- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-520-891/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33055-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Arūnas Budrys, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- T. V.
- Advokatai
- Domantas Skebas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. gynėjo advokato Domanto Skebo (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 55 MGL (2071,30 €) dydžio bauda, ją sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, T. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 2 (dvejus) metus vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuota automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 470 €.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. V. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis 2017 m. liepos 1 d., apie 22.08 val., Tunelio g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,93 promilės etilo alkoholio).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas D. Skebas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo T. V. išteisinti.
3. Nurodo, kad apylinkės teismo argumentai ir vertinimai dėl alkoholio kiekio tyrimo rezultatų, dėl patikrinimo alkotesteriu laiko, įvykio eigos yra neteisingi ir prieštaringi, teismas itin laisvai interpretavo byloje surinktus įrodymus (prietaisų rodmenis apie laiką, alkoholio kiekį), ir nors formaliai nurodė nuosprendyje, kad abejones vertina kaltinamojo naudai, tačiau iš teismo daromų išvadų matyti, kad taip nėra.
4. Teigia, kad nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į gynybos argumentą apie tai, kad alkoholio kiekio didėjimas nuteistojo kraujyje, o iš jo – iškvėptame ore, po sulaikymo nuosekliai didėjo ir tai reiškia tik vieną – sulaikymo metu didelė dalis alkoholio dar nebuvo nuteistojo kraujyje ir pradėjo absorbuotis į kraują po sulaikymo, dėl to tyrimo metu buvo fiksuojami vis didesni alkoholio kiekio skaičiai. Teismo nuomonė, kad taip galėjo nutikti dėl prietaisų paklaidos, yra neteisinga, nes ją paneigia prie bylos prijungtas alkotesterio patikros sertifikatas, kuriame nurodyta, kad didžiausia prietaiso paklaida yra 1,7 proc.
5. Taip pat teigia, kad teismo išvada apie tai, jog pareigūnų alkotesterio rodmenys neteisingi (neteisingas laikas) yra neparemta objektyviais duomenimis. Apklausti pareigūnai neginčijo, kad netikrino nuteistojo iš karto po sulaikymo, nes tasai verkšleno, prašėsi, buvo kitų nesklandumų, nuteistasis taip pat nurodė, kad pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, jo iš karto netikrino alkotesteriu. Nei policijos medžiagoje, nei pareigūnų parodymuose nėra duomenų, kad prietaiso rodmenys neteisingi – priešingai, prokurorė prašo šiuo įrodymu remtis, net teikia įrodymus apie jo metrologinę patikrą.
6. Pasak apelianto, sprendžiant dėl nuteistojo atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, buvo būtina atriboti, koks kiekis alkoholio buvo nuteistojo kraujyje vairavimo metu, o ne vėliau po sulaikymo. Jei po sulaikymo nuteistojo kraujyje alkoholio kiekis didėjo, tuomet būtina pasitelkti specialias žinias ir, įvertinus byloje esančių trijų tyrimų rezultatais pagrįstą alkoholio absorbcijos greitį, apskaičiuoti, koks alkoholio kiekis buvo nuteistojo kraujyje 22.07 (22.08) val., nes tik kraujyje buvęs kiekis turi reikšmės kvalifikavimui. Teismas nepateikė aiškių motyvų, kodėl alkoholio kiekis kraujyje 22.07 val. negalėjo būti apie 1,0727 prom., kaip apskaičiavo ir savo išvadoje, kurią gynyba pateikė teismui, nurodė į teismo medicinos ekspertų sąrašą įrašytas medicinos specialistas P. P., nurodė tik, kad nuteistasis tvirtino vartojęs alkoholį nuo 18 val., o ekspertas skaičiavo, kad prieš pat sulaikymą. Tačiau teismas šioje dalyje netikslus, nes nuteistasis parodė, kad vartojo alkoholį neženkliais kiekiais, o vėliau, apie 22 val., išgėrė didelį kiekį degtinės. Anot apelianto, tyrimo duomenys rodo nuoseklų alkoholio kiekio didėjimą po sulaikymo, kas akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis girtėjo, o tai reiškia, kad jis buvo neseniai pavartojęs ženklų kiekį alkoholio. Sulaikymo metu nuteistojo organizmas vis dar buvo alkoholio absorbcijos stadijoje, todėl kraujo tyrimai ir testavimas alkotesteriu parodė didesnį kiekį alkoholio, nei buvo kraujyje sulaikymo metu. Teismo nuosprendyje iš esmės neneigiama aplinkybė, kad įvyko alkoholio absorbcija, tačiau ignoruojama ši aplinkybė ir aklai vadovaujamasi kraujo tyrimo rezultatais. Tačiau laboratoriniai kraujo tyrimo rezultatai rodo alkoholio kiekį 22.45 val., jau po papildomos absorbcijos, o ne vairavimo momentu. Teismas, kritikuodamas specialisto konsultacinę išvadą ir ją surašiusio teismo medicinos eksperto skaičiavimus, suvaržė gynėjo teisę užduoti šiam ekspertui klausimus dėl skaičiavimo metodo tikslumo ir priimtinumo – nepagrįstai atmetė gynėjo prašymą iškviesti ekspertą P. P. į posėdį ir užduoti jam klausimus. Taip pat tvirtina, kad policijos patruliai nematė, kada ir kiek alkoholio vartojo nuteistasis iki sulaikymo, todėl negalėjo paneigti gynybos argumento apie tai, kad didelis kiekis alkoholio galėjo būti pavartotas prieš pat vairavimą (jei T. V. visgi vairavo). Bet kokios nepaneigtos abejonės turi būti realiai vertinamos nuteistojo naudai.
7. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nuosprendyje tiki ne nuteistojo parodymais, kad jis nevairavo, jog pareigūnai gerai neįžiūrėjo vairuotojo ir supainiojo jį su kažkuriuo kitu vaikinu iš toje vietoje girtuokliavusios kompanijos, bet pareigūnų parodymais apie tai, kad jie vairuotojo nesupainiojo, kad tai buvo tikrai T. V.. Tačiau toks teismo įsitikinimas nėra pagrįstas įrodymų visuma, kuri šioje byloje sudaro pagrindą abejoti pareigūnų parodymų tikslumu. Nuteistojo versiją patvirtina pareigūnų veiksmų ir parodymų nenuoseklumas (neįprastai ilgai nepatikrino T. V. alkotesteriu, nors jį turėjo vietoje, be to, vaizdo įrašas iš pareigūnų tarnybinio automobilio registratoriaus nutrūksta svarbiausioje vietoje – kai reikėjo fiksuoti vairuojantį asmenį, įrašas nutrūksta dėl jo karpymo, dalies pašalinimo), kas kelia abejonių pareigūnų parodymais, todėl jie turėjo būti vertinami itin kritiškai ir rezervuotai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu T. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo T. V. gynėjo advokato D. Skebo apeliacinis skundas atmestinas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir neigia, kad T. V. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikė pakankamai detalius argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
11. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis T. V. ir liudytojai I. G., A. S. bei R. K. skirtingai pasakojo apie esminę reikšmę byloje turinčias įvykio aplinkybes. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis liudytojų – policijos pareigūnų A. S. ir R. K. parodymais, nes jie netikslūs, nenuoseklūs ir prieštaringi. Visgi, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant liudytojų A. S. ir R. K. bei nuteistojo T. V. ir liudytojo I. G. parodymų patikimumą.
12. Liudytojai – policijos pareigūnai A. S. ir R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė, kad važiuodami tarnybiniu automobiliu matė iš miško tiesiai į juos važiuojantį automobilį, kuriam sustojus už jo vairo sėdėjo T. V.. Priešingai nei teigia apeliantas, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, nedviprasmiški, nesikeitė viso proceso metu, aplinkybių, kurioms esant būtų galima suabejoti šių liudytojų objektyvumu, teisme nebuvo nustatyta, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėtų T. V., o teismui nebūtų pagrindo jais tikėti, byloje nėra. Be to, šių liudytojų parodymus patvirtina ir objektyvūs duomenys, tai yra byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti važiuojantis nuo kalno lengvasis automobilis (vėliau matosi, kad tai BMW markės automobilis), kuriam sustojus vairuotojas lieka savo vietoje. Taip pat, kad mėlynos spalvos automobilis BMW 2017-07-01, apie 21.50 val., važinėjo, o ne stovėjo, kaip teigė liudytoju apklaustas automobilio BMW savininkas I. G., patvirtina ir byloje esantis policijos įvykių registro išrašas apie BPC gautą pranešimą, jog už vairo važinėja neblaivus vairuotojas su keleiviais. Priešingai nei liudytojais apklausti policijos pareigūnai, nuteistasis T. V. baudžiamojo proceso metu keitė savo parodymus ir nebuvo nuoseklus, be to, įvykio aplinkybes aiškino prieštaringai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu T. V. teigė automobilio nevairavęs, tačiau byloje yra T. V. ranka rašytas paaiškinimas iš karto po nagrinėjamo įvykio, kuriame jis nurodė, kad automobilį vairavo, nes draugai buvo be teisių ir prašė, kad jis nusileistų su mašina nuo kalno (t. 1, b. l. 29). T. V. prisipažinimas, kad nusileido nuo kalniuko, taip pat užfiksuotas ir vaizdo įraše (t. 1, b. l. 12, 13). Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą T. V. teigė, jog rašytiniame paaiškinime rašydamas, kad „nusileidau nuo kalno“, turėjo omenyje, jog pėsčiomis, o kodėl toliau parašė „automobilį vairavau, nes draugai buvo be teisių“, nežino, buvo pasimetęs (t. 1, b. l. 37). Tuo tarpu papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis dar kitaip aiškino šią aplinkybę teigdamas, kad pirminiame paaiškinime rašė, jog vairavo automobilį, nes taip nurodyti paprašė draugai, jis save melagingai apkalbėjo, kad neišduotų kitų vaikinų (t. 1, b. l. 51). Taigi dėl šios aplinkybės nuteistasis savo poziciją keitė bent kelis kartus. Šie prieštaravimai tarp T. V. paaiškinimų leidžia konstatuoti, kad T. V. pozicija nėra nuoširdi, o jo parodymai, priešingai nei liudytojų A. S. ir R. K., nepatikimi. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad įvykio metu automobilį BMW vairavo būtent T. V..
13. Nei nuteistasis, nei apeliantas neginčija, kad nagrinėjamo įvykio metu T. V. buvo neblaivus, tačiau teigia, jog alkoholio kiekis T. V. kraujyje sulaikymo (vairavimo) metu neviršijo 1,5 promilių. Teisėjų kolegijai, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, nekyla abejonių, jog T. V. vairavo automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio vietoje T. V. alkotesterio parodymais 22.35 val. (ar keliomis ar keliolika minučių anksčiau, kaip nustatė apylinkės teismas) buvo nustatytas 1,67 prom. neblaivumas. Pagal 22.45 val. medicinos įstaigoje paimtą kraujo mėginį nustatyta mažiausia koncentracija T. V. kraujyje siekė 1,93 prom. etilo alkoholio. O T. V. patikrinus alkotesteriu priklausomybės ligų centre 22.50 val. nustatytas 1,99 prom. neblaivumas. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas BK 281 straipsnio 7 dalyje numato atsakomybę neblaiviam vairuotojui už nustatytos alkoholio koncentracijos viršijimą kraujyje. Byloje buvo paimtas T. V. kraujo mėginys, jis paimtas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, t. y. praėjus ne daugiau kaip 1 val. po T. V. sulaikymo. Taigi kolegijai nekyla jokių abejonių, jog T. V. kraujyje buvo specialisto nurodyta alkoholio koncentracija, t. y. 1,93 prom. etilo alkoholio. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis dar iki vairavimo momento ir jo blaivumo patikrinimo alkotesteriu buvo išgėręs tokį alkoholio kiekį, kuris alkotesteriu, o vėliau ir specialiu kraujo tyrimu, buvo nustatytas jo kūno terpėje.
15. Apeliantas, remdamasis tuo, kad po sulaikymo nuteistojo kraujyje alkoholio kiekis didėjo, pirmosios instancijos teismui pateikė konsultacinę specialisto P. P. išvadą, kurioje, remiantis matematiniais skaičiavimais teigiama, jog 2017-07-01, 22.07 val., tai yra T. V. sulaikymo (vairavimo) metu, jo kraujyje alkoholio kiekis galėjo būti 1,0727 prom. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ir nesivadovavo minėta konsultacine specialisto išvada. Pritartina žemesnės instancijos teismui, kad konsultacinė specialisto išvada yra prieštaringa ir paremta tik neleistinais matematiniais skaičiavimais. Visų pirma, pabrėžtina, kad alkoholio kiekis įvairiu metu T. V. kraujo terpėje buvo matuojamas skirtingais būdais (alkotesteriu bei tiesiogiai paėmus kraują), todėl, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, galimos paklaidos. Be to, konsultacinėje išvadoje pripažįstama, kad konkrečių formulių alkoholio absorbcijai paskaičiuoti nėra. Taip pat iš išvadoje esančių alkoholio koncentracijos kraujyje kaitos grafikų matyti, kad tiek alkoholio rezorbcijos, tiek eliminacijos fazės vyksta nevienodą laikotarpį, priklauso nuo alkoholio vartojimo proceso būdo, laiko, kartu vartojamo maisto ir skysčių, todėl teisingai matematiškai apskaičiuoti alkoholio patekimo į kraują dydį per ilgesnį laiko tarpą neįmanoma. Be to, konsultacinė išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
16. Nuteistasis T. V. duodamas parodymus teigė, kad jis vartojo didelį kiekį alkoholio prieš sulaikymą bei, kad gėrė degtinės ir po to, kai pareigūnai jį sulaikė, dar prieš pučiant į alkotesterį. Tačiau tokią nuteistojo versiją paneigia patikimi, nuoseklūs ir abejonių nekeliantys liudytojų A. S. ir R. K. parodymai, kurių metu jie nekeisdami pozicijos tvirtino, kad vairuotojas T. V. alkoholio po vairavimo nevartojo, buvo iš karto sulaikytas. Nors T. V. parodymus apie tai, kad jis vartojo alkoholį jau po to, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, patvirtino teisme liudytoju apklaustas automobilio savininkas I. G., tačiau šio liudytojo parodymais, kaip ir prieštaringais bei nelogiškais nuteistojo parodymais, pagrindo remtis ir vadovautis nėra, todėl pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai atmetė. Visų pirma, I. G. teisme teigė, jog jo automobilio niekas nevairavo, nesinaudojo, jis tik stovėjo, kas prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir paties T. V. teisme duotiems parodymams apie tai, kad iš ratų žymių ant kelio ir draugų pokalbio suprato, jog automobilį kažkas vairavo. Be to, I. G. yra T. V. draugas, todėl jo parodymai, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vertintini, kaip siekimas padėti T. V. išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų A. S. ir R. K., taip pat ir paties nuteistojo parodymų, alkotesteriu T. V. buvo patikrintas ne iš karto jį sulaikius, o ne anksčiau nei po 10 minučių po jo sulaikymo, remiantis liudytojų parodymais, ar netgi praėjus daugiau nei 20 minučių po T. V. sulaikymo, remiantis byloje užfiksuotu patikrinimo alkotesteriu laiku. Be to, kaip pripažino ir pats T. V., jis alkoholį pradėjo vartoti ne prieš pat sulaikymą, bet jau nuo 18 val. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad T. V. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas.
17. Šių išvadų kontekste jokios teisinės reikšmės neturi apelianto nurodomos aplinkybės dėl to, kad tarp patikrinimo alkotesteriu laiko, vaizdo registratoriaus rodmenų apie įvykio laiką yra neatitikimų. Kolegija sutinka, kad byloje yra tam tikrų neatitikimų, susijusių su tiksliu nusikalstamos veikos padarymo bei patikrinimo alkotesteriu laiko nustatymu. Vaizdo registratoriaus, Bendrojo pagalbos centro ir alkotesterio vidiniai laikrodžiai nėra tarpusavyje sinchronizuoti, todėl labai tiksliai nustatyti kokią minutę koks veiksmas buvo atliktas, galimybės nėra. Tačiau tokio laiko nesutapimo teismas nelaiko esminiu, dėl kurio būtų galima konstatuoti, kad alkotesterio parodymai, vaizdo medžiagoje užfiksuoti duomenys yra nepatikimi, o teismo nuosprendis dėl nustatyto nusikalstamos veikos padarymo laiko, kitų aplinkybių neteisingas. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visus laiko neatitikimus skundžiamame nuosprendyje motyvuotai įvertino, pagrindo nepritarti apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms nėra. Be to, T. V. kaltė grindžiama ne tik alkotesterio parodymais, vaizdo medžiagoje užfiksuotais duomenimis, bet ir nuosekliais ir patikimais liudytojų A. S. ir R. K. parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais.
18. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu T. V. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas pagrįstai, teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. V. (T. V.) gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą atmesti.