Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-01 · Byla Nr. N-444-731-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-01
Bylos Nr.
N-444-731-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 47.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-731/2008Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 47.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. H. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. nutarimo V. H. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio teritorinės muitinės (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugsėjo 18 d. surašė V. H. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, ta pačią dieną, automobiliu kaip keleivis gabeno 48 vienetus (vertė 1776 Lt) džinsinių kelnių be gabenimo ar įsigijimo dokumentų, taip padarydamas veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163¹¹ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2007 m. spalio 2 d. nutarimu V. H. pripažino kaltu padarius ATPK 163¹¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą („prekių (krovinio), kurių vertė yra nuo penkių iki penkiolikos minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų“) konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta paties prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, PVM sąskaitomis faktūromis, sulaikytų prekių perdavimo aktu, užpajamavimo orderiu. Parinkdamas konkrečią nuobaudą - 500 litų baudą su prekių (48 vienetų džinsų) konfiskavimu - teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į asmens nuoširdų gailestį, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, turtinę ir šeiminę padėtį, pažeidimo padarymo motyvus.

II.

Nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. nutarimu, V. H. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimu skirtą nuobaudą pakeisti ir skirti jam švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – be daiktų konfiskavimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) parinkdamas nuobaudą teismas neatsižvelgė į tai, jog prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo vėliau pateikti, nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo sunkios materialinės padėties, dėl ko netinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė per griežtą nuobaudą, taip nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos; 2) švelnesnės, nei sankcijoje numatyta, nuobaudos taikymas teisme nebuvo nagrinėjamas, jam nebuvo pasiūlyta pasinaudoti advokato pagalba; 3) konfiskuodamas daiktus teismas neatsižvelgė į tai, jog jie priklauso įmonei, o tokių daiktų konfiskavimą ATPK 163¹¹ straipsnio 1 dalis nenumato.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, jog apeliantas pažeidimo neginčija, o tik kelia ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasakęs, jog minėtas straipsnis taikytinas tik tais atvejais, kai nustatomos tam tikros išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios atsakomybę. Mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. H. kaltė, padarius ATPK 163¹¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, ir mano, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui visas reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.

V. H. padaryto pažeidimo iš esmės neginčija, o tik siekia nuobaudos sušvelninimo, t. y. gabentų prekių konfiskavimo panaikinimo, manydamas, kad jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N556 – 595/2008, Nr. N556-430/2008). Kitokios teismų praktikos apeliacinės instancijos teismas, kaip teigia apeliantas, nėra suformavęs, o apeliaciniame skunde paminėtoje 2001 m. birželio 21 d. konsultacijoje išaiškinta teismo teisė nesant atitinkamo asmens prašymo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog nesant minėto straipsnio taikymui reikalingų įstatyminių pagrindų teismas visais atvejais turėtų šio instituto taikymo galimybę aptarti.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas išskirtinėmis aplinkybėmis laiko savo sunkią materialinę padėtį bei pažeidimo pobūdį pabrėždamas, jog prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai vėliau visgi buvo pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ATPK 30¹ straipsnio taikymo prasme. Pažymėtina, jog sunkiai materialinei padėčiai pagrįsti asmuo jokių įrodymų neteikė, todėl ir paskirtos nuobaudos laikyti akivaizdžiai neatitinkančia teisingumo bei protingumo principų nėra jokio pagrindo. Taip pat pastebėtina, jog apelianto teiginys, kad byloje vėliau pateiktos PVM sąskaitos faktūros pagrindžia jo gabentų prekių – 48 vienetų džinsų – įsigijimą, nepagrįstas. Bylos medžiaga patvirtina, ir ginčo dėl to nėra, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje be įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų buvo gabenami džinsai, tuo tarpu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose sutampa tik prekių kiekis (48 vienetai), bet ne jų rūšys, t. y. iš PVM sąskaitos faktūros Nr.002778 matyti, kad buvo įsigyta 12 vienetų švarkų, be to, visos sąskaitos išrašytos skirtingomis datomis, tarp kurių didesnis nei mėnuo laiko tarpas, kas, įvertinus apelianto teisme išsakytus teiginius, jog prekes perka turguje kartą per mėnesį, žinojo, kad įsigijimo dokumentus būtina su savimi turėti (b. l. 4), leidžia manyti, jog asmuo, nurodydamas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, klaidina teismą ir nepagrįstai bando išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog į jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes atsižvelgė pirmosios instancijos teismas skirdamas minimalią ATPK 163¹¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą bei taikydamas privalomą sankcijoje numatytą papildomos nuobaudos rūšį – prekių konfiskavimą. Pabrėžtina, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir tokių pasekmių kilimas paprastai nelaikomas išskirtine, asmenį ypatingai palankiai charakterizuojančia aplinkybe, pakankama skirti jam švelnesnę nei numatyta įstatyme nuobaudą, juolab kad šiuo atveju padarytas pakankamai pavojingas teisės pažeidimas, ką parodo įstatymų leidėjo nustatyta griežta sankcija už jį.

Dėl neva neteisėtai konfiskuotų prekių apeliantui išaiškintina, jog šiuo atveju taikytina bendra, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, norma, skelbianti, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė. V. H. teigia, jog jis nėra konfiskuotų daiktų savininkas, tačiau tokį teiginį vienareikšmiškai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, o byloje esanti medžiaga leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. pasiaiškindamas dėl pažeidimo Institucijai aiškiai nurodė, jog vežė jam priklausančias prekes, teismo posėdžio metu tokią savo poziciją palaikė ir savo kaltę pripažino. Taigi, prekių konfiskavimas laikytinas teisėtu.

V. H. teigia, jog teisme jam nebuvo pasiūlyta pasinaudoti advokato pagalba. Šiuo aspektu pasakytina, kad teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba aptarta ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, su kurios turiniu jis surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašytinai supažindintas, be to, ši teisė apeliantui taip pat išaiškinta teismo posėdžio metu (b. l. 4). Asmuo jokių prašymų atidėti teismo posėdį dėl atstovo pasirinkimo ir pan. teismui nereiškė, taigi šis skundo teiginys taip pat atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. H. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius