- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- II-210-540/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04951-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Advokatai
- Inga Blaževičienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jesėnienei., dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui T. M., jo atstovei advokatei Ingai Blaževičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens T. M. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą -Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 20N-31877281-15 panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 20N-31877281-15 T. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. 180 Eur bauda su specialiosios teisės –teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo T. M. skundu prašo 2015 m. birželio 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo skundą grindė tuo, kad jis 2015 m. balandžio 19 d. jokio pažeidimo nepadarė. Savo skunde nurodė, kad jam važiuojant V. Krėvės prospektu link Kovo 11-osios gatvės, jis pirmas pradėjo rikiuotis į antrąją eismo juostą ir tuo metu pirmojoje eismo juostoje važiuojantis automobilis pradėjo rikiuotis į juostą, kurioje jis važiavo ir todėl jis norėdamas išvengti susidūrimo su minėtu automobiliu, buvo privestas išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Įvykusioje situacijoje priėmė sprendimą nestabdyti automobilio, kadangi manė, jog stabdymas šioje situacijoje būtų pavojingesnis, kadangi buvo galimybė susidurti su priešais važiuojančiu automobiliu. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra piliečio paaiškinimas, kurio anketiniai duomenys pareiškėjui nėra žinomi, kuris paaiškino, kad jam priklausančiame automobilyje yra įmontuotas vaizdo registratorius bei nurodo, kad jo pagalba užfiksavo Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas lenkia automobilį vietoje, kur tai draudžia kelio ženklinimas, bei lenkdamas išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą. Asmuo apklaustas paaiškino, kad jam išsukus iš Pramonės pr. ir pradėjus važiuoti V. Krėvės pr., jis važiavo pirma eismo juosta, kaip ir prieš jį važiuojantys keli automobiliai. Kada priekyje važiavę automobiliai pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, jis taip pat pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, kadangi troleibusas, važiavęs pirma eismo juosta, važiavo nedideliu greičiu. Teigia, kad prieš rikiuojantis įsitikino, kad už jo važiuojančių automobilių nėra. Matė, kad įsuka į V. Krėvės pr. VW Caddy, tačiau teigia, kad jis buvo pakankamai toli. Teigia, kad persirikiuojant matė, kad automobilis dideliu greičiu artinasi prie jo automobilio, taip pat matė, kad automobilis pristabdė ir padidinęs greitį ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir kirsdamas ištisinę dvigubą liniją aplenkė jo automobilį. Asmuo teigia, kad tuo metu kai jį lenkė automobilis VW Caddy, įvertinęs situacijos pavojingumą, suko vairą dešinėn, t.y. keitė važiavimo kryptį į dešinę. Prie administracinės bylos yra prijungtas vaizdo įrašas, užfiksuotas automobilio registratoriumi. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad T. M. paaiškinimas apie įvykusią situaciją visiškai atitinka vaizdo įraše nufilmuotą situaciją. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilio SAAB 95 vairuotojas važiuoja pirma eismo juosta, po to rikiuojasi į antrąją eismo juostą ir po kelių sekundžių matyti, kad iš kairės pusės jį lenkia automobilis VWW Caddy, bei aplenkęs grįžta į antrąją eismo juostą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad lenkimo metu priešinga eismo juosta nevažiavo automobilių, todėl nesukėlė pavojingos situacijos. Apklaustas asmuo parodė, kad dėl neva pavojingo T. M. manevravimo, jis keitė važiavimo kryptį ir lenkimo metu su ko automobilio vairą dešinėn. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad automobilio SAAB 95 vairuotojas lenkimo metu važiavo antrąja eismo juosta ir važiavimo krypties nekeitė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ir po atlikto lenkimo manevro, automobilis SAAB 95 važiavo antrojoje eismo juostoje, vairo sukimo į dešinę pusę, kaip teigia apklaustas asmuo, nebuvo. Todėl akivaizdu, kad apklausto asmens paaiškinimai yra neteisingi ir prieštarauja jo paties pateiktai registratoriaus fiksuotai medžiagai. Taip pat iš įrašo matyti, kad minėto automobilio SAAB 95 vairuotojas T. M. atlikus lenkimo manevrą net nestabdė savo vairuojamo automobilio, o tai patvirtina, kad avarinės ar pavojingos situacijos lenkimo manevru T. M. nesukėlė. Taigi iš išdėstytų aplinkybių ir vaizdo registratoriaus įrašo akivaizdu, kad T. M. neturėjo tikslo savo veiksmais šiukščiai pažeisti viešąją tvarką, nes manevrą atliko tik siekdamas išvengti susidūrimo su priešais važiuojančiu automobiliu.
Teismo posėdžio metu T. M. paaiškino, kad nesutinka dėl to, kad jis lenkė automobilį automobilio SAAB 95 per ištisinę liniją, kad išvengtų susidūrimo su apvažiuojama transporto priemone, nes tuo metu, kai T. M. važiavo antrąja eismo juosta, automobilis automobilio SAAB 95 ėmė rikiuotis į antrą juostą. Nebuvo kitų išeičių, nebent trenktis į kitą automobilį tačiau įvertinus, kad priekyje transporto priemonių nebuvo, suveikė savisaugos instinktas ir jis padarė manevrą, kad išvengti susidūrimo šonais su kita transporto priemone. Mano, kad kaip tik būtų buvęs pavojus, jei būtų nebandęs išvengti susidariusios situacijos.
Liudytojas A. K. parodė, kad iš žiedinės sankryžos įsuko į gatvę, kurioje vyko visų priekyje jo važiavusių automobilių persirikiavimas į antrą eismo juostą, nes pirmoje eismo juostoje priekyje lėtai važiavo troleibusas. A. K. taip pat pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą ir jam jau važiuojant beveik pilnai antra eismo juosta, tuo metu jo vairuojamą automobilį aplenkė automobilis, kuris kirto dviguba ištisinę juostą. Šį pažeidimą užfiksavo vaizdo registratorius, kurio įrašą nusiuntė policijai. A. K. nurodė, kad jo manymu lenkimas vyko ne dėl kliūties, greičiau tai buvo skubėjimas. Jis neužkirto T. M. kelio, kad nespėtų sustabdyti, neįvyktų avarinė situacija. Automobilis turėjo galimybę sustabdyti, nes išsukus iš žiedo nėra greičio. Jam, t.y. A. K. nereikėjo keisti važiavimo krypties, tačiau reikėjo toje pačioje juostoje truputį pasitraukti dešiniau arba likti toje pačioje vietoje ir pilnai neužbaigti manevro į antrą eismo juostą, kad jo automobilio neužkliudytų pro jo kairę pusę pravažiuojantis automobilis.
Institucijos paskyrusios nuobaudą atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime į T. M. skundą nurodo, kad T. M. savo 2015-05-07 paaiškinime aiškiai nurodė Kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybes, kad jis, ir priekyje jo ta pačia kryptimi važiavęs automobilis kartu pradėjo rikiuotis iš pirmos eismo juostos į antrą. Kadangi minėtas automobilis važiavo mažesniu greičiu, T. M. jį aplenkė, kirsdamas dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, išvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą eismo juostą. Tą dieną jis niekur neskubėjo, tačiau tuo momentu pasireiškė emocijos ir jis neteko kantrybės, kadangi priekyje jo važiavęs automobilis važiavo pernelyg lėtai ir tuo trukdė aplenkti. T. M. savo kaltę dėl pažeidimo pripažino pilnai, dėl to gailėjosi, padėjo ateityje kelyje laikytis tolerancijos ir pagarbos kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad kol T. M. nebuvo surašytas administracinio teisės protokolas, nenurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytus pažeidimus, jis nesuprato pažeidimo pavojingumo, o tuo pačiu ir atsakomybės griežtumo. Jis nesitikėjo, kad už paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t.y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, įstatyme numatyta griežta administracinė nuobauda, todėl jo argumentas, išdėstytas 2015-05-08 paaiškinime ir pateiktame skunde, kad jis pirmas pradėjo rikiuotis iš pirmos eismo juostos į antrą, sukeldamas jam kliūtį, dėl ko T. M. buvo priverstas išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą ir aplenkti jam trukdžiusį automobilį, kad išvengti susidūrimo, vertinamas kritiškai, kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės. Kaip skunde nurodo T. M., jis susidariusioje situacijoje nestabdė automobilio, nes, pasak jo, stabdymas būtų pavojingesnis, kadangi buvo galimybė susidurti su priešais važiuojančiu automobiliu. Atsižvelgus į tai galima teigti, kad T. M., kaip jis teigia, jog jam buvo sudaryta kliūtis, nesivadovavo kelių eismo taisyklėmis (KET 127 p.), nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, nors privalėjo tai padaryti, bet priėmė sprendimą, aplenkti antra eismo juosta važiuojantį automobilį iš kairės, įvažiuodamas į priešingą eismo juostą, nors turėjo galimybę minėtą automobilį apvažiuoti iš dešinės įvažiavęs į pirmą eismo juostą, kuri, kaip matyti pateiktoje vaizdo registratoriumi užfiksuotoje medžiagoje, buvo laisva. Iš vaizdo registratoriumi užfiksuotos medžiagos matyti, kad T. M. atliktas toks neleistinas lenkimo manevras sukėlė grėsmę lenkiamo automobilio vairuotojo saugumui, privertęs vairuotoją stabdyti automobilį ir keisti važiavimo kryptį, ir kuri nuo priešingos krypties eismo juostos atskirta dviguba ištisine ženklinimo linija (KET 140.5 p.) draudžiama lenkti, ir tai, nėra įprasta transporto priemonių vairuotojams.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Kelių eismo taisyklių ( akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-09 iki 2014-10-11) 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu T. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. 180 Eur bauda su specialiosios teisės –teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn. už tai, kad jis 2015 m. balandžio 19 d., 14.30 val. Kaune, V. Krėvės pr., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Caddy Life, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir motyvų, t.y. iš chuliganiškų paskatų, pavojingai manevruodamas, bei grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, lenkė kelyje, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta (kai lenkti draudžiama), lenkdamas automobilį įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nepalikdamas saugaus tarpo iš šono iki dešinėje, antroje eismo juostoje, ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio SAAB 95, taip siekiant išvengti susidūrimo, automobilio SAAB 95 vairuotoją privertė keisti judėjimo kryptį dešinėn. Sugrįždamas iš priešpriešinės eismo juostos į antrąją eismo juostą, neparodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kėlė grėsmę eismo saugumui, savo ir automobilio SAAB 95 vairuotojo gyvybei ir sveikatai. Tuo pažeidė KET 4, 9, 18, 82.2, 126, 140.5, 3 per. 1.3 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d.
Skunde nurodytus T. M. motyvus paneigia administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9344729 esanti medžiaga: J. N. tarnybinis pranešimas (b. l. 4-5), T. M. 2015-05-07 d. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybes, kad jis ir priekyje jo ta pačia kryptimi važiavęs automobilis kartu pradėjo rikiuotis iš pirmos eismo juostos į antrą. Kadangi T. M. manevrą sutrukdė priekyje jo važiavęs automobilis, kuris važiavo mažesniu greičiu, T. M. jį aplenkė, kirsdamas dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, išvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą eismo juostą. Sugrįždamas į antrąją eismo juostą jis neparodė įspėjamojo posūkio signalo. Tą dieną jis niekur neskubėjo, tačiau tuo momentu pasireiškė emocijos ir jis neteko kantrybės, kadangi priekyje jo važiavęs automobilis važiavo pernelyg lėtai ir tuo trukdė aplenkti. T. M. savo kaltę dėl pažeidimo pripažino pilnai, dėl to gailėjosi, padėjo ateityje kelyje laikytis tolerancijos ir pagarbos kitiems eismo dalyviams ( b. l. 9), A. K. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, jog jam išsukus iš Pramonės pr. ir pradėjus važiuoti V. Krėvės pr., jis važiavo pirma eismo juosta, kaip ir prieš jį važiuojantys keli automobiliai. Kada priekyje važiavę automobiliai pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, jis taip pat pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, kadangi troleibusas, važiavęs pirma eismo juosta, važiavo nedideliu greičiu. Prieš rikiuojantis įsitikino, kad už jo važiuojančių automobilių nėra. Matė, kad įsuka į V. Krėvės pr. automobilis VW Caddy, tačiau matė, kad jis buvo pakankamai toli. Tai darė tuo pačiu metu ar net vėliau nei A. K.. Matė, kad automobilis dideliu greičiu artinasi prie jo automobilio, taip pat matė, kad automobilis pristabdė, tačiau tuoj pat padidino greitį ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą bei kirsdamas ištisinę dvigubą liniją, aplenkė jo automobilį. Grįždamas į antrą eismo juostą minėto automobilio vairuotojas posūkio nerodė. Tuo metu kai jį lenkė automobilis VW Caddy, įvertinęs situacijos pavojingumą, suko vairą dešinėn, t.y. keitė važiavimo kryptį į dešinę (b. l. 10) Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė praktiškai analogiškas aplinkybes, tačiau patikslino, kad jam nereikėjo keisti važiavimo krypties, tačiau reikėjo likti toje pačioje vietoje ir pilnai neužbaigti manevro į antrą eismo juostą, kad jo automobilio neužkliudytų pro jo kairę pusę pravažiuojantis automobilis. Teismui abejoti liudytojo A. K. parodymais nėra pagrindo. Be to jie patvirtinami užfiksuoto pažeidimo vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad V. Krėvės pr. pravažiavus sankryžą su Pramonės pr. automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas antra eismo juosta, iš kairės pusės bei kirsdamas dvigubą ištisinę eismo juostą lenkia automobilį SAAB, kuris baigia persirikiuoti į antrą eismo juostą, kai kelyje yra dvi vienos krypties eismo juostos, ir jį aplenkęs, grįžta į antrą eismo juostą, neparodydamas posūkio signalo. Įvertinus nustatytą liudytojo A. K. parodymai vertinami kaip T. M. kaltės įrodymas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į 2015 m. gegužės 7 d. T. M. paaiškinimą, iš kurio matyti, kad asmuo aiškiai suvokė ir konkrečiai nurodė Kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybes, nurodė, kad tokį jo poelgį išprovokavo priešais lėtais judantis automobilis, ko pasekoje nesuvaldęs emocijų, padarė administracinį teisės pažeidimą. Dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Tuo tarpu 2015 m. gegužės 8 d. pateiktame paaiškinime T. M. pakeitė savo duotus parodymus ir nurodė, kad vairuodamas automobilį rikiavosi į antrą eismo juostą ir norėdamas išvengti susidūrimo, buvo priverstas pažeisti Kelių eismo taisykles. Pažeidimo nepripažino, teigė, kad vaizdo įraše užfiksuoti veiksmai yra atlikti siekiant išvengti susidūrimo su transporto priemone, kuri sukėlė avarinę situaciją. Minėtas T. M. paaiškinimas vertinamas kaip siekis, išvengti administracinės atsakomybės. Vertinant T. M. skunde nurodytą faktą, jog SAAB 95 vairuotojas, t.y. A. K., dėl pavojingo T. M. manevravimo, nekeitė važiavimo krypties ir automobilio vairo nesuko dešinėn, kas patvirtina, kad avarinės ar pavojingos situacijos lenkimo manevru T. M. nesukėlė, taip pat nepagrįsta, kadangi iš byloje esančios vaizdo registratoriaus užfiksuoto įrašo ir teismo posėdžio metu apklausto A. K. parodymų matyti, kad pavojingas T. M. manevravimas neleido A. K. pilnai atlikti pradėtą manevrą, t.y. pilnai baigti rikiavimąsi į antrą eismo juostą, nes buvo kilusi grėsmė, jog gali įvykti automobilių susidūrimas, kas sukėlė grėsmę eismo saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių T. M. padaryto pažeidimo padarinių, nes priešingoje eismo juostoje nevažiavo kiti automobiliai. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad T. M. kaltė dėl pavojingo vairavimo yra pilnai įrodyta. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad T. M. pavojingai manevruodamas, paeiliui padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, t.y. pažeidė KET 82.2p., 126p., 140.5p., 3 priedo 1.3p. reikalavimus.
Tai įvertinus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog 2015 m. balandžio 19 d., 14.30 val. Kaune, V. Krėvės pr., T. M., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Caddy Life, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, lenkė kelyje, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta (kai lenkti draudžiama), lenkdamas automobilį įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nepalikdamas saugaus tarpo iš šono iki dešinėje, antroje eismo juostoje, ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio SAAB 95, taip siekiant išvengti susidūrimo, automobilio SAAB 95 vairuotoją privertė staigiai keisti judėjimo greitį bei imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Sugrįždamas iš priešpriešinės eismo juostos į antrąją eismo juostą, neparodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kėlė grėsmę eismo saugumui, savo ir automobilio SAAB 95 vairuotojo gyvybei ir sveikatai. Tuo pažeidė KET 4, 9, 18, 82.2, 126, 140.5, 3 priedo 1.3 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d.
N. T. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl konstatuojama, kad T. M. paskirta nuobauda pilnai atitinka individualios atsakomybės principą ir teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tokiu būdu Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 20N-31877281-15 naikinti nėra pagrindo, todėl T. M. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Palikti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 20N-24351316-15 nepakeistą ir T. M. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.