Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė surašė R. B., UAB „Torlina“ juodųjų ir spalvotųjų metalų laužo supirkimo aikštelės vedėjui, administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, kaip buvo nustatyta 2009 m. balandžio 2 d. patikrinus UAB „Torlina“, esančią adresu S. Lozoraičio g. 19, Garliavoje, Kauno raj.:

- supirkimo vietoje neturėjo supirkėjo registravimo pažymėjimo patvirtintos kopijos;

- patikrinimo metu nepateikė spalvotųjų metalų laužo (atliekų) supirkimo apskaitos knygos;

- 2009 m. balandžio 15 d. pateikė Institucijai Metalų laužo (atliekų) supirkimo apskaitos knygą, skirtą fiksuoti spalvotųjų metalų laužo supirkimo operacijas, pildytą nuo 2005 m. rugpjūčio 17 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau ji nebuvo užregistruota Institucijoje;

- patikrinimo metu, apie 14 val., priėmė į supirkimo aikštelę automobiliais „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Ford Tranzit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvežtą juodųjų metalų laužą, už kurį sumokėjo fiziniams asmenims 13 Lt ir 70 Lt, tačiau apskaitos knygoje įrašų apie pirkimo - pardavimo operacijas nepadarė, pirkimo - pardavimo faktus patvirtinančių dokumentų (pirkimo - pardavimo sutarties, pinigų išdavimo kvitų) neišrašė;

taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 49 patvirtintų Netauriųjų metalų ir atliekų supirkimo apskaitos ir saugojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 4, 4.2, 18, 19, 21 ir 23 punktų reikalavimus.

II.

III.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

R. B. buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 193² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. ATPK 193² straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su netauriųjų metalų laužo ir atliekų konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Taisyklių (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 18 punkte inter alia įtvirtinta, kad „kiekvienoje supirkimo vietoje laužo ir atliekų supirkimo apskaitą pagal apskaitos dokumentus ir apskaitos knygą turi tvarkyti supirkėjo vadovo paskirti atsakingi asmenys“. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ginčijamame nutarime, tokiu asmeniu administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo R. B.. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad R. B. priimamas vedėjo – priėmėjo pareigoms atlikti (b. l. 22 – 31), sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės (b. l. 21) bei Spalvotųjų metalų laužo bei atliekų aikštelės vedėjo pareiginiai nuostatai (b. l. 19 – 20). Šios aplinkybės neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta prieš tai, taip pat į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, išanalizavo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir nustatė, jog R. B., kaip asmuo, atsakingas už supirkimo vietos veiklą, pagrįstai buvo pripažintas kaltu už tai, kad supirkimo vietoje neturėjo supirkėjo registravimo pažymėjimo patvirtintos kopijos bei nepateikė Institucijai Spalvotųjų metalų laužo (atliekų) supirkimo apskaitos knygos, be to, kad ši knyga nebuvo užregistruota Institucijoje. Atitinkami įpareigojimai asmeniui, atsakingam už supirkimo vietos veiklą, yra įtvirtinti Taisyklių 4.2 punkte („supirkimo vietoje asmuo, atsakingas už jos veiklą, privalo turėti supirkėjo registravimo pažymėjimo kopiją, patvirtintą supirkėjo vadovo parašu ir antspaudu, jeigu antspaudą supirkėjas privalo turėti“), 23 punkte („Apskaitos knyga ir joje nurodyti dokumentai saugomi supirkimo vietoje Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka“) bei 19 punkte („prieš pradedamos naudoti apskaitos knygos lapai turi būti sunumeruoti ir susegti. Paskutinio knygos lapo antrojoje pusėje įrašoma: „Šioje knygoje sunumeruota ir susegta ... puslapių“. Įrašas patvirtinamas įmonės supirkėjo vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais bei supirkėjo antspaudu. Apskaitos knyga Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka turi būti įregistruota teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kurios veiklos zonoje yra steigiama supirkimo vieta“). Šios aplinkybės yra įrodytos administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2 – 3), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 4 – 8), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais (b. l. 9 – 10), šių aplinkybių iš esmės neginčija ir pats R. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. nebuvo vykdomas Spalvotųjų metalų laužo (atliekų) supirkimas padaryto pažeidimo nustatymui ir kvalifikavimui įtakos neturi.

Pažymėtina, jog R. B. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir už tai, kad priėmė į supirkimo aikštelę atvežtą juodųjų metalų laužą, už kurį sumokėjo fiziniams asmenims 13 Lt ir 70 Lt, tačiau apskaitos knygoje įrašų apie pirkimo - pardavimo operacijas įrašų nepadarė, pirkimo - pardavimo faktus patvirtinančių dokumentų neišrašė. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė Taisyklių 18 punkto („supirkėjo vadovo paskirti atsakingi asmenys atsako už tai, kad laiku ir tinkamai būtų padaryti įrašai apskaitos knygoje, įforminti dokumentai ir kad juose esantys duomenys būtų tikslūs, o pirkimo–pardavimo operacijos – teisėtos“) reikalavimus. Aplinkybių, kad perkant šį metalą nebuvo padaryti atitinkami įrašai, taip pat nebuvo išrašyti reikalingi dokumentai, R. B. neneigia, tačiau nurodo, jog tai nebuvo padaryta, nes metalas buvo perkamas jo asmeninėms reikmėms. Šiuo aspektu pasisakytina, kad šiais R. B. teiginiais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, nes jie yra vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad šią įvykio versiją R. B. iškėlė tik 2009 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu (b. l. 64 – 66), nors 2009 m. balandžio 2 d. rašytame paaiškinime savo kaltę pripažino ir apie metalų laužo įsigijimą asmeninėms reikmėms neužsiminė (b. l. 9), o 2009 m. balandžio 15 d. paaiškino, kad metalų laužo pardavėjai turėjo atvežti šio laužo tą pačią dieną daugiau, todėl jis norėjo visus reikalingus dokumentus surašyti gavęs visą metalų laužą, tačiau šiems asmenims daugiau nepasirodžius, metalų laužą apskaitė kitą dieną (b. l. 3).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. B. rašant paaiškinimą Institucijos atstovai darė psichologinį spaudimą bei klaidino, o administracinė nuobauda buvo paskirta praleidus jos skyrimo terminą, nes šį terminą pratęsiantis pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo priimtas atgaline data. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiems teiginiams pagrįsti apeliantas nepateikia jokių įrodymų, todėl jie yra nepagrįsti bei atmestini.

Apeliaciniame skunde keliamas ir administracinės nuobaudos švelninimo klausimas.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės (R. B. su sutuoktine yra bedarbiai, augina du nepilnamečius vaikus, sutuoktinė studijuoja Vilniaus universitete) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes tai yra įprastos gyvenimiškos aplinkybės, juo labiau, kad apeliantas nepateikia jokių dokumentų apie jo šeimos turimą turtą, santaupas bei kad sutuoktinė iš tiesų yra bedarbė. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), todėl vien tik pažeidėjo pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų jai keliamų tikslų, juo labiau, kai R. B. paskirta bauda artima sankcijoje numatytam minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nuta r i a:

R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.