Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui, kaltinamajam G. Š., kaltinamojo gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei, nukentėjusiajai K. Ž., nukentėjusiosios atstovui advokatui Ryšardui Burdai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirba UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą prieš savininkės valią įsibraudamas į buto priklausinį, o būtent jis 2019 metų rudenį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, neteisėtai, prieš savininkės valią, nupjovęs durų spyną įsibrovė į K. Ž. butui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklausantį rūsį, pažymėtą numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo išnešė K. Ž. priklausančius daiktus, pakabino naują spyną ir pradėjo naudotis minėtu rūsiu. Šiais savo veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Š. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2016 metais jis įsigijo butą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)aukšte. Jis įsikraustė pirmas, o jo žmona truputį vėliau. Butas buvo lyg ir šaltas, papildomai šildėsi, radiatoriai buvo vos drungni. Dėl to, kad prastai šildo, kaltinamasis kreipėsi į (duomenys neskelbtini), nustatė priežastį, turėjo vykti remontas, reikėjo nustatyti cirkuliaciją, sukeisti vamzdžius. Tačiau iš „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis sulaukė atsakymo, kad sezono metu nieko nedarys, teko palaukti jo pabaigos. Likus porai dienų iki šildymo, jam paskambino inžinierius, pasakė, kad tuoj po poros dienų pajungs šildymą, darykite, ką norite. Tada kaltinamasis samdė žmones, tvarkė vamzdžius ir tai buvo pirmas susidūrimas su Nr. (duomenys neskelbtini) rūsiu. Kaltinamojo šeima augina (duomenys neskelbtini), daiktai kaupiasi, jo rūsys labai mažas ir tiesiog fiziškai nebuvo kur jų dėti. Tuomet G. Š. bandė klausinėti kaimynų dėl rūsio apsikeitimo į didesnį, bet kaimynai nenorėjo keistis rūsiu. Tada jis paprašė žmonos, kad gautų pažymą iš „Registrų centro“, kam priklauso koks rūsys. Pas kaimynę A. rūsys netgi nerakinamas, jos atsiklausė ar nenori susikeisti rūsiais, bet ji nenorėjo apsikeisti. Tada kaltinamasis paiešką tęsė toliau ir nuėjo iki kaimynės K. Ž. su prašymu, gal nori apsikeisti, prašė ir kaimynės A., kad užeitų pas K. Ž. pasiteirauti, ar nori apsikeisti. K. Ž. pasakė, kad ji neturi sveikatos tame rūsyje viską tvarkyti, nešioti, tada kaltinamasis pasakė, kad jie patys sutvarkys tuos daiktus. Po to, visgi K. nesutiko, nors kaltinamasis dar siūlė jai sutvarkyti rūsio langą, nes pro ten ėjo šaltis. Ji atsakė, „tau reikia, tu tvarkyk“. Kaltinamasis tada pasakė, kad tada jis kvies antstolius, kad visas sąskaitas jo patirtas dėl remonto, apmokės K. Ž.. Tik tada ji jau sutiko įleisti. G. Š. sutvarkė šviesą, vamzdžius, sutvirtino staktas, sutvirtino duris su USB plokšte ir dar turėjo tvarkytis, bet po kurio sulaukė šaukimo į policiją. Jis tvarkė svetimą rūsį, nes K. Ž. jiems davė sutikimą tvarkytis. Jis jau norėjo kreiptis į „(duomenys neskelbtini)“, bet kai gavo K. Ž. sutikimą, tvarkė kaip sau. Į rūsį kaltinamasis pateko nupjovęs spyną. Apie raktą jie net nekalbėjo. Visi kaimynai tuo rūsiu naudojosi, tačiau kai reikėjo net pats „(duomenys neskelbtini)“ bandydamas papulti, nepapuolė į šitą rūsį, kai reikėjo gerinti šildymo sąlygas. Kaip ten kiti kaimynai užeidavo į K. Ž. rūsį, jis nežino. Bet jis spyną nupjovė, todėl, kad turėjo pažymą, kad šis rūsys K. Ž. nepriklauso, be to, jis ėjo ir klausė leidimo pas nukentėjusiąją. Jų vaikai šalo, (duomenys neskelbtini) buvo neseniai gimę ir jis turėjo gerinti šildymo sąlygas. Jis už savo elgesį atsiprašė K., o ji pasakė, kad jai „nusispjauti ant jo vaikų“. Po to prasidėjo kaltinimai, kad „vagis“, nors jam K. daiktų nereikėjo. Kai kaltinamasis nusipirko butą, jis buvusiai savininkei sakė, kad tai ne buto rūsys, nes ten kaip patalpa, o dokumentuose parašyta, kad butas su rūsiu, tačiau pamanė, kad rūsio problemą tikrai išspręs su kaimynais. Civilinio ieškinio kaltinamasis nepripažįsta, nes jis tikrai nieko nepadarė. K. Ž. pasitarė su draugėmis ir nusprendė, kad jis apsivogė. Dėl 2000 eurų neturtinės žalos nepripažįsta. Dėl 14(duomenys neskelbtini)eurų bylinėjimosi išlaidų taip pat nepripažįsta, nes jie siūlė K. gražiuoju taikiai išspręsti, kad sumokėtų advokato išlaidas ir dar 1000 eurų, tačiau K. nesutiko. Kaltinamasis rūsį grąžino ir sutvarkytą, geresnio stovio. Registrų centro pažymoje buvo nurodyta, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) neturi rūsio patalpos. Į rūsį Nr. (duomenys neskelbtini) ateina vamzdžiai ir „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai turi žinoti, kaip ten papulti. Kaltinamasis ten laikė savo daiktus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. Ž. parodė, kad iki to įvykio ji nei kaltinamojo, nei jo žmonos nepažinojo. Ji gyvena su tėvais bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) metų, o jie butą išpirko vėliau, bet nežino kada. 2018 metais kovo mėnesį mirė nukentėjusiosios mama, ji nespėjo atsigauti po mamos mirties, nes liko viena. Vieną dieną, ryte, apie 8 valandą ryto, 2019 m. rugpjūčio mėnesį, kažkas įkyriai skambino į jos buto duris. Nukentėjusioji tuo metu dar miegojo. Tada ji pabudo, atėjo prie durų, pažiūrėjo per akutę, pamatė, kad stovi kažkokia moteris, paklausė, kas atsitiko. Tai buvo G. Š. žmona, kuri pasakė, kad reikia pakalbėti apie rūsį. Ji pasakė, kad anksti dabar kalbėtis, ir uždarė buto duris. Po to atėjo kaimynė Anastasija, kuri jai papasakojo, kad buvo atėjusi G. Š. žmona, kuri norėjo apsikeisti rūsiais. Ji žinoma nesutiko. Kitą dieną atėjo vėl G. Š. žmona ir paklausė „ar jau išsimiegojote“. Ji turėjo kažkokius lapus, ir pasakė, kad jai nepriklauso tas rūsys. Nukentėjusioji pasakė, kad ji čia 50 metų gyvena ir jai tas rūsys priklauso. Tuomet G. Š. žmona pasakė, kad ateis antstoliai ir nupjaus spyną. Nukentėjusioji į tai atsakė, kad kokią teisę ji turi kištis į kitų žmonių nuosavybę. Tuomet G. Š. žmona atsakė, kad ji pirko butą su rūsiu ir už jį sumokėjo. Nukentėjusioji suprato, kad ji nenusiteikusi taikiai. Vėliau atėjo G. Š. ir pasakė: „jūs rūsio neprižiūrite, ten išdaužtas langas, ir ten daug laisvos vietos“. Nukentėjusioji vėl pasakė, kokią jie teisę turi į jos rūsį, jai buvo šokas. Paskui papasakojo apie šį įvykį kitai kaimynei, kad ją užpuolė, kad jai nepriklauso rūsys, sukėlė jai didelį stresą. Ji dar laukė, galvojo, kad G. Š. su žmona vėl ateis ir kažko reikalaus, bet jie daugiau neatėjo. Vėliau ji eidama į medicininę komisiją, užėjo tą dieną į vaikų darželį, kur dirba jos kaimynė, kad padarytų jai dokumentų kopijas. Kaimynė paklausė „ar tu buvai rūsyje“. Nukentėjusioji paklausė, o kas yra. Kaimynė pasakė, kad jos rūsys užgrobtas. Grįždama namo nukentėjusioji sutiko kitą kaimynę, kuri norėjo padėti keletą daiktų jos rūsyje. Nukentėjusioji pasakė, kad jos rūsys užgrobtas, o kaimynė turėjo raktą nuo įėjimo į rūsio patalpas, tai kartu užėjo pažiūrėti. Užėjusi pamatė, kad ant jos rūsio uždėta lenta Nr. (duomenys neskelbtini), užkalta, pakeista spyna. Kai nukentėjusioji baigė tvarkytis sveikatos problemas, tuomet parašė pareiškimą policijai. Privatizuojant įgytas butas buvo su rūsiu, tuo rūsiu ji visą laiką naudojosi. Nukentėjusioji visą laiką gyvena (duomenys neskelbtini) bute, rūsys buvo irgi sunumeruotas dideliais skaičiais (duomenys neskelbtini). Kai buvo atėjusi G. Š. žmona pas ją į butą, ji nesutiko atiduoti rūsio, nors suprato, kad G. Š. su žmona norėjo ją tiesiog išvaryti ir užimti rūsį. Kokie daiktai buvo rūsyje, ji surašė dar policijoje, kiek prisiminė. Šiuo metu rūsys vėl atgautas ir ji juo naudojasi toliau. Dalis daiktų iš rūsio dingo, nukentėjusioji jų nerado, o kita dalis dabar yra sumesta tiesiog į krūvą piktybiškai. Jos rūsio patalpa daug didesne nei G. Š.. Dėl civilinio ieškinio nukentėjusioji paaiškino, kad dėl 1289,80 eurų turtinės žalos, tai ją sudaro daiktai, kurių ji nerado, 14 eurų, tai advokato išlaidos. Dėl 2000 eurų neturtinės žalos, tai jau du metai ir vis tęsiasi nuolatinis pastovus stresas jos sveikatai, ji turėjo atsisakyti kitų darbų, kitų planų. Ji turėjo gydytis, bet vietoj gydymosi turėjo išleisti pinigus advokatui. Visada yra emocinis ryšis su daiktais, nes tai ir tėvo, ir mamos daiktai, tai jokie pinigai to neatstoja. Pagal pirkimo - pardavimo sutartį yra parašyta, kad perkamas butas su rūsiu ir inventorizacijos byloje rūsys yra. Faktiškai jų šeima visą laiką naudojosi tuo rūsiu. Po mamos mirties, valdymas perėjo jai, pagal testamentą. Dėl „Fiat“ nuotraukos, kuri pridėta prie civilinio ieškinio, tai čia įrodymas, kad ji turėjo automobilį ir buvo likę ratlankiai. Kaip buvo nustatoma rūsio rinkos vertė, tai jos atstovas paskaičiavo pagal rinkos kainą rūsio nuomą. Rinkos vertė naujos statybos name yra 800 eurų, o senos yra 600 eurų už kvadratinį metrą ir todėl užfiksuota apie 3000 eurų. Taip jai pasakė nekilnojamojo turto agentas dėl rūsio nuomos kainos. Yra tiesiog duomenys apie rinkos vertę. Dėl daiktų, kurie paimti iš rūsio, tai daiktus jau įvardijo, tai sąrašas nesikeitė, tik paskui išbraukė tuos, kuriuos rado. Liudytojas A. Š. sakė matė, kad rūsyje ir kėdes, ir padangas. Dėl streso labai pablogėjo sveikata. Neturtinę žalą vertina 2000 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, o nukentėjusiąją pažįsta seniai. Liudytoja labai į šią istoriją nesigilino, tačiau iš kalbos išėjo, kad jos vaikai pasakė „o, kaimynė rūsį kažkam atidavė“. Neužilgo atėjo į jo darbą K. Ž. ir liudytoja paklausė, kam ji atidavė rūsį. Nukentėjusioji labai nustebo ir liudytoja jai pasakė, kad nukentėjusioji nueitų pažiūrėti, kas ten vyksta. Po to nukentėjusioji jai pasakė, kad neteisingai pasielgė su ja. Iš kalbos liudytoja suprato, kad nukentėjusioji niekam nieko neatidavė. Ji net nežinojo, kas ten tame rūsyje vyksta. Liudytoja tame name gyvena nuo 1970 metų. Dėl naudojimosi rūsiu, tai ji žino, kad seniai tuo rūsiu naudojosi K., tie rūsiai yra šalia vienas kito ir niekada nesikeitė. Jai irgi yra priklausantis rūsys. Ar jis turi unikalų numerį, tai tais metais nebuvo tai daroma. Jų name naudojimosi tvarka rūsiais nebuvo nustatyta. Buvo nustatyta nuosavybė ir niekas nesakė, kad tai turi padaryti. Liudytoja seniai pažįsta K. Ž.. Po šio įvykio jos sveikatos būklė pablogėjo, vartoja vaistus, nemiega, kreipėsi į gydytojus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Jie atsikraustė į butą, kur buvo priskirtas rūsys. Tas rūsys neatitiko jų elementarių poreikių. Po jų butu yra apleistas rūsys, iš jo sklinda pelėsis, po to buvo dingęs šildymas, rūsys pažymėtas (duomenys neskelbtini) Nr. Tuomet jie iškvietė „(duomenys neskelbtini)“ specialistus, kad sutvarkytų šildymą, tačiau jie patekti į tą rūsį negalėjo. Tada jie kvietė santechnikus, jie paaiškino, kad blogai sujungti vamzdžiai. Tada pradėjo jos vyras G. Š. aiškintis, kam priklauso tas rūsys. Išsiaiškino, kad priklauso K. Ž.. Tada vyras aiškinosi, kokia tvarka su rūsiais, kas jais naudojasi, kas ne, nes jie turėjo daug daiktų, kurių nebuvo kur sudėti. Klausė ar kaimynė A. norėtų apsikeisti rūsiais, tačiau ji nesutiko. Tada klausė A., ar naudojamas tas rūsys (duomenys neskelbtini) Nr., tai liudytoja nuėjo pas tą kaimynę , t. y. nukentėjusiąją. Nukentėjusioji atidarė duris, pasakė, kad ji miega ir dabar nekalbės. Tada ji išėjo, nuėjo pas kitą kaimynę A. ir paprašė jos pasiteirauti K. dėl apsikeitimo rūsiais. Po to jie gavo pažymą iš Registrų centro, kam priklauso rūšiai, t. y. nurodytas savininkas ir kam priklauso rūsys ir kam ne. Tada pamatė, kad jų butui priklauso rūsys, o nukentėjusiajai nepriklauso. Tada jie nusprendė pasiaiškinti su ta pažyma pas K. su siūlymu pasikeisti tais rūsiais, nes ir kaimynai sakė, kad tuo rūsiu K. nesinaudoja, langas išmuštas. Taip pat pasakė, kad jie patyrė nuostolius dėl jos rūsio. T. K. pasakė, kad neturi sveikatos tuos daiktus nešioti. Kai vyras nuėjo nupjauti spynos, liudytoja viską filmavo, kad nebūtų kokių problemų. Kai vyras pernešė iš to (duomenys neskelbtini) rūsio daiktus, pas juos atvyko policija. Į spynos pjaustymo procedūrą ji K. Ž. nekvietė, taip pat ir į filmavimą to rūsio nekvietė. Kad nukentėjusiosios daiktai bus į kitą patalpą išnešti, tai K. tą žinojo, nes ji sutiko apsikeisti patalpomis. Ji žmogiškai kalbėjo su kaimyne. Ji nežino, kuris iš tų kaimynų valdė rūsį iš tiesų, nes užeidavo ir kiti kaimynai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad tame name kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) aukšte, o jis (duomenys neskelbtini) aukšte. Liudytojas žino, kad žmogus nuėmė nukentėjusiosios rūsio spyną ir pakabino savo numerį. Anksčiau liudytojas eidavo į tą rūsį, kai nukentėjusiosios mama buvo dar gyva, jai tai bulvių reikėjo, tai dar ko. Būdavo, kad liudytojo sūnus irgi eidavo. Bet nukentėjusiosios mama mirė prieš 3 metus ir jie nustojo ten eiti. Rūsyje viskių daiktų, kurie jau liudytojo manymu nebereikalingi. Liudytojas nematė, kaip kaltinamasis laužė spyną ir pakabino naują spyną. Tik vėliau pamatė naują spyną ir pasakė kaimynei, kad ant jų rūsio durų kabo nauja spyna. Numeriu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtas rūsys priklausė (duomenys neskelbtini) butui. Kiek jis gyvena, tiek ir priklausė tam butui ir buto gyventojai juo naudojosi. Gal tris metus liudytojas į tą rūsį vaikščiojo. Taip pat ir jo sūnus eidavo paimti bulvių, jeigu močiutė paprašydavo. Kiti kaimynai irgi padėdavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, kad ji yra tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Liudytojai priklauso butas nuosavybės teise. Kai gavo butą, parodė, koks rūsys priklauso jų šeimai. Liudytoja nežino, kiek name yra butų, kiek rūsių bei ar visi butai turi rūsius, taip pat nežino. Nukentėjusioji K. Ž. ir jos mama gyveno kartu tame pačiame bute. Nukentėjusiosios K. Ž. mama buvo senutė, jautėsi blogai, todėl paprašydavo liudytojos pagalbos, o dukros dirbdavo. Liudytoja tame rūsyje buvo gal 10 kartų. Ji kaimyno G. Š. rūsio nėra mačiusi, o jos rūsys labai mažas. Kitų rūsių dydžio irgi nežino. Ar yra kažkokių atitvarų rūsyje, tai negali pasakyti. Pas juos rūsyje, liko viskas tas pats. Liudytoja net nežino, kur yra G. Š. rūsys, tik kaimynė V. sakė, kad pas juos mažas rūsys. Jų name koks yra buto numeris, toks ir rūsio numeris. Prieš K. Ž. mamos mirtį, liudytoja eidavo į jų rūsį bulvių, ji nei kreipdavo dėmesį nei ką, kokie ten daiktai buvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji yra abu jo kaimynai. Kai buvo nukentėjusiosios mama gyva, ji naudojosi rūsiu Nr. (duomenys neskelbtini), kartais ji liudytojo paprašydavo atnešti bulvių. Jie gyvena toje pačioje namo laiptinėje, jis gyvena ten apie 20 metų. Po nukentėjusiosios mamos mirties ar kas naudojosi dar rūsiu, šito liudytojas nežino. Kiekvienas butas turi rūsį, nuo senų laikų, jie irgi turi rūsį. Apie tai, kad būtų kažkoks susikeitimas rūsiais, liudytojas nieko nežino. Vienu metu jis sutiko nukentėjusiąją, kuri paprašė, kad pabandytų atrakinti jos rūsį, nes jai nepavykta atrakinti. Liudytojas pabandė atrakinki, tačiau jam irgi nepavyko, nes netiko raktas, tai jis nukentėjusiajai pasakė, kad čia kita spyna ir raktas netinka. Dėl daiktų, esančių rūsyje, tai jis labai dėmesio nekreipdavo, bet galvoja, kad nieko ten vertingo negalėjo būti. Tai ne jo rūsys ir ne jo reikalas žiūrėti, kas tame rūsyje. Paprastai rūsiuose laikomi nereikalingi daiktai.

2019-11-26 K. Ž. parašė pareiškimą dėl savavališkai užgrobto jai priklausančio rūsio. Prie pareiškimo pateikta (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) kopija, Sutartyje nurodyta savininkė – A. O., nupirko butą, (duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini) bei rūsį. K. Ž. pateikė gyvenamo namo, buto techninio paso kopiją, kuriame nurodyta, kad rūsys yra (t. 1, b. l. 41-44).

(duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko butą bei rūsį, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 42).

Asmens nuosavybės fondo išduotame Gyvenamojo namo, buto techniniame pase nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su rūsiu (t. 1, b. l. 43-44).

2020-02-03 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje gautas pareiškėjos K. Ž. skundas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą G. Š. ir jo žmonos atžvilgiu dėl neteisėto pareiškėjai nuosavybes teise priklausančio rūsio užgrobimo. Skundas patikslinimui ir procesinio sprendimo priėmimui buvo persiųstas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. K. Ž. skunde nurodė, kad 2019 m. rudenį jai tiksliai nežinomu laiku, (duomenys neskelbtini) namo (duomenys nesklebtini) buto gyventojai G. Š. ir jo žmona tyčia nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos užgrobė jai nuosavybės teise priklausantį rūsį. Sulaužydami pakabinamą spyną įsibrovė į jos šeimos įrengtą ir 50 metų valdomą rūsio patalpą, užgrobė ją ir pasisavino esančius joje jai priklausančius daiktus, užkalė lentos gabalą ant jos rūsio durų, užrašė savo buto numerį ir pakabino savo spyną. Apie jos turto užgrobimą ji sužinojo 2019 m. lapkričio mėn., kai nuėjo į rūsį su kaimynu A.iš (duomenys neskelbtini( buto. Kaimynas sakė, kad prieš tai G. Š. kėsinosi užgrobti kitų kaimynų rūsio patalpas, bet kaimynas A. jį sudrausmino. 2019 m. rugpjūčio mėnesį G. Š. ir jo žmona, kurie atsikraustė į jų namą prieš 2-3 metus, atėjo pas ją agresyviai nusiteikę ir pasakė, kad jai neva nepriklauso rūsys, grasino, kad ateis antstolis ir nupjaus spyną, kad jos rūsyje daug laisvos vietos, šmeižė, kad jo neprižiūri, kad jie pirko butą ir sumokėjo už rūsį. Beje, jiems priklausantis rūsys yra pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini) kitoje vietoje. K. Ž. kaimynams iš (duomenys neskelbtini) buto atsakė, kad gyvena šiame bute beveik 50 metų ir tiek metų ši rūsio patalpa jiems priklauso pagal privatizavimo dokumentus, o kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto neturi teisės kištis į svetimą turtą. Šis pokalbis sukėlė jai didelį stresą ir stiprių neigiamų išgyvenimų, patyrė psichinę prievartą ir prarado saugumo jausmą, bijojo jų grasinimų. Kaip vėliau sužinojo, kad jie įsibrovė į jos rūsį ir užgrobė jos turtą, patyrė dar didesnių dvasinių sukrėtimų, paūmėjo liga dėl kurios jai nustatyta invalidumo grupė. Tai tęsiasi iki dabar. Nežino, kada (duomenys neskelbtini) buto gyventojai įsilaužė ir užgrobė jai priklausantį rūsį ir pasisavino jame buvusius daiktus. Buvusi (duomenys nesklebtini) buto kaimynė sakė, kad tai galėjo būti rugsėjo mėnesį. Po to, kai jie įsilaužė ir užgrobė jos turtą, melavo kitiems kaimynams, kad jai rūsys nereikalingas, kad sutiko jiems atiduoti, todėl kiti kaimynai nepranešė apie užgrobimą, nors labai nustebo, kad ji „ sutiko“ ir „ atidavė“ savo turtą svetimiems. Butą, kuriame gyvena (duomenys neskelbtini) metų, paveldėjo po motinos mirties. Butas įsigytas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį. Kartu su šiuo butu įsigyta ir patalpa, esantį namo rūsyje. Kiekvieno buto, kuriam priklauso rūsys, numeris užrašytas ant rūsio durų prieš 50 metų. Visi seni ir nauji kaimynai laikydavosi nustatytos tvarkos ir žino kurį rūsio patalpa kuriam butui priklauso. K. Ž. nurodė, kad G. Š. ir jo žmonos neteisėtai užgrobtas ir pasisavintas jai nuosavybės teise priklausantis turtas yra valdomas jų iki šiol. K. Ž. patikslina, kad negali disponuoti savo turtu, nežino, ką jie padarė su jos daiktais. Rūsyje buvo kėdės, padangos su ratlankiais, jos tėvo darbo įrankiai, jai vertingi daiktai-mokyklinių laikų portfeliai su antikvarinės vertės vaikiškais žurnalais iš užsienio ir daug kitų daiktų. K. Ž. padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Nuostoliai - 300 eurų, neįskaitant rūsio patalpos vertės. K. Ž. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei apginti jos pažeistas turtines teises. Įpareigoti G. Š. ir jo žmoną grąžinti tyčia užgrobtą ir pasisavintą jai priklausantį turtą-rūsį, bei visus pasisavintus daiktus, atstatyti į pirminę padėtį ir sutvarkyti jos rūsio patalpą bei duris taip kaip buvo iki įsilaužimo ir užgrobimo, atlyginti padarytą turtinę bei neturtinę žalą (t. 1, b. l. 9-10).

2020-07-02 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėti rūsiai, (duomenys neskelbtini). 2020-06-30, apie 09.06 val., pradėta apžiūra, apžiūros objektas yra rūsio patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Prieinama prie antros namo laiptinės ir įėjimo į rūsio patalpas raktu atidarė liudytojas A. Š.. Leidžiantis laiptais dešinėje pusėje yra rūsys pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (dažais užrašyta). Ant durų kaba pakabinama spyna. Einant toliau ir priėjus prie rūsių Nr. (duomenys neskelbtini) matosi dar vienas rūsys pažymėtas numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) (dažais užrašyta). Ant rūsio Nr. (duomenys neskelbtini) skersai užkabinta geležinė štanga ir kaba pakabinama spyna. Liudytojas nurodė, kad anksčiau minėtoje vietoje kur rūsio numeris (duomenys neskelbtini), buvo rūsys numeris (duomenys neskelbtini), o kitas rūsys Nr. (duomenys neskelbtini). Rūsys Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaimynei K. Ž. (t. 1, b. l. 58-61).

2020-09-28 G. Š. elektroniniu paštu pateikė vaizdo įrašą, apie kurį jis nurodė apklausos metu, kai buvo pjaunama rūsio spyna ir patekta į rūsį (t. 1, b. l. 98).

2020-10-28 apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti kaip G. Š. kampiniu šlifuokliu pjauna pakabinamą durų spyną. Ant durų dažais užrašytas skaičius (duomenys neskelbtini). Nupjovęs, G. Š. nuima pakabinamą spyną, nuima skersai uždėtą geležinę juostą ir užeina į rūsį. Rūsyje šviesos nėra. Apšvietimas per langelį. Matomi rūsyje įvairūs daiktai. Dėl blogo apšvietimo ne visi daiktai gerai matomi. Rūsyje matyti taburetė, duoninė, skalbimo mašina, vežimėlis, stiklainiai, puodas, kanistras, spintelė ir dar daug įvairių daiktų (t. 1, b. l. 100-101).

2020-10-21 G. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė rūsį, ant kurio numeris (duomenys nekselbtini), į kurį G. Š. pernešė K. Ž. daiktus. G. Š. nupjovė rūsio Nr. (duomenys neskelbtini) durų pakabinamą spyną. Atidarė rūsio duris ir parodė daiktus, kuriuos jis pernešė. Minėtame rūsyje, G. Š. teigimu, K. Ž. daiktai, pernešti iš jos anksčiau naudoto rūsio. G. Š. nurodė, kad jokių kitų daiktų, tik K. Ž. daiktai, yra šiame rūsyje. K. Ž. užėjus į rūsio patalpas, atpažino kai kuriuos savo daiktus - duoninė, skalbyklė, vežimėlis, puodas, spintelė (prie kurios anksčiau buvo pritvirtintas veidrodis, dabar jo nėra). K. Ž. nurodė, kad daug daiktų ji šiame rūsyje nerado, kurie nurodyti jos pareiškime, apklausos metu. Taip pat K. Ž.atpažino K. Ž. savo antklodę. G. Š. užėjęs į rūsį iš spintelės lentynų ištraukė daiktus, įrankius iš lentynų, parodydamas kas jose yra. G. Š. nurodė, kad visi daiktai šiame rūsyje yra pernešti iš K. Ž. anksčiau naudoto rūsio, jokių pašalinių daiktų nėra. Baigtas parodymų patikrinimas. G. Š. pakabino ant durų rūsio pakabinamą spyną ir jos 3 raktus perdavė tyrėjai. Po parodymų patikrinimo vietoje rūsys užrakintas ir trys raktai nuo rūsio yra prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 1, b. l. 90-96).

2020-08-17 pateiktas Registrų centrui paklausimas pateikti informaciją apie butams Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančius rūsius, jų dydį bei planą, kuriame pažymėta rūsių priklausomybė pagal butus. Gautas atsakymas 2020-08-25 Nr. NS-7074 (14.1 E). Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai - butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys nekselbtini) , (duomenys neskelbtini) ir butas, unikalus (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teisės į juos įregistruotos atitinkamų dokumentų pagrindu su priklausiniais - neidentifikuotais rūsiais, kurie neapibrėžti nei kokybiniais, bei kiekybiniais požymiais (nenurodyti rūsių žymėjimai plane, plotai). Nekilnojamojo daikto- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. duomenys neskelbtini), parengtoje 1971-06-07 atliekant kadastrinius matavimus, duomenų apie minėtiems butams priskirtus identifikuotus rūsius nėra. Prie atsakymo pateiktas kadastro dokumentų (plano ir techninio paso), susijusių su butu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini) ir rūsio plano, susijusio su gyvenamuoju namu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kopijas. Buto techniniame pase nurodyta, kad minėtam butui priklauso rūsys, nenurodytas rūsio plotas (t. 1, b. l. 107-114).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą slaptą ar atvirą, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovimą į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) yra žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad G. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu G. Š. savo kaltę neigė, nurodė, kad rūsys nukentėjusiosios nebuvo naudojamas, tuo pačiu patvirtindamas, kad buvo įsitikinęs, kad rūsys nepriklauso nukentėjusiajai, tačiau vis tiek nuėjo tartis dėl galimybės apsikeisti rūsiais. Kaltinamasis G. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patikino, kad nukentėjusioji leido jam apsikeisti rūsiais, todėl išnešė jos daiktus bei pakabino naują spyną. Vėlgi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji K. Ž. parodė, kad jokio sutikimo nėra davusi, rakto nėra davusi. Jis savavališkai nupjovė spyną ir pakeitė nauja. Tuos juos teiginius iš esmės patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Š., kuri patikino, kad paklausius kaimynės K. Ž. kam atidavė rūsį kaltinamajam, ji nustebo. Tą patį parodė ir apklaustas liudytojas A. Š.. Tokiais parodymais teismas netikėti neturi jokio teisinio pagrindo. Teisiamojo posėdžio metu apklausti kiti liudytojai A. Š., A. Š. parodė, kad minėtu rūsiu visą laiką naudojosi nukentėjusiosios šeima. Byloje pateikti dokumentai pagrindžia jog butas su rūsiu priklauso būtent nukentėjusiajai. Taigi, visi šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis į nukentėjusiosios patalpas pateko be pastarosios leidimo ir jis neturėjo jokio teisinio pagrindo patekti į nukentėjusiosios patalpas. Kaltinamojo G. Š. versija, kad jam buvo leista naudotis nukentėjusiosios rūsiu nepagrįsti jokiais kitais byloje surinktais įrodymai, priešingai jų visuma tą visiškai paneigia, todėl vertintini kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja nurodė, kad nors G. Š. pareikštas kaltinimas, kad jis neteisėtai įsibrovė į K. Ž. priklausančią rūsio patalpą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų ar kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, kad paminėtas rūsys priklauso K. Ž.. Priešingai iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčo rūsys priskirtinas prie pastato bendrojo naudojimo objektų. Kilus ginčui dėl bendrojo naudojimo patalpų naudojimo tvarkos, ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia kaltinamojo gynėjos išsakyta pozicija bei pritaria nukentėjusiosios atstovo išsakytiems argumentams, kad sandėliukas yra registruojamas kaip buto priklausinys, o nekilnojamojo turto registre prie buto duomenų pateikiamas aprašymas apie tai, kad butas yra su rūsiu. Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į prilyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kuriuo bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Byloje taip pat pagristai nustatyta, kad nukentėjusiosios tėvai ir pati nukentėjusioji rūsiu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi nuo pat buto gavimo dienos, apie 50 metų ir nusistovėjusi naudojimosi tvarka niekada nesikeitė. Kaltinamasis G. Š. net po to, kai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą, neteisėtai naudosi nukentėjusiosios rūsiu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-12-16 iki 2021-09-14, t. y. beveik dvejus metus ir nenorėjo grąžinti.

Apibendrinant aukščiau išdėstyta konstatuotina, kad kaltinamasis G. Š. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą prieš savininkės valią įsibraudamas į buto priklausinį.

Atsižvelgiant į tai, tokie kaltinamojo G. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

Dėl G. Š. skirtinos bausmės.

BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, tai viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, kad jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 125-128), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, byloje nėra.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam G. Š. BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą alternatyvią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, mažesnę už bausmės vidurkį. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus, padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir padės atgrasyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų ar kitų teisei priešingų veikų darymo.

Kardomosios priemonės ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nepaskirtos, jas skirti šioje proceso stadijoje netikslinga.

Dėl civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji K. Ž. 2022 m. kovo 22 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos sumą sudaro 1289,80 eurų, neturtinę žalą įvertino 2000 eurų, taip pat 14(duomenys neskelbtini) eurai atstovavimo išlaidas baudžiamojoje byloje (t. 3; b. l. 1-4).

Turtinės žalos sumą sudaro: 4 kėdžių kaina, padangos su ratlankiais 4 vienetai 40 eurų, portfelis odinis su antikvarinės vertės žurnalais 80 eurų, įvairūs darbo įrankiai 30 eurų, didelis veidrodis nuo spintelės 30eurų, pakabinama spyna 5 eurai, sugadintų durų, lango, pašalintų lentynų ir atitvertos vietos daržovėms atstatymas 200 eurų. Dingusių daiktų vertė 505 eurai. Būtent šią sumą teismas mano yra pagrindas priteisti, Teismas vertina, kad būtent šis turtinės žalos dydis įrodytas tiek teisiamajame posėdyje, tiek baudžiamosios bylos medžiagoje esančias duomenimis, todėl priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai. Likusi turtinės žalos suma, o būtent nuoma nelaikytina turtinės žalos dalyku šioje byloje, ji nėra įrodyta. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo suma turi atlyginti praradimus, bet jokiu būdu netapti pasipelnymo būdu. Kitu atveju būdu pažeisti kaltinamojo interesai.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-118/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis yra teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesų labiau sureikšminti, o kito nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir nukentėjusio asmens elgesį prieš patirtą nusikalstamą veiką, taip pat, kaip pakito nukentėjusiojo gyvenimas ir elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kokie liko neigiami liekamieji reiškiniai. Iš bylos matyti, kad dėl G. Š. veiksmų nukentėjusioji K. Ž. patyrė stresą, emocinę įtampą, tačiau vertintina, kad sveikatos pablogėjimas, toks kaip ir artrito ar kitų ligų suintensyvėjimas, teismo vertinimu, nebūtinai yra kaltinamojo veiksmų pasekmė. Dėl aukščiau išdėstyto, darytina išvada, kad įvertinant visumą aplinkybių visumą, pačios nusikalstamos veikos pobūdį (rūsio būklė buvo ne bloginama o gerinama), nukentėjusiajai priteistina 300 eurų neturtinės žalos suma.

Taip pat nukentėjusioji pateikė prašymą dėl išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo, pateikdama tai pagrindžiančius dokumentus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- tęsti darbą;

- per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą.

Bausmės pradžią G. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomoji priemonę nepaskirta ir skirti šioje proceso stadijoje netikslinga.

Nukentėjusiosios K. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo G. Š. nukentėjusios K. Ž. naudai 505 (penkis šimtus penkis) eurus turtinei žalai atlyginti, 300 (ris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti bei 14(duomenys neskelbtini) (vieną tūkstantį keturis šimtus septynis) eurus bylinėjimosi išlaidas.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.