- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-01
- Bylos Nr.
- 2YT-5689-902/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto bankas
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos E. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, dalį statinių ir žemę (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai valdyti šį turtą. Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad po motinos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė ir jai nebuvo išduotas pavedėjimo teisės liudijimas, tačiau motinos palikimu ji rūpinosi ir prižiūrėjo, dirbo žemę, pjovė žolę. Pareiškėja kaip motinos dukra yra vienintelė paveldėtoja pagal įstatymą, daugiau paveldėtojų nėra, motinos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) metais, daugiau vaikų motina neturėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo dėl pareikšto reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kaip matyti iš mirties liudijimo (b. l. 5) pareiškėjos motina E. P. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 26). Pareiškėja yra E. P. dukra, pirmos eilės įpėdinė (b. 6, 7, 26, CK 5.11 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, o įpėdinis, priėmęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis). Po motinos mirties pareiškėja rūpinosi žeme, ją prižiūrėjo ir tokiu būdu priėmė E. P. palikimą, tačiau paveldėjimas nebuvo laiku tinkamai įformintas. Iš notarės A. Š. 2017 m. balandžio 4 d. pažymos matyti, kad po E. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas (b.l. 10). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja įstatymo nustatytu laiku po palikėjos, savo motinos E. P. mirties pradėjo valdyti ir tvarkyti palikimą, t.y. ėmė valdyti jį nuosavybės teise. Tokiu būdu palikimas buvo priimtas vienu iš įstatymo numatytų palikimo priėmimo būdų - faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas (CPK 445 straipsnis).
Pareiškėjai buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, ji nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista, tokiu būdu byloje susidariusios 3,20 Eur dydžio pašto išlaidos iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą ((duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėdama jį valdyti nuosavybės teise.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.