodant, kad R. R. ir S. L. nurodytą laikotarpį dirbo barmenais. Tiek atliekant tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teisme, būtent šios aplinkybės buvo tiriamos, ir R. R., ir S. L. dar savo pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kokias darbo funkcijas jie atliko bare „C.“, dėl ko laikytina, jog toks patikslinimas niekaip nepasunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties.
Nagrinėjamu administraciniu nusižengimo protokolu L. B. yra kaltinamas padaręs dar vieną nusižengimą, t. y. nustatytais terminais neužtikrinęs, kad būtų pateikti vyr. darbo inspektoriaus J. V. nurodymuose (iš viso trijuose) išvardinti MB „A.“ dokumentai. Šio nusižengimo L. B. neginčija ir jį pilnai pripažįsta. Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2018-01-04, 2018-01-17 bei 2018-01-31 nurodymais MB „A.“ vadovas L. B. įpareigotas pateikti darbo sutartis su darbuotojais, įsakymą dėl darbo laiko apskaitos, darbuotojų laiko grafikus, žiniaraščius, darbo užmokesčio paskaičiavimo dokumentus, baro nuomos sutartį, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog L. B. prašomus dokumentus nustatytais terminais inspekcijai būtų pateikęs (b. l. 19-21). Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. B. nevykdęs nurodymų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, yra privalomi, atitinkamai pažeidė nurodyto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 20 punktą. Tokiais veiksmais L. B. padarė ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Atkreiptinas dėmesys, jog L. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-15 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir ANK 505 straipsnio 1 dalį nuostatas, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai laikoma, jog abu pažeidimus L. B. padarė pakartotinai ir tokie L. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį bei 505 straipsnio 2 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis bei nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nelegaliai įdarbintų asmenų skaičių (iš viso du darbuotojai). Taip pat įvertinama L. B. asmenybė – dirbantis, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus L. B. minimalias baudas, numatytas ANK 95 straipsnio 2 dalies bei ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcijose. Pažymėtina, kad toks administracinės baudos dydis formaliai nukrypsta nuo ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių (nesant nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių), visgi, įvertinus tai, kad nelegaliai įdarbinti asmenys dirbo palyginti neilgai, dėl ko į biudžetą nesumokėti mokesčiai nebuvo dideli, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, laikytina, kad minimalūs baudų dydžiai atitiks teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus bei bus pakankami administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Atsižvelgiant į posėdžio metu išreikštą prašymą dėl baudos išdėstymo tuo atveju, jeigu teismas nutartų pripažinti asmenį kaltu, taip pat įvertinus baudos dydį, paskirtos baudos mokėjimas išdėstomas 10 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nustatyti ilgesnės trukmės termino teismas neturi pagrindo, kadangi asmuo nepateikė teismui dokumentų (išskyrus antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, nors paklaustas L. B. pripažino net nežinantis, dėl ko šis išieškojimas yra vykdomas), iš kurių būtų galima spręsti, kad net ir toks beveik 8 kartus ilgesnis nei įstatymo numatytas terminas yra nepakankamas baudai sumokėti.
Pažymėtina, jog anksčiau išdėstytais argumentais liudytojo R. R., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, parodymai apie tai, kad jis 2017-12-14, apie 18.55 val., bare „C.“ nedirbo, barmeno funkcijų neatliko, buvo atėjęs neva tik aptarti su L. B. įsidarbinimo galimybes, o, atvykus VDI inspektoriams, spontaniškai sugalvojo nurodyti melagingą informaciją apie tai, kad jis bare dirba, tokiu būdu esą tikėdamasis realiai įsidarbinti arba bent jau gauti finansinę naudą, melagingai prisistatė esantis barmenu ir būsimu baro vadovu, ką, spaudžiamas inspektorių, paveiktas baimės, nurodė ir patikrinimo vietoje rašytame paaiškinime, buvo įvertinti kritiškai, kaip neatitinkantys objektyvios tiesos. Atsižvelgiant į tai, nutarimui įsiteisėjus, praneština prokurorui apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A18.-764-932/2018 2018-05-15 teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas R. R. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 505 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
L. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 5 000 eurų dydžio baudą.
L. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 550 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, L. B. pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalį ir 505 straipsnio 2 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 5 000 (penkių tūkstančių) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 5 000 eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant baudą mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (po 500 eurų), sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.
Nutarimui įsiteisėjus, pranešti prokurorui, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A18.-764-932/2018 2018 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašais (diskas įdėtas į voką, kuris prisegtas prie bylos viršelio) palikti saugoti kartu su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 18078025121. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).