Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1977 m. spalio 26 d., Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 1995 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį (galiojusi redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimas su turto konfiskavimu;

- 2016 m. balandžio 15 d. Kauni apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Ž. 2019 m. lapkričio 8 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo šeimos nare – sutuoktine R. Ž. metu, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 30 smūgių į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajai R. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d. apie 17.00 val. grįžęs namo po darbo vartojo alkoholį, išgėrė tris butelius alaus 0,5 litrų talpos ir apie 0,25 litrų talpos brendžio. Sutuoktinė alkoholio nevartojo. Apie 21.00 val. tarp jo ir sutuoktinės įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis savo sutuoktinei R. Ž. tyčia delnais sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas. Neprisiminė, ar sutuoktinei sudavė į veidą, ar į galvą, tačiau neneigė, kad galėjo taip būti. Po konflikto su sutuoktine, jis išėjo į kitą kambarį. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie jį išgabeno iš namų. Vėliau kalbėjo su sutuoktine, kuri jam priminė visas įvykio aplinkybes, kadangi pat jų gerai neprisiminė, todėl su pareikštu įtarimu sutinka pilnai. Anksčiau fizinio smurto prieš sutuoktinę nenaudojo. Savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi tokio savo elgesio. (b. l. 74–75, 80).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji R. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sutuoktinio D. Ž. įvyko žodinis konfliktas. D. Ž. kambaryje su rankomis ir kojomis pradėjo ją mušti į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Jis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau 30 smūgių. Didžioji dalis smūgių buvo suduota į veido sritį. Kiek laiko ją mušė, pasakyti negali, kadangi tuo metu ji buvo labai išsigandusi, jai buvo baisu ir sunku orientuotis aplinkoje. Vos tik sutuoktinis pradėjo ją mušti, ji užsimerkė ir nesipriešino, pabėgti nebandė. Kaip suprato, D. Ž. išgirdo, kad kažkas ateina pas ją į kambarį ir staiga ją paleido. Po to ji paskambino savo mamai I. T., kurios paprašė, kad ji iškviestų policiją. Po įvykio nukentėjusiosios veidas buvo paraudęs ir patinęs, ant kaktos buvo iškilęs guzas, vėliau pradėjo ryškėti kraujosruvos po abiem akim. Po įvykio pas medikus nevyko, nesigydė. Jai buvo išduotas siuntimas nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau pas juos ji nevyko ir nevyks. Šiuo metu dėl fizinio skausmo sukėlimo ji savo sutuoktiniui pretenzijų neturi, ji jam atleido. Nepilnametis sūnus N. Ž. įvykio nematė (b. l. 12, 38–39).

2019 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota smurtą patyrusios R. Ž. kūno sužalojimai: patinimai ant veido, nukentėjusiosios būklė: ji buvo šoko būsenos, susijaudinusi, jautė baimę. Smurtu įtariamas D. Ž. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 1,15 promilių girtumas (b. l. 25–28).

2019 m. lapkričio 8 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–24).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 8 d. 23.29 val. D. Ž. nustatytas 1,15 promilių girtumas (b. l. 86).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis D. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo šeimos nare – sutuoktine R. Ž. metu rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 30 smūgių į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajai R. Ž. sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo smurtinius veiksmus patvirtina nukentėjusiosios R. Ž. parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuoti kūno sužalojimai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamasis D. Ž. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu sutiko.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo D. Ž. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikalstamų veikų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant D. Ž. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas (b. l. 55–57), baustas administracine tvarka (b. l. 54), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė, nesilankė (b. l. 67), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 65), dirba (b. l. 52).

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kadangi kaltinamasis D. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 8 d. 22.10 val. iki 2019 m. lapkričio 10 d. 18.07 val. (b. l. 85, 91).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 8 d. 22.10 val. iki 2019 m. lapkričio 10 d. 18.07 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti D. Ž., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

D. Ž. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.