Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-03-04 · Administracinė byla Nr. I-198-355/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2011-03-04
Bylos Nr.
I-198-355/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Daunys (pran.)
Pareiškėjas
Z. Š.
Suinteresuotas asmuo
Telšių apskrities viršininko administracijos
2009 m. vasario 5 d.(S)Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo Donato Daunio,

dalyvaujant kolegijos nariams teisėjams Gražvydui Poškui ir Laisvutei Kartanaitei,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjai Z. Š. ir jos įgaliotam atstovui advokatui V. P.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens Telšių apskrities viršininko administracijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos Z. Š. prašymą dėl termino paduoti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo,

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Z. Š. įgalioto atstovo advokato V. P. pasirašytu prašymu 2008-11-10 Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių, tai yra priverstinio išvykimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos po tėvo žūties ir motinos nuteisimo bei ištrėmimo į Rusiją, lėmusio pavėluotą pripažinimo ją Lietuvos Respublikos piliete bei rašytinių įrodymų apie nacionalizuotą tėvo žemę gavimo, praleistus terminus pateikti trečiajam suinteresuotam asmeniui:

iki 2001-12-31 – prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1944-01-28 mirusio jos tėvo J. V. valdytą iki nacionalizacijos Mažeikių r. Skuodo-Ketūnų k. 21,85 ha žemę;

iki 2003-12-31 – nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

Šalies argumentai

Savo prašyme bei teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog ji gimė 1941-12-06 Mažeikių r. Skuodo-Ketunų k. gyvenusių tėvų J. V. ir S. V. šeimoje kaip Zita J. V., 1944-01-28 jos tėvas žuvo nuo banditų kulkos, o motina buvo nuteista ir ištremta į Rusiją. Jos su seserimi Vida E. V.-Pučinska liko giminių globoje. 1954 m. motina ją kaip nepilnametę išsivežė į Rusiją, o sesuo pasiliko Lietuvoje. 1960 m. sužinojusi, kad sesuo išvyko gyventi į Latviją ir ištekėjo, ji tais pačiais metais atvyko jos aplankyti ir apsigyveno Jelgavoje. Čia 1966-12-03 sudarė santuoką su V. G. ir tapo Z. G.. 1979-05-26 ištekėjo antrą kartą ir jai buvo suteikta pavardė Šaban. 1983-06-27 tapo našle. 1999-01-30 mirė jos motina, o 1999-11-28 mirė ir sesuo. 2004 m. gruodį pasiligojo ir persikėlė gyventi pas vaikus j Baltarusiją, nes Latvijoje artimų giminaičių nebeliko. 2006-12-07 Migracijos departamento prie LR VRM Pilietybės reikalų skyrius nusprendė ją pripažinti Lietuvos Respublikos piliete ir 2007-02-02 jai išdavė Lietuvos Respublikos pasą. 2008 metų kovą pirmą kartą atvyko į gimtinę ir iš giminaičių netikėtai sužinojo, kad jos tėvas iki nacionalizacijos Skuodo-Ketūnų kaime nuosavybės teise valdė 21,85 ha žemės.

Suinteresuoto asmens Telšių apskrities viršininko administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Gautas institucijos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija nustatė, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008-05-07 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pagal administracinėje byloje Nr. 1-189-84/2008 pareikštą pareiškėjo J. Z. prašymą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 23 str., 29 str. tiek, kiek tai liečia asmens prigimtinę teisę į nuosavybę, nepriklausomai nuo jo tautybės ir pilietybės.

Kolegijos nuomone, byla pagal pareiškėjos Z. Š. prašymą yra tiesiogiai susijusi su aukščiau nurodytu teisės aktu, nes būtent šio įstatymo pagrindu reikia nustatyti, ar pretendentė, norinti atnaujinti terminą atkurti nuosavybę, turi teisę tai padaryti dėl pilietybės. Z. Š. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo tik 2007-02-02. Įstatymų leidėjas visose įstatymų redakcijose įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas kartu su prašymu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Kadangi pagal Atkūrimo įstatymą prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., vadinasi, iki šio termino turėjo būti pateiktas ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas. Skirtingai nuo nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminų, kurie buvo pratęsti iki 2003 m. gruodžio 31 d., įstatymų leidėjas nepratęsė Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento pateikimo termino. Taikant 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. DC-2490 10 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas gali būti atnaujinti tik prašymų atkurti nuosavybės teises, o taip pat dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku, pateikimo terminai. Taigi, asmenys, kurie nors ir atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų giminystės ryšių su buvusiu nekilnojamojo turto savininku sąlygą, tačiau iki Atkūrimo įstatyme numatyto galutinio prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino (2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo būtinojo subjektiškumo pagal Atkūrimo įstatymą požymio - Lietuvos Respublikos pilietybės, negali būti laikomi turinčiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Asmenų, kurie iki 2001 m. gruodžio 31 d. neįgijo Lietuvos Respublikos pilietybės, t.y. neįgijo pagal Atkūrimo įstatymą subjektinės teisės į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, pateikti prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku, negalėtų sukelti šiems asmenims jų siekiamų teisinių pasekmių.

Taigi, atsižvelgdama į tai, kad Z. Š. neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento (įgijo tik 2007-02-02) bei siekdama visapusiškai remtis įstatymuose išdėstytomis normomis, teisėjų kolegija mano, kad tai yra pagrindas sustabdyti bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ištirs prašymą, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. ir 10 str. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 23 str., 29 str. tiek, kiek tai liečia asmens prigimtinę teisę į nuosavybę, nepriklausomai nuo jo tautybės ir pilietybės. Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymas yra užregistruotas 2008-05-21 Nr. 28.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str. 1 d. 4 p., 105-107 str.,

nutarė:

Administracinės bylos pagal pateiktą pareiškėjos Z. Š. įgalioto atstovo advokato V. P. pasirašytą prašymą nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ištirs, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. ir 10 str. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 23 str., 29 str. tiek, kiek tai liečia asmens prigimtinę teisę į nuosavybę, nepriklausomai nuo jo tautybės ir pilietybės, pagal Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą administracinėje byloje Nr. 1-189-84/2008.

Nutartis per 7 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Kolegijos teisėjai Donatas DaunysLaisvutė KartanaitėGražvydas Poškus