- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 1-63-795/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00025-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Civilinis ieškovas
- M. D., O.
- Nukentėjusysis
- O. D.
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Liubovė Šiušienė, Eugenija Galatiltienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, aukštojo išsilavinimo, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbanti, teista:
2011-11-Y Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. bauda 16 MGL, baudos nesumokėjusi, teistumas neišnykęs,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:
laikotarpiu nuo 2008 m. liepos vidurio iki 2008 m. rugpjūčio 1x d., tikslus laikas nenustatytas, bute S g. x , Klaipėda, būdama UAB “D” direktore, prisistačiusi UAB “D” privačios kolegijos mokslų daktare, neturėdama teisėto pagrindo, suorganizavo visų tipų masažų kursus ir apgaulės būdu iš M. D. įgijo 600 Lt ir iš O. D. įgijo 600 Lt.
Nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje atspausdino netikrą sertifikatą lietuvių kalba ir jį pasirašė savo bei Sveikatos priežiūros fakulteto dekanės Ž. J. vardu. Šį dokumentą 2008 m. rugpjūčio mėnesį, bute, S g. x, Klaipėdoje, po masažų pravedimo išdavė M. D..
nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje atspausdindama pagamino netikrus sertifikatus lietuvių kalba, kuriuos pasirašė savo Sveikatos priežiūros fakulteto dekanės Ž. J. vardu, ir šiuos dokumentus po masažų pravedimo, 2008-08-1x ir 2008-09-22, bute S g. x, Klaipėdoje, išdavė O. D..
V. J. buvo kaltinama ir tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:
iš anksto turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudama pasitikėjimu ir melagingai pateikdama informaciją apie galimą verslą, 2008 metų rugpjūčio mėnesyje pastoviai bendraudama įkalbėjo O. D. investuoti į hidraulinių briketų gamybos verslą, t.y. 2008 m. rugpjūčio 30 d. apie 14 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Pramogų ir poilsio centre "B", esančiame B g.Y, Vilnius, iš O. D. apgaule išviliojo 12 000 Lt, po to iškart surašė tikrovės neatitinkantį raštą, jog pinigus, t.y. 12000 Lt už hidraulinių briketų gamybos presą duoda V. J. ir O. D..
Tęsdama nusikalstamą veiką, V. J. tą pačią 2008 m. rugpjūčio 30 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Pramogų ir poilsio centre "B", esančiame B g.Y, Vilnius, piktnaudžiaudama O. D. pasitikėjimu ir melagingai pateikusi informaciją, jog reikia pinigų verslo plėtojimui, iš O. D. apgaule išviliojo ir paėmė 1000 Lt.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. J., piktnaudžiaudama pasitikėjimu ir teigdama, kad verslo plėtojimui dar reikalingi pinigai, t.y. jog būtina skubiai išpirkti hidraulinių briketų gamybos presą, įkalbėjo O. D. dar investuoti 21 000 Lt į hidraulinių briketų gamybos preso pirkimą, t.y. 2008 m. rugsėjo 08 d. apie 13 val. Vingio parko kavinėje, Vilniuje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apgaule išviliojo 1 000 Lt, po to iškart surašė tikrovės neatitinkantį raštą, jog pinigus, t.y. 21000 Lt. už hidraulinių briketų gamybos presą duoda V. J. ir O. D..
Vėliau, tiksli data ir tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tęsdama nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, bei teigdama jog reikalingi pinigai jų bendram verslui: nupirkto hidraulinių briketų gamybos preso pervežimui, kontaktų suradimui, V. J., būdama adresu S g. x, Klaipėdoje, iš O. D. apgaule išviliojo ir paėmė 3000 Lt, melagingai surašydama raštelį, jog pinigus paima verslo plėtojimui.
Tokiu būdu V. J., įsipareigojusi pradėti bendrą verslą ir parvežti nupirktą hidraulinių briketų gamybos presą, savo įsipareigojimo nevykdė, hidraulinių briketų gamybos presą nuo O. D. paslėpė, pinigų, tariamai investuotų į hidraulinių briketų gamybos presą ir verslą, negrąžino ir iš O. D. apgaule savo naudai įgijo turto už 37 000 Lt.
Nusikaltimai, numatyti BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje
Kaltinamoji V. J. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji įkūrė sveikatingumo centrą išnuomotame bute S g. Žmonės važiavo iš visos Lietuvos. V. J. sukūrė modelį, kaip padėti ne chirurginiu būdu žmonėms, mokė žmones padėti vieni kitiems. M. D. buvo patenkintas kursais, apie jokius pinigus nebuvo net kalbos. Jis papasakojo, kad sesuo O. D. yra vieniša, jai skauda stuburą. V. J. sutiko padėti O. D., „sutvarkė“ jai stuburą. O. D. pamilo V. J., vėliau įsimylėjo jos sūnų O. A.. V. J. buvo įkūrusi UAB „D“. Ž. J. šioje firmoje dirbo kažkokį darbą. V. J. darė eksperimentą, mokė žmones padėti patys sau ir vieni kitiems. Ji išgydė M. D. nugarą, iš jo pinigų už kursus negavo. M. D. pinigų neturėjo, jį išlaikė O. D.. O. D. masažų kursų ji nepravedė. V. J. ir Ž. J. sukūrė pažymėjimo apie išklausytus kursus pavyzdžius. Šie pažymėjimai nebuvo dokumentai, jie buvo negaliojantys. O. D. paprašė išduoti pažymėjimą, kad ji lankė kursus, norėjo kruiziniame laive susirasti lengvesnį darbą. V. J. davė jai pažymėjimą ir pasakė, kad pažymėjimas negalioja. M. D. taip pat paprašė pažymėjimo apie lankytus masažų kursus. Jam V. J. taip pat davė pažymėjimo pavyzdį, pasakė, kad pažymėjimas negalioja. Ž. J. kitų anketinių duomenų nežino. Žino, kad ji turi medicininį išsilavinimą ir pagal sutartį tvarkė UAB „D“ buhalteriją. Pažymėjimuose ties Ž. J. pavarde pasirašė pati Ž. J.. Ši Ž. J. ir teisiamajame posėdyje liudijanti Ž. J. nėra tas pats asmuo.
N. O. D. parodė, kad 2008 m. liepos mėnesį M. D. pasakė, kad lanko stuburo tempimo kursus. O. D. taip pat panoro lankyti šiuos kursus. Ji kartu su M. D. nuvyko į mokymo vietą, S g. x, Klaipėdoje. Tada ji ir susipažino su kaltinamąją V. J.. V. J. pasakė, kad pabaigusi jos masažų kursus O. D. gaus sertifikatą, kuris galios ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Kaltinamoji prisistatė esanti gydytoja, įvaldžiusi stebuklingą tempimo metodą, terapiją, kurią sudaro sąnarių, raumenų tempimas, kaitinimas masažo būdu. Ji patvirtino šiuo masažu išgydžiusi savo neįgalų sūnų. V. J. sakė, kad kursai kainuoja 400 Lt, o kvalifikacijos kėlimas papildomai kainuoja 200 Lt. O. D. sumokėjo V. J. 400 Lt. Ši jokio čekio, ar kasos pajamų orderio neišrašė. Kursai vyko tris kartus per savaitę. Juose dalyvaudavo 3-x žmonės. Po mėnesio O. D. gavo sertifikatą, patvirtinantį, kad ji baigė masažo kursus. V. J. paminėjo, kad O. D. dar trūksta įgūdžių, pasiūlė dalyvauti papildomuose kursuose. O. D. sumokėjo V. J. dar 200 Lt ir baigė trumpesnius kursus. Pabaigusi šiuos kursus ji vėl gavo sertifikatą. Vėliau pastebėjo, kad sertifikatuose nėra numerio.
Nukentėjusysis M. D. parodė, kad 2008 m. birželio - liepos mėn. jis dienraštyje perskaitė skelbimą, kviečiantį mokytis intensyvaus masažo. Kursai vyko bute, S g. x, Klaipėdoje. Kursus vedė kaltinamoji V. J., juose dalyvavo 3-x žmonės. Už kursus jis kaltinamajai sumokėjo 400 Lt. Apie kursus jis papasakojo ir savo seseriai O. D., ši panoro dalyvauti kursuose. V. J. sakė, kad ji yra gydytoja, išgydžiusi daug nepagydomų ligų, taip pat ir savo sūnų. M. D. tikėjosi ateityje daryti masažus, todėl pageidavo baigęs kursus gauti tai patvirtinantį sertifikatą, tačiau nesidomėjo, ar bendrovei „D“ suteikta teisė išduoti mokymo sertifikatus. Kursai vyko tris kartus per savaitę bute, S g. x. V. J. parodydavo, kaip atliekamas masažas, vėliau nurodydavo dirbti savarankiškai. Tuomet jie masažą darydavo vieni kitiems. Po mėnesio M. D. kursus baigė ir gavo sertifikatą. V. J. paminėjo, kad ji rengia dar vienus kursus, kur jis galėtų išmokti naujų pratimų. M. D. kaltinamajai sumokėjo už papildomus kursus 200 Lt. V. J. kalbėjo ir apie netradicinius gydymo būdus, nukentėjusysis matė virgules, švytuokles ir kitas priemones.
L. O. M. D. parodė, kad jos duktė O. D. ir sūnus M. D. lankė masažo kursus pas kaltinamąją V. J. ir gavo sertifikatus.
L. Ž. J. parodė, kad ji dirba Vilniaus valstybinėje kolegijoje sveikatos fakultete. Kaltinamosios V. J. ji nepažįsta. UAB „D“ niekad nedirbo ir nebuvo sudariusi su šia įmone jokių sutarčių. Teismo parodytuose dokumentuose – UAB „D“ sertifikatuose, ties vardu ir pavarde Ž. J., yra ne jos parašas.
Nukentėjusiųjų M. D. ir O. D. pateikti dokumentai:
2008-08-1x Privačios kolegijos – UAB „D“ sertifikatas, išduotas O. D., išklausiusiai kursą tema: klasikinis gydomasis masažas“, suteikta klasifikacija: terapijos specialistė. Dokumentas pasirašytas generalinės direktorės V. J. ir sveikatos priežiūros fakulteto docentės Ž. J..
2008-09-22 Privačios kolegijos – UAB „D“ sertifikatas, išduotas O. D., išklausiusiai kursą tema: klasikinis gydomasis masažas“, suteikta kvalifikacija: terapijos specialistė. Dokumentas pasirašytas generalinės direktorės V. J. ir sveikatos priežiūros fakulteto docentės Ž. J..
2008-08 Privačios kolegijos – UAB „D“ sertifikatas, išduotas M. D., išklausiusiam kursą tema: klasikinis gydomasis masažas“, suteikta kvalifikacija: terapijos specialistas. Dokumentas pasirašytas generalinės direktorės V. J. ir sveikatos priežiūros fakulteto docentės Ž. J..
(II t., b.l. 121-123).
Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2012-01-27 Nr. 11K-493(11) konstatuota, kad UAB „D“ 2008-08-1x, 2008-09-22, 2008-08 sertifikatuose lietuvių ir anglų kalba, šalia spausdintų žodžių „sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ž. J.“ pasirašė V. J. (b.l. 118-120, 2 t.).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija apie UAB „D“ darbuotojus patvirtina, kad šioje įmonėje Ž. J. nėra dirbusi (II t., b.l. 7x).
Švietimo informacinių technologijų centras 2011-04-06 raštu Nr. 90-(1.6)-D3-Y7 patvirtino, kad UAB „D“, įmonės kodas 122014x62, buveinės adresas Apkasų g. 3x-3, Vilniuje, nėra įregistruota Švietimo ir mokslo institucijų registre ir iki 2011 m. balandžio 4 d. nesikreipė dėl įregistravimo šiame registre. Švietimo ir mokslo ministerija UAB „D“ nėra išdavusi licencijos vykdyti formaliojo profesinio mokymo programą (-as), ar leidimo studijoms ir su studijomis susijusią veiklą (II t., b.l. 70).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų išvadą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji V. J. apgaule įgijo nukentėjusiųjų M. D. 600 Lt vertės turtą ir O. D. 600 Lt vertės turtą.
Nukentėjusieji tiek ikiteisminio, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu patvirtino, jog buvo įsitikinę, kad kaltinamoji V. J. turi medicininį išsilavinimą, o jos atstovaujama įmonė turi leidimą organizuoti masažų kursus, teikti mokumo ir švietimo paslaugas. UAB „D“ teikiamos masažų kursų paslaugos buvo išreklamuotos internete. Pinigus už mokymus nukentėjusieji M. D. ir O. D. sumokėjo kaltinamajai V. J., pagrįstai tikėdamiesi, kad už sumokėtus pinigus jie bus apmokyti, jiems bus suteikta kvalifikacija. Šį nukentėjusiųjų suvokimą sustiprino ir tai, kad masažų kursuose dalyvavo keletas žmonių, juos organizuojanti V. J. prisistatė medicinos mokslų daktare, išgydžiusia savo komos ištiktą sūnų. Nukentėjusiesiems baigus vieną masažų kursų ciklą, jiems buvo įteikiami sertifikatai, su atspausdintu firmos UAB „D“ pavadinimu ir logotipu sertifikatai pasirašyti ne tik juos rengusios kaltinamosios V. J., bet ir sveikatos priežiūros fakulteto docentės Ž. J.. Iš karto po sertifikatų įteikimo, nukentėjusiesiems pasiūlyta tęsti mokomuosius kursus, papildomai už juos sumokant po 200 Lt.
Nukentėjusieji buvo apgaudinėjami jiems įteigiant, jog jie turi reikalą su rimtu juridiniu asmeniu, besiverčiančiu švietimo ir mokymo veikla. Pati kaltinamoji V. J. skelbėsi esant medicinos mokslų daktarė, nors nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio įrodymų tyrimo metu nepateikė dokumentų, patvirtinančių turimą išsilavinimą. Vertinant laikotarpį, per kurį kaltinamoji, pasinaudodama UAB „D“ vardu, rinko pinigus iš nukentėjusiųjų, matyti, jog ši bendrovė neturėjo teisės verstis švietėjiška ir mokymo veikla, neturėjo Švietimo ir mokslo ministerijos išduotos licencijos vykdyti formaliojo profesinio mokymo programą, ar leidimo studijoms ir su studijomis susijusiai veiklai (II t., b.l. 70). Šiuo laikotarpiu UAB „D“ taip pat neturėjo turtinės galimybės atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, nes įmonė neturėjo jokio nekilnojamojo ar kito materialaus turto, iš įmonės įstatuose įregistruotos veiklos jokių pajamų negavo, finansinių ataskaitų už 2008 m. neteikė (II t., b.l. 1). Minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad UAB „D“ buvo naudojama tik kaip priemonė nusikalstamiems tikslams pasiekti, o ne teisėtai ir sąžiningai ūkinei veiklai vystyti bei ekonominei naudai sukurti. Visi šios kaltinamosios V. J. naudotos apgaulės elementai vienas kitą papildo ir egzistuoja tik kaip visuma aplinkybių, iškraipančių nukentėjusiųjų tikrovės suvokimą ir iš esmės suklaidinančių nukentėjusiuosius dėl turto perleidimo. Tuo pačiu ši apgaulė apsunkino ir asmens, faktiškai įgijusio ir naudojusio nukentėjusiųjų turtą, nustatymą bei pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka (sertifikatai išduoti juridinio asmens UAB „D“ vardu, pinigai, už šio juridinio asmens prisiimtus įsipareigojimus sumokėti V. J.).
Kaltinamoji padarė vieną tęstinį nusikaltimą, kvalifikuojamą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Veikos tęstinumą patvirtina šios faktinės aplinkybės: kaltinamoji V. J. manipuliavo tikrovės neatitinkančia reklama- apie suteikiamas paslaugas, paskleisdama ją dienraščiuose, nurodydama įmonės „D“ rekvizitus, abu nusikalstamos veikos epizodai laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltinamosios sumanymą dėl to paties dalyko. Kaltinamoji galėjo ir nežinoti konkretaus žalos, kuri bus padaryta fiziniams asmenims dydžio, tačiau manipuliuodama juridinio asmens UAB „D“ duomenimis ir apgaulinga informacija, bei sudarydama išreikštos šalių valios neatitinkančias sutartis su nukentėjusiaisiais, veikė nekonkretizuota tiesioginės tyčios forma. Esant šiai kaltės formai, kaltininko atsakomybė kyla pagal padaryto nusikaltimo pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji V. J. pagamino netikrus dokumentus:
2008-08-1x ir 2008-09-22 Privačios kolegijos – UAB „D“ sertifikatus, išduotus O. D., išklausiusiai kursą tema: klasikinis gydomasis masažas“.
2008-08 Privačios kolegijos – UAB „D“ sertifikatą, išduotą M. D., išklausiusiam kursą tema: klasikinis gydomasis masažas“.
Šiuose dokumentuose V. J. įrašė žinomai neteisingą informaciją, kad UAB „D“ turi mokymo įstaigos -privačios kolegijos statusą, kad šiuo dokumentu O. D. ir M. D. suteikiama terapijos specialisto kvalifikacija. Dokumentus V. J. pasirašė generalinės direktorės V. J. vardu ir suklastotu sveikatos priežiūros fakulteto docentės Ž. J. parašu. Šiuos netikrus dokumentus V. J. paleido į teisinę apyvartą, išduodama juos nukentėjusiesiems O. D. ir M. D., kaip jų įgytą kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Ši kaltinamosios V. J. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip dviejų nusikaltimų realioji sutaptis.
Nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje kaltinamoji V. J. padarė tiesiogine tyčia. Į mokymo sertifikatus įrašydama žinomai melagingus duomenis apie atliktus mokymus, įgytas kvalifikacijas, patvirtindama šiuos dokumentus suklastotu sveikatos priežiūros fakulteto dekanės Ž. J. parašu, ji suprato, kad tokiu būdu gamina netikrus dokumentus ir norėjo taip veikti.
Kaltinamajame akte aprašant V. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad V. J. netikruose dokumentuose pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, t.y. Sveikatos priežiūros fakulteto dekanės Ž. J. vardu. Nustatyta, kad kaltinamoji V. J. pagamino netikrus dokumentus, kuriuose šalia įrašo „sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ž. J.“ pasirašė pati V. J., tokiu būdu paneigiant kaltinamosios V. J. nurodytą aplinkybę, kad egzistuoja kita Ž. J., kuri šiuo metu gyvena užsienyje, ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Iš kaltinimo pašalinama perteklinė aplinkybė, kad V. J. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu.
Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje
Kaltinamoji V. J. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad jos sūnus O. A. prieš traumą ketino pradėti kuro briketų gamybos verslą, buvo sumokėjęs už į kuro briketų gamybos presą 3000 Lt pirmąją įmoką. V. J. yra stipri verslininkė, keturis metus dirbo seime. Ji susisiekė su preso savininku A. A. ir susitarė dėl kuro briketų preso pirkimo. O. D. norėjo dalyvauti versle, sakė turinti santaupų, pasiūlė investuoti į kuro briketų gamybą. Po keleto dienų V. J., O. D. ir A. A. susitiko Vilniuje, kavinėje. Jie kalbėjosi apie preso pirkimą, O. D. pasiūlė sumokėti užstatą. O. D. davė A. A. 9 000 Lt ir V. J. 1000 Lt. V. J. surašė raštelį, kuriame nurodė, kad gavo iš O. D. 1000 Lt kurui. A. A. prašė paskubėti sumokėti likusią pinigų sumą. Jis sakė, kad kuro briketų presas yra tvarkingas, veikiantis. O. D. grįžo iš užsienio, nakvojo oro uoste Vilniuje ir laukė atvykstant V. J.. Kaltinamoji V. J. atvažiavo į Vilnių ir su A. A. bei O. D. susitiko kavinėje „Lakštingala“. V. J. sumokėjo A. A. 18 000 Lt už presą. O. D. sumokėjo 3000 Lt. V. J. už presą A. A. sumokėjo 18 000 Lt, ir 3000 Lt avansą, kurį buvo sumokėjęs A. A. iki traumos. O. D. A. A. už presą sumokėjo pirmą susitikimo dieną 9000 Lt ir antrą susitikimo dieną 3000 Lt. Dar 1000 Lt ji davė V. J. už benziną. V. J. ir O. D. norėjo įteisinti preso įsigijimą, tačiau A. A. tvirtino, kad viskas yra gerai, presas veikia. V. J. ir O. D. važiavo pas ūkininką, apžiūrėjo presą. Jos planavo vykdyti bendrą verslą. Verslas nepavyko, nes presas neveikė. Kuro briketų gamybos presas ir šiuo metu yra pas ūkininką.
Šiems kaltinamosios parodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno 2010 m. vasario 18 d. V. J. parodė, kad O. D. iš sūnaus O. A. sužinojo, kad šis yra investavęs į kuro briketų gaminimo presą. O. D. pageidavo prisidėti prie verslo, tikėjosi dirbdama telefonu priimti užsakymus. 2008 m. rugsėjo pradžioje, pramogų ir poilsio centre „B“, B g. Y, Vilniuje, V. J. ir O. D. susitiko su A. A.. Susitikę jie kalbėjo apie preso įsigijimą. O. D. pasakė, kad turi 10 000 Lt, kuriuos gali investuoti. O. D. perdavė A. A. 9000 Lt, dar 3000 Lt jis buvo gavęs anksčiau iš O. A., kaip užstatą. V. J. surašė raštelį, kad ji ir O. D. A. A. už presą perduoda 12 000 Lt. Po mėnesio ji ir sūnus O. A. pasitiko O. D. oro uoste ir Vingio parke, kavinėje, „Lakštingala„ susitiko su A. A.. Čia O. D. A. A. už presą perdavė 11 000 Lt, V. J. perdavė 10 000 Lt. V. J. vėl surašė raštelį, kuriame nurodė A. A. perduotą bendrą sumą 21 000 Lt. Sumokėjus visus šiuos pinigus turėjo gauti techniškai tvarkingas ir eksploatavimui paruoštas stakles – presą. Nuvykus į Pasvalio rajoną, pas ūkininką Mindaugą, gamybiniame pastate matė stakles- presą, tačiau jos nebuvo techniškai tvarkingos. A. A. žadėjo šį presą pataisyti, tačiau taip ir nepataisė. Po mėnesio ji susitiko su O. D. jos namuose, S g. x, Klaipėda, O. D. jai davė 3000 Lt. Šie pinigai buvo skirti jos sūnaus, kuris sunkiai vaikšto, automobilio remontui. O. D., duodama pinigus – 3000 Lt, pasakė, kad jie skirti naujo automobilio įgijimui arba senojo automobilio remontui. Nenorėdama priimti iš O. D. dovanos, V. J. surašė paskolos raštelį, kuriame nurodė, kad skolinasi 3000 Lt. O. D. dėl preso įsigijimo neįkalbinėjo, ji pati norėjo būti šio verslo dalininke (b.l. 133-136, 2 t.)
2010 m. lapkričio 1x d. ir 2012 m. vasario 29 d. apklausų metu V. J. paaiškino, kad pirmo susitikimo metu O. D. A. A. perdavė tik 9 tūkstančius, o 1 000 Lt davė jai, V. J.. Katinamoji surašė raštelį, patvirtinantį, kad ji iš nukentėjusiosios gavo 1000 Lt. Kito susitikimo metu buvo surašytas raštelis, kuriame nurodyta, kad A. A. gavo pinigus – 21 000 Lt. Iš šių pinigų 18 000 Lt buvo perduoti V. J., o 3000 Lt O. D.. Iš viso už stakles A. A. jos sumokėjo 33 000 Lt, iš jų 21 000 Lt sumokėjo V. J., o likusius pinigus O. D.. Papildomai iš O.D. V. J. gavo 3 000 Lt , bei 1 000 Lt, ir tai patvirtina jos surašyti rašteliai. Verslas neprasidėjo nes pjuvenų briketų presas taip ir nebuvo paruoštas darbui. Vėliau, nepavykus pradėti bendro verslo, V. J. surašė nukentėjusiosios O. D. prašymu raštelį, kuriuo patvirtino, kad yra skolinga M. D. 34 000 Lt (II t., b.l. 14x-149, III t., 40-42).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino, paaiškindama, kad apklausų metu buvo pavargusi ir neperskaitė, ką protokoluose užrašė tyrėja.
N. O. D. parodė, kad 2008 m. vasarą, lankant masažo kursus, V. J. papasakojo, jog ji seniai užsiima verslu ir jai puikiai sekasi, šiuo metu ruošiasi verstis medžio pjuvenų briketų gamyba. V. J. ketino įsigyti hidraulinį briketų gamybos presą, kurio kaina gana nedidelė- 33 000 Lt. O. D. kaltinamąja patikėjo, nes ji kalbėjo labai įtikinamai. Vėliau V. J. pasakė važiuojanti į Vilnių pirkti aparatą, klausė nukentėjusiosios, kiek ši gali duoti pinigų. O. D. pasakė, kad gali duoti 12000 Lt. 2008 m. rugpjūčio 30 d. jos dviese išvažiavo į Vilnių. Kelionės metu kaltinamoji kažkam skambino ir derino susitikimo detales. Apie 14 val.,“Belmondo” pramogų centro kavinėje jos susitiko su A. A.. V. J. pristatė O. D. kaip verslo partnerę. A. A. jas patikino, kad aparatas gerai veikia ir yra saugomas Panevėžio rajone. O. D. A. A. perdavė 12000 Lt, o V. J. surašė sutartį, jog jos abi perka aparatą ir abi duoda jam 12000 Lt. Faktiškai visus pinigus 12 000 Lt A. A. davė viena O. D.. Matė, kad sutartyje nurodyta, jog pinigus duoda jos abi – V. J. ir O. D., tačiau šią sutartį pasirašė, nes pasitikėjo kaltinamąja. Toje pačioje kavinėje, išėjus A. A., V. J. paprašė paskolinti 1000 Lt. Nukentėjusioji O. D. paskolino V. J. 1000 Lt, o pastaroji surašė tai patvirtinantį raštelį. Vėliau V. J. pasakė, kad už hidraulinių briketų gamybos presą reikia skubiai sumokėti dar 21000 Lt. 2008 m. rugsėjo 3 d. O. D. išskrido į Graikiją ir iš banko sąskaitos paėmė 16 000 JAV dol. Iš Graikijos grįžo 2008 m. rugsėjo 9 d. Pinigus per keletą kartų konvertavo į litus. Sekančią dieną V. J., jos sūnus O. A. ir O. D. susitiko su A. A.. A. A. labai skubėjo. O. D. padavė jam 21 000 Lt. V. J. vėl surašė sutartį, kurioje nurodė, kad jos abi A. A. perduoda 21 000 Lt. Sutartį pasirašė V. J.. O. D. ir A. A.. V. J. sakė, kad Kaliningrade yra daug medžio pjuvenų, kad jos draugas “Šamilis” padės versle. Praėjus kažkuriam laikui, V. J. pasakė, kad reikia pinigų nuvažiuoti į Kaliningradą, suorganizuoti aparato pervežimą, bei paleidimą darbui. V. J. ji davė dar 3000 Lt. V. J. ranka surašė raštelį, patvirtinantį, kad iš O. D. ji gavo 3000 Lt. Raštelis buvo surašytas jos darbo vietoje, S g. x, Klaipėdoje. 2009 m. O. D. laikraštyje perskaitė skelbimą, kad V. J. yra iškelta civilinė byla dėl 600 Lt ieškinio draudimui ir suprato, kad kaltinamoji pinigų neturi ir ją apgaudinėja, apsimesdama sėkminga ir pasiturinčia verslininke. 2009 m. gegužės 1x d. O. D. pareikalavo V. J. nueiti pas notarą ir patvirtinti paskolos sutartį, kad ji iš O. D. yra gavusi 34 000 Lt. Jos susitiko notarų kontoroje pas notarę A. K., Šiaulių gatvėje. Notarė sutarties nepatvirtino, todėl kavinėje „Kavos namai“, M. M. al., V. J. parašė raštelį, jog iš jos mamos Onos M. D. ji skolinasi 34 000 Lt verslo plėtojimui. Raštelį O. D. prašymu, surašė jos mamos vardu, nes mama M. D. turi O. D. įgaliojimą tvarkyti jos reikalus. O. D. norėjo, kad mama turėtų reikalavimo teisę į tuos pinigus. Į šią sumą nebuvo įskaičiuoti pinigai – 3000 Lt, kuriuos O. D. davė jos darbo vietoje. Raštelyje V. J. nenurodė termino, per kurį įsipareigoja grąžinti pinigus. O. D. kartu su kaltinamąja buvo nuvažiavusi apžiūrėti briketų gamybos preso. Presas stovėjo daržinėje, jis buvo neveikiantis. O. D. nežino, kaip turi atrodyti toks presas. Ji neketino kartu su V. J. vykdyti bendro verslo, tik davė pinigus, kad būtų nupirktas kuro briketų gamybos presas ir V. J. galėtų vystyti verslą. Ji žadėjo pinigus grąžinti dalimis, tačiau tikslios datos, kada turi būti grąžinta visa pinigų suma, jos nenumatė.
L. M. D. parodė, kad pas kaltinamąją V. J. jis ir jo sesuo O. D. lankė masažų kursus. Geriant arbatą V. J. visiems kursus lankiusiems žmonėms papasakojo apie ketinimą įsigyti kuro briketų gamybos presą. Kaltinamoji sakė, kad yra didelė kuro briketų paklausa, rodė standartinių briketų pavyzdžius. M. D. suprato, kad V. J. ieško asmens, kuris padėtų jai, ar kartu su ja verstųsi briketų gamyba. M. D. pasakė, kad pirkti pjuvenas iš lentpjūvių bus brangu ir daugiau šia tema su V. J. nediskutavo. Vėliau jo sesuo O. D. papasakojo, kad ji paskolino V. J. didelę pinigų sumą, kurios ši negrąžina. Odeta papasakojo, kad du kartus su V. J. važiavo į Vilnių ir kažkam perdavė pinigų sumas už presą, vieną kartą skrido į Graikiją, išgryninti banko sąskaitoje laikomų pinigų. O. D. rodė V. J. surašytus raštelius, kurie M. D. pasirodė nekonkretūs.
L. O. M. D. parodė, kad 2009 m. jos duktė O. D. papasakojo, kad kaltinamajai V. J. ir A. A. ji per keletą kartų davė 37 000 Lt: vieną kartą davė 12000 Lt, kitą kartą 1000 Lt, vėliau dar 3000 Lt ir 21 000 Lt. O. D. papasakojo, kad pinigus perdavė tikslu įsigyti kuro briketų gamybos presą. Duktė turėjo raštelius, patvirtinančius, kad pinigus 33 000 Lt perdavė A. A. ir 4000 Lt- V. J.. V. J. planavo gaminti kuro briketus, uktė O. D. investavo į šį verslą, nors apie tai nieko nesuprato. Duktė O. D. papasakojo, kad ji buvo Panevėžio rajone, pas ūkininką, matė presą. Preso dokumentų ji nematė. Tuo metu, kai buvo rodomas presas, jis buvo įjungtas, veikė. M.O. D. mano, kad O. D. buvo apgauta, nes neturi preso įsigijimo dokumentų. Duktė skambino V. J. ir pasakė, kad nebenori tęsti bendro verslo, paprašė grąžinti pinigus. V. J. sutiko patvirtinti paskolos sutartį pas notarą. 2009 m. gegužės 1x d. V. J. surašytus raštelius jos nunešė notarei, kad ši juos patvirtintų. Notarė atsisakė tokius dokumentus tvirtinti. Tada V. J. pati surašė paskolos sutartį, kurioje nurodė, kad iš M.O. D. ji pasiskolino 34 000 Lt. Iš tiesų šiuos pinigus V. J. buvo gavusi iš O. D.. Kodėl raštelyje yra nurodyti 34 000 Lt, o ne 37 000 Lt, M.O. D. nežino, mano, kad iš susijaudinimo ji nepastebėjo įrašytos mažesnės sumos.
Liudytojas A. A. parodė, kad 1999 m. liepos mėn. jis įsigijo kuro briketų gamybos aparatą-presą, už kurį sumokėjo 10 000 Lt. Kuro briketų preso perdarymui ir patobulinimui jis papildomai išleido 9 440 Lt, todėl šio aparato vertė pakilo. Tuo metu jis vykdė veiklą, susijusią su kuro briketų gamyba, turėjo individualią įmonę „A“. Prieš x metus jis nusprendė kuro briketų gamybos presą parduoti, įdėjo į dienraštį „Lietuvos rytas“ skelbimą. Pagal skelbimą atsiliepė daug žmonių. Apžiūrėti preso atvyko Aleksandras. Jis apžiūrėjo presą, įsitikino, kad jis veikia. Su juo susitarė, kad presą parduos už 38 000 Lt. Aleksandras sumokėjo 3000 Lt užstatą, A. L. A. surašė raštelį, patvirtinantį, kad gavo avansą. Konkretaus termino visai pinigų sumai sumokėti jie nenumatė. Per du metus Aleksandras daugiau nebuvo atvažiavęs ir nurodytu telefonu neatsiliepė. Presas tuo metu buvo saugomas V. B. individualioje įmonėje. Po dviejų metų jam paskambino Aleksandro mama V. J.. Ji paaiškino norinti pirkti presą, už kurį Aleksandras paliko užstatą. A. A. patvirtino, kad jo ir Aleksandro susitarimas galioja, kad V. J., sumokėjusi visą sutartą pinigų sumą, gali pasiimti presą. 2008 m. rugpjūčio 30 d. į Vilnių atvyko kaltinamoji V. J., Aleksandras ir nukentėjusioji O. D.. Jie susitiko pramogų ir poilsio centre „B“. O. D. jam padavė 9 000 Lt. V. J. ranka surašė raštelį, kad perduoda 12 000 Lt. Į šią sumą buvo įtrauktas 3000 Lt avansas , sumokėtas Aleksandro. Su V. J. jie susitarė, kad kuro briketų gamybos presas liks pas A. A., kol bus sumokėta visa pinigų suma. Po mėnesio, 2008 m. rudenį, V. B. paprašė skubiai pasiimti iš jo įmonės presą. A. A. susisiekė su V. J. ir paprašė sumokėt likusius pinigus ir pasiimt presą. V. J. paprašė surasti kitą vietą preso saugojimui. A. A. susitarė su M. M., UAB R“ vadovu, ir šis leido laikyti presą UAB „R“ patalpose. Presas A. A. iniciatyva buvo nugabentas į Pasvalio r. Rimkūnų kaimą. Šiuo metu minėtas presas tebėra tame pačiame kaime. 2008 m. rugsėjo 8 d., apie 13 val., Vingio parko kavinėje jis vėl susitiko su V. J. ir O. D.. O. D. jam sumokėjo 21 000 Lt. V. J. ranka surašė paskolos raštelį, kuriame nurodė, kad ji ir O. D. perdavė jam 21 000 Lt sumą už presą. Iš viso už kuro briketų gamybos presą jis gavo 33 000 Lt. M. M. sakė, kad V. J. su kita moterimi buvo atvykusi į Rimkūnų kaimą, prašė įjungti presą. M. M. presą įjungė, pademonstravo jo veikimą, pagamino kelis supresuotų pjuvenų briketus, kuriuos V. J. išsivežė. Vėliau V. J. prašė M. M., kad jis padėtų jai pervežti presą į kitą vietą, tačiau presas taip ir nebuvo pervežtas.
L. M. M. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje jam paskambino A. A. ir pasakė, kad pardavė savo pjuvenų briketavimo presą moteriai vardu Vanda. Jis paaiškino, kad Vanda neturi kur laikyti preso, paprašė jį pasaugoti UAB „R“ patalpose. To paties jo paprašė ir Vanda, paskambinusi telefonu. Po mėnesio UAB „R“ transportas durpių briketavimo presą iš Vilniaus parvežė į R k., Pasvalio r., ir pastatė įmonės patalpose. Po dviejų savaičių atvažiavo kaltinamoji Vanda, Aleksas ir Odeta. Jie apžiūrėjo presą, pajungė ir pagamino keletą pjuvenų briketų. Vanda ir Odeta įsitikino, kad presas veikia, pasiėmė pagamintus durpių briketus ir visi išvažiavo. 2009 metų kovą ar balandį Vanda dar kartą atvyko. Ji paprašė pagaminti dar keletą pjuvenų briketų, sakė norinti juos parodyti klientams. M. M., dalyvaujant kaltinamajai, pagamino keletą briketų. 2009 m. birželį kaltinamoji paskambino ir paprašė susitikti su ja Panevėžyje. Susitikimo metu ji pasiūlė kartu su ja gaminti pjuvenų briketus, tačiau jis atsisakė, nes jam kaltinamosios pasiūlymas pasirodė nerimtas. 2009 m. rugsėjį kaltinamoji paprašė presą nuvežti į Klaipėdą. M. M. už pervežimo paslaugą paprašė 800 Lt, kaltinamoji nesumokėjo, todėl presas liko stovėti jo įmonės teritorijoje. Pjuvenų briketų gamybos presas iki šiol yra pas jį, jis yra veikiantis, tačiau nenaudojamas.
Preso pirkimo – pardavimo sutartis, 199-07-Y patvirtina, kad liudytojas A. A. įsigijo kuro briketų presą iš G. T. už 10 000 Lt (I t., b.l. 74).
Dokumentai: PVM sąskaita- faktūra 2003-02-06, Nr. 2612336, ir kasos pajamų orderių kvitai serija LAC Nr. 6037086 ir Nr. 603710x, išrašyti BAB „N“, patvirtina, kad A. A. agregatą sumokėjo ABM 0,6x sumokėjo 9 000 Lt (I t., b.l. 7x-76).
Daikto apžiūros protokole užfiksuota, kad 2010 m. spalio 29 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai apžiūrėjo UAB „R“ gamybinėse patalpose, R k., Pasvalio r., stovintį kuro pjuvenų briketų gamybos presą. Prieš preso apžiūrą patalpa buvo užrakinta. Jokių akivaizdžių defektų, ar apgadinimų apžiūros metu nerasta (I b.l. 93-96). Po apžiūros tyrimui reikšmingas daiktas – kuro pjuvenų briketų gamybos presas perduotas saugoti liudytojui M. M. (I t., b.l. 97).
-Raštelis be datos, kuriuo patvirtinama, kad V. J. ir O. D. perduoda A. A. 12 000 Lt už hidraulinį briketų gaminimo presą, o A. A. patvirtina pinigus gavęs ir garantuoja, kad presas yra techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatavimui;
-Raštelis be datos, kuriuo patvirtinama, kad V. J. ir O. D. perduoda A. A. 21 000 Lt už hidraulinį briketų gaminimo presą, o A. A. patvirtina pinigus gavęs ir garantuoja, kad presas yra techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatavimui. Raštelyje nurodoma, kad sandorio suma 38 000 Lt.
- Raštelis be datos, kuriuo V. J. patvirtina iš O. D. gavusi 1 000 Lt;
- Raštelis be datos, kuriuo V. J. patvirtina iš O. D. gavusi 3 000 Lt verslo plėtojimui (I t., b.l. 4-7);
-ranka rašytas raštelis, kuriuo V. J. patvirtina, kad 2009-0x-1x iš O.M. D. pasiskolino 34000 Lt, kuriuos įsigaliojus verslui grąžins dalimis. O.M. D. patvirtina, kad pinigus paskolino 2009-0x-1x (It., b.l 29).
2012 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto I apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-241-466/2012, atmestas ieškovės V. J. civilinis ieškinys, pareikštas atsakovui A. A. dėl 21 000 Lt turtinės ir x0 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šis sprendimas įsiteisėjo 2013 m. kovo13 d. (IV t., b.l. 127-128, V t., b.l. 2-6).
2011 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-03464-10, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad A. A. V. J. ir O. D. pardavė neveikiantį ir techniškai netvarkingą kuro briketų gamybos presą, tokiu būdu apgaule įgijo 38 000 Lt vertės svetimą turtą. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamas tuo, kad pagal 2008 m. liepos 14 d. sutartį A. A. pardavė V. J. ir O. D. hidraulinį briketų gamybos presą už 38 000 Lt. Daikto apžiūros metu nustatyta, kad presas yra techniškai tvarkingas. V. J. yra žinoma preso laikymo vieta. A. A. parduodamas presą apgaulės nenaudojo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-03464-10, lapas Nr. 9x-99).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios V. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė. Svetimas turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu, tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus tikrąją savo valią. Sukčiavimo kaip nusikaltimo rezultatas- turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perleidimo kitam asmeniui. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra vienas iš apgaulės būdų. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos to asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Tai pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinėse nutartyse Nr. 2K-851/2001 ir 2K-387/2008. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą ir padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą.
V. J. pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad apgaule- piktnaudžiaudama O. D. pasitikėjimu, melagingai pateikdama informaciją apie galimą verslą, pastoviai bendraudama su O. D., įkalbėjo ją investuoti į hidraulinių briketų gamybos verslą ir apgaule išviliojo iš jos pinigus – 37 000 Lt. Gavusi pinigus, savo įsipareigojimų pradėti bendrą verslą nevykdė ir hidraulinį presą nuo O. D. paslėpė, o pinigų, tariamai investuotų į hidraulinį presą, O. D. negrąžino. Piktnaudžiavimas O. D. pasitikėjimu kaltinime aprašytas kaip kaltinamosios V. J. pastoviu bendravimu su nukentėjusiąja ir melagingos informacijos apie galimą verslą pateikimu.
Šioje byloje esminė apgaulė reikštų tai, kad V. J. neturėjo ketinimo pirkti hidraulinį presą ir jo nepirko, neketino kurti verslo, o pinigus, gautus iš O. D. preso įsigijimui, išleido savo asmeniniams, ar kitų asmenų poreikiams tenkinti; arba tai, kad V. J. suklaidino nukentėjusiąją dėl perkamo daikto egzistavimo, jo tikrosios paskirties, ar vertės, sumokėtos pinigų sumos perdavimo turto savininkui, tokiu būdu suklaidindama O. D. dėl savo ketinimų įsigyti turtą, arba perkamo turto fizinių parametrų ar materialinės vertės.
Tuo tarpu byloje nustatyta, kad liudytojas A. A. turėjo nuosavybės teise hidraulinį kuro briketų gamybos presą ir jį ketino parduoti . Kaltinamosios V. J. sūnus O. A. dar 2006 m. išreiškė ketinimą pirkti presą ir sumokėjo 3000 Lt avansą. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas A. A. ir kaltinamoji V. J.. O. A. susirgus, V. J. nusprendė pati pradėti verslą ir užbaigti preso pirkimo sandorį. Su preso savininku A. A. susitarė dėl perkamo daikto kainos – 38 000 Lt. Nukentėjusioji O. D. teisiamojo posėdžio metu tvirtino nežinojusi, kokia yra galutinė perkamo daikto kaina, pinigus nuolat davė kaltinamajai jos prašoma tarsi jos apsvaiginta, ar užhipnotizuota. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios O. D. 2010 m. sausio 27 d. pareiškimą (I t., b.l. 2-3). Kartu su pareiškimu ji pati pateikė ir ranka rašytą raštelį (be datos), kuriame nurodyta, kad ji ir V. J. už hidraulinį briketų gamybos presą A. A. sumoka 21 000 Lt, o sandorio visa kaina 38 000 Lt. Raštelis pasirašytas ir nukentėjusiosios O. D. (I t., b.l. 5). Šios aplinkybės patvirtina, kad prekės tikroji vertė nuo O. D. nebuvo nuslėpta.
Be to, nustatyta, kad raštelius, patvirtinančius pinigų perdavimą A. A. už hidraulinį presą, tuoj pat po pinigų perdavimo, pasirašė O. D., ji gavo ir šių raštelių kopijas. Pasirašydama raštelius matė, kad juose nurodyti du pinigus perdavę asmenys – V. J. ir O. D., nekonkretizuojant kiekvienos iš jų perduotos pinigų sumos, tačiau jokių pretenzijų, ar pastabų dėl to nepareiškė. Aplinkybę, kad kaltinamoji V. J. pripažįsta skolą O. D. patvirtina ir jos bei nukentėjusiosios motinos O.M. D. surašytas paskolos raštelis, kuriuo V. J. pripažįsta esanti skolinga O.M. D. 34 000 Lt (I t., b.l. 29). Sutarties dėl hidraulinio kuro briketų gamybos preso įsigijimo sudarymo metu kaltinamoji V. J. turėjo tikrą ketinimą įsigyti kuro briketų gamybos presą ir jį iš A. A. įsigijo. Presas yra faktiškai egzistuojantis, atitinkantis tokio daikto vertę, ir po pinigų sumokėjimo buvo perduotas jo naujosioms savininkėms O. D. ir V. J. žiniomam asmeniui M. M.. Liudytojas M. M. patvirtino, kad kaltinamoji V. J. jam ne kartą skambino ir davė nurodymus dėl preso pervežimo į kitą vietą, domėjosi kuro briketų gamybos verslu ir net siūlė M. M. prie šio verslo prisidėti. Liudytojas patvirtino, kad parduotas daiktas buvo ir yra veikiantis, tinkamas eksploatavimui, kaltinamoji ir nukentėjusioji O. D. buvo atvykusios į preso saugojimo vietą ir pačios tuo įsitikino, pagaminus šiuo presu keletą briketų. Nukentėjusioji O. D. neneigė buvusi nuvažiavusi apžiūrėti preso, tačiau negali patvirtinti ar tai tas pats daiktas, apie kurį kalbėjo V. J., nes nieko neišmano apie šiuos įrenginius. Ikiteisminio tyrimo metu presas buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Jis apžiūros metu buvo saugomas M. M. patalpose, techniškai tvarkingas.
Nukentėjusioji O. D. pagal susitarimą su A. A. savo noru perdavė jam pinigus, žindama, kad už šiuos pinigus bus perkamas kuro briketų presas. Presas buvo nupirktas ir perduotas M. M. saugojimui. Nukentėjusioji O. D. žinojo, kad V. J. jokio verslo dar nėra pradėjusi ir jį ruošiasi pradėti tik įsigijusi presą, žinojo iš kokio asmens ir už kokią sumą perkamas daiktas, kurio įsigijimui ji panaudojo savo pinigus. V. J. nesuklaidino nukentėjusiosios, pateikdama melagingą informaciją apie neegzistuojančią firmą, verslo planus, verslo partnerius ir pan., tik dalinosi savo ateities vizijomis apie verslo įkūrimą ir plėtrą. O. D. suvokė, kad ji pati neturi verslo patirties ir verslininkės savybių, todėl suprato, jog rizikuoja savo turtu įsigydama daiktą, kurio naudojimo paskirtis jai neaiški. O. D. preso įsigijimui perduoti pinigai ir buvo panaudoti šio daikto įsigijimui. Buvęs preso savininkas A. A. patvirtino, kad iš O. D. ir V. J. už presą jis gavo 33 000 Lt. Kuro briketų gamybos presas buvo nupirktas ir perduotas naujosioms savininkėms, bei iki šiol saugomas liudytojo M. M. įmonės patalpose. Tai, kad briketų gamyba vėliau nebuvo pradėta ir negautos pajamos, pateisinančios nukentėjusiosios O. D. lūkesčius, nedaro V. J. veikos, įsigyjant kuro briketų gamybos presą, nusikalstama.
Pažymėtina, kad 2008 m. rugpjūčio 30 d. V. J. kaltinama išviliojusi iš O. D. 12000 Lt, nors liudytojas A. A. patvirtino iš O. D. gavęs tik 9000 Lt, o likusią pinigų sumą – 3000 Lt jis į raštelį įrašęs, nes ši suma jam buvo perduota O. A. avansu. 2008 m rugsėjo 8 d. V. J. kaltinama išviliojusi iš O. D. 1 000 Lt, nors liudytojas A. A. parodė gavęs, o nukentėjusioji O. D. parodė perdavusi 21 000 Lt. Iš tokio kaltinamojo akto suredagavimo neaiškios faktinės veikos aplinkybės.
Kaltinamosios V. J. elgesys t.y. rašytinės preso priėmimo – perdavimo sutarties su A. A. nesudarymas, nesiėmimas priemonių, kad šis daiktas būtų saugomas, naudojamas pagal paskirtį ir sukurtų ekonominę naudą, O. D. investuotų į presą pinigų negrąžinimas, gali būti pripažintas ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu, dėl to O. D. pareiškus pretenzijas gali kilti civilinė atsakomybė.
Kaltinamosios V. J. veiksmuose nėra objektyvių ir subjektyvių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl ji išteisinama.
Kaltinamoji V. J. padarė tris nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai). Nusikalstamų veikų padarymo metu ji nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau 2011-11-Y Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteista už analogiškų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje padarymą. Po šių nusikalstamų veikų padarymo praėjus beveik penkeriems metams ji naujų nusikalstamų veikų nepadarė. V. J. nuosprendžio priėmimo metu nedirba. Nusikaltimų padarymo metu ji prižiūrėjo ir materialiai išlaikė neįgalų sūnų O. A.. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios V. J. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.
V. J. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padariusi nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina ir išgyvena tik dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, o ne dėl savo nusikalstamos veikos pasekmių. Ji nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, tokiu savo elgesiu nesistengdama sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. V. J. gera valia aktyviais veiksmais nepadėjo išaiškinti visų jai žinomų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, detalių, taip nepadėdama nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Kaltinamosios V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajai V. J. skiriamos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės- baudos, kurių dydis nustatomas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatyti šios bausmės vidurkiai. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 2 dalies redakcija (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-149x redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrinamos.
Nusikalstamas veikas kaltinamoji V. J. padarė prieš priimant 2011-11-Y Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo ji buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – bauda 16 MGL (2080 Lt). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2011-11-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant. Į paskirtą bausmę įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal 2011-11-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, asmens dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinamos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusysis M. D. kaltinamajai V. J. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti jos nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, jam padarytą 600 Lt turtinę žalą (IV t., b.l. 109). Nustatyta, kad M. D. kaltinamosios V. J. naudotos apgaulės įtakoje, perdavė jai 600 Lt, už masažo kursų pravedimą. Tarp kaltinamosios V. J. nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, bei M. D. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Jo pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Nukentėjusioji O. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė x2 600 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama V. J. atlyginti jos nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarytą 37600 Lt turtinę žalą ir 1x000 Lt neturtinę žalą (I t., b.l. 33-3x, x1).
Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad O. D. kaltinamosios V. J. naudotos apgaulės įtakoje, perdavė jai 600 Lt, už masažo kursų pravedimą. Tarp kaltinamosios V. J. nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, bei O. D. padarytos 600 Lt turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Jos patirta 600 Lt turtinė žala priteisiama iš kaltinamosios V. J..
Kaltinamoji V. J. išteisinta, nes nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje požymių turinčios veikos, todėl nukentėjusiosios O. D. civilinis ieškinys 37 000 Lt turtinei žalai atlyginti paliekamas nenagrinėtas (BPK 11x straipsnio 3 dalies 2 punktas).
V. J. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.
Nustatyta, kad dėl kaltinamosios V. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusioji O. D. prarado 600 Lt vertės turtą ir gavo netikrą dokumentą – sertifikatą, patvirtinantį jos faktiškai neįgytą kvalifikaciją. Kaltinamoji V. J. nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, piktnaudžiaudama nukentėjusiosios O. D. pasitikėjimu, sąmoningai siekdama sukelti nukentėjusiajai dvasinius išgyvenimus. O. D. kaltinamosios nusikalstamų veiksmų pasekmėje praradusi savo 600 Lt vertės turtą ir sužinojusi, kad kaltinamosios atstovaujamos firmos „D“ išduotas profesinę kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas – sertifikatas, yra netikras, todėl negaliojantis, pasijuto šiurkščiai pažeminta ir šokiruota. Nukentėjusioji nurodo, kad iki šiol jaučia nerimą, padidintą jautrumą. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su jos ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais santykiais, ar gerove. Nukentėjusioji teismui paaiškino. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamosios skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiosios O. D. prašoma priteisti 15 000 Lt neturtinė žala mažinama iki 300 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamosios turtinę padėtį (ji nedirba, likvidaus turto neturi), taip pat siekiant neužkirsti kelio civilinio ieškinio dėl turtinės žalos įvykdymui, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Liudytojų A. A. kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidos- 273,72 (102,4 Lt + 171.32 Lt), M. M. kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidos – 137,99 Lt, ir Ž. J. kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidos – 161,23 Lt, apmokėtos iš teismo lėšų, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamosios V. J. (IV t., b.l. 99, 155, 156, 186).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, x dalies 1 punktu, 11x straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu,
nusprendė:
V. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai baudą 20 MGL (2600 Lt);
- pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (netikrų sertifikatų O. D. vardu pagaminimas) ir paskirti jai baudą 20 MGL (2600 Lt);
- pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (netikrų sertifikatų M. D. vardu pagaminimas) ir paskirti jai baudą 20 MGL (2600 Lt);
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę subendrintą bausmę baudą 24 MGL (3120 Lt);
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinti su 2011-11-Y Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės 2011-11-Y nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę baudą 30 MGL (3900 Lt). Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal 2011-11-Y Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.
V. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, asmens dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. J. asmens dokumentą, saugomą baudžiamojoje byloje, grąžinti savininkei.
Nukentėjusiojo M. D. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios V. J. 600 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios O. D. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti 600 Lt turtinei žalai atlyginti bei 300 Lt neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamosios V. J.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl 14700 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atmesti. Nukentėjusiosios O. D. civilinį ieškinį 37 000 Lt turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą
Priteisti iš kaltinamosios V. J. proceso išlaidas- 572,94 Lt į valstybės biudžetą.
Ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 12-1-03464-10, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.