Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ patikslintą ieškinį atsakovui Ž. J. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir išlaidų kompensavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančią nuosavybės dalį – ½ pastato ir dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), išmokant atsakovui 3 908 Eur dydžio kompensaciją; po atidalinimo ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į visą pastatą ir visą žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo patirtas 1 422,60 Eur turto priežiūros išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė siekia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui kompensaciją pinigais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesirūpina savo daline nuosavybe ir savo veiksmais trukdo ieškovei naudotis jai priklausančia nuosavybės dalimi. Ieškovė mano, kad atidalinimas, išmokant atsakovui piniginę kompensaciją už jam tenkančią nuosavybės dalį, yra racionaliausias būdas, leidžiantis išspręsti susidariusią situaciją. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato esančio, adresu (duomenys neskelbtini), be to, ieškovei priklauso 1250/1361 dalių žemės sklypo, atsakovui priklauso 111/1361 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodo, jog pastatas – gyvenamasis namas yra sugriuvęs, o žemės sklypas visiškai apleistas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 19 d. raštu kreipėsi į ieškovę ir pareikalavo nustatytu terminu pašalinti sklype, adresu (duomenys neskelbtini), susikaupusias atliekas ir sutvarkyti sklypą. Ieškovės iniciatyva atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, siekiant nustatyti turto, adresu (duomenys neskelbtini), faktinę būklę. 2019 m. balandžio 30 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad gyvenamajame name vyko gaisras, likę pamatai, stogo fragmentai, mediniai balkiai ir nuvirtusi plytų siena. Sklypas netvarkingas, apaugęs savaiminiais krūmais ir medžiais.

Ieškovė, siekdama sutvarkyti jai ir atsakovui priklausantį sklypą, 2019 m. gegužės 2 d.raštu išsiuntė atsakovui pranešimą dėl žemės sklypo tvarkymo, tačiau atsakovas į kvietimą tvarkyti sklypą nereagavo, dėl ko ieškovė viena sutvarkė jiems, kaip bendrasavininkams, priklausantį žemės sklypą. Dėl sklypo tvarkymo susidarė 195,59 Eur dydžio išlaidos, apskaičiuotos pagal atsakovui proporcingai nuosavybės teise priklausančią teritorijos dalį.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimu dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto nepriežiūros buvo padidintas nekilnojamojo turto mokestis už 2019 m. ir ieškovė sumokėjo 1 575 Eur dydžio nekilnojamojo turto mokestį.

Ieškovės iniciatyva buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atliekant atsakovas nedalyvavo, nors buvo informuotas, todėl kadastriniai matavimai buvo atlikti atsakovui nedalyvaujant ir ieškovės lėšomis. 2019 m. gruodžio 17 d. atliktas atsakovui priklausančios nuosavybės dalies turto vertinimas, kurio metu nustatyta, kad vertinamo žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 75 700 Eur.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 11 d. pranešimu kvietė atsakovą aptarti atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, tačiau atsakovas į kvietimą neatsiliepė ir savo nuomonės nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Galimybė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio, 1 ir 2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tuomet, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas. Esant nesutarimams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius. Pažymėtina, kad šalims nepavykus ginčo išspręsti tarpusavio susitarimu, turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės neišvengiamai yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais ir galbūt vienos iš šalių (atsakovo) nepateisintais lūkesčiais.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo ji prašo palikti jai nuosavybės teises į ginčo turtą natūra, atsakovui išmokant kompensaciją. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie prasidėjusį civilinį procesą, atsiliepimo į ieškinį, pasiūlant kitokį ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, neteikė. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas jam priklausančia nuosavybės dalimi nesirūpina, trukdo ieškovei tinkamai naudotis, valdyti ir prižiūrėti jai priklausančią nuosavybės dalį. Vadovaujantis kasacinio teismo bendrosios dalinės nuosavybės santykių kylančių ginčų sprendimo praktika, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad atsakovas nei su ieškove, nei bylos nagrinėjimo metu nebendradarbiauja, turtu nesirūpina, atsakovo interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus. Įvertinus byloje nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visumą, tai, kad atsakovui priklauso ½ pastato – gyvenamojo namo dalis, kurios praktiškai nebėra išlikę, bei, palyginus su ieškove, nedidelė dalis žemės sklypo, siekiant užtikrinti tinkamą turto valdymą, konstatuotina, kad yra pagrindas atidalinti atsakovui priklausančią nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove, ieškovei priteisiant turtą natūra, o atsakovui išmokant piniginę kompensaciją.

Atsižvelgiant į ginčo situaciją, į konfliktinius šalių santykius, į tai, kad atsakovas turtu nesirūpina ir jo neprižiūri, nagrinėjamu atveju, siekiant visiškai išspręsti šalių ginčą ir užkirsti kelią ginčams ateityje, atidalijimas yra vienas iš optimaliausių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir jos pasibaigimo būdų. Nagrinėjamoje byloje atidalijimas natūra nereiškiamas, todėl svarstytina galimybė priteisti kompensaciją už atidalijamą dalį, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

Taip pat byloje atsižvelgtina į atidalijamų bendraturčių byloje nustatytą poreikį dalijamam daiktui, ieškovės galimybę išmokėti kompensaciją, kitas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes.

Atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuomet priteisiama kompensacija, turi būti laikomasi nuostatos, kad tokia kompensacija reiškia bendraturčio atidalinimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Iš byloje pateiktų turto vertinimo duomenų nustatyta, kad žemės sklypo rinkos vertė yra 69 000 Eur, pastato – gyvenamojo namorinkos vertė yra 6 700 Eur. Atsakovas turto vertės neginčijo. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Remiantis tuo kas išdėstyta, teismo vertinimu tikslinga vadovautis tuo, kad ginčo turto vertė atitinka nekilnojamojo turto vertės ataskaitoje nustatytą 75 700 Eurvertę. Ieškovė nurodo, kad už atsakovui atitenkančią turto dalį išmokėtina piniginė kompensacija – už žemės sklypą 558 Eur, už pastatą – gyvenamąjį namą 3 350 Eur, tačiau su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.

Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, kad ieškovei priklauso 1250/1361 dalių žemės sklypo, o atsakovui priklauso 111/1361 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, žemės sklypo rinkos vertė yra 69 000 Eur, todėl, atlikus skaičiavimus, atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių (111/1361) vertė yra 5 627,70 Eur (69 000 Eur/1361x111), todėl jam turėtų būti išmokėta tokio dydžio kompensacija už žemės sklypo dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo iš atsakovo atidalijamos turto dalies vertę, iš ieškovės atsakovui už pastato – gyvenamojo namo dalį priteistina 3 350 Eur kompensacija, už žemės sklypo dalį – 5 627,70 Eur kompensacija, iš viso 8 977,70 Eur.

Atlikus ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų, nesiūlant kito galimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, siekiant užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyrą, teismas vertina, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra teisiškai pagrįstas ir šiuo atveju yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, atitinka tiek teismų suformuotą praktiką, tiek teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų. Perskaičiavus ieškovės siūlomą piniginę kompensaciją, ji yra teisinga bei atitinkanti ginčo turto rinkos vertę, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas (CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl išlaidų kompensavimo

Kadangi atsakovas savo lėšomis neprisidėjo prie jam priklausančios turto dalies sutvarkymo, ieškovės prašymas priteisti 195 Eur sklypo tvarkymo išlaidas, 1 155 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, kurį dėl atsakovo kaltės sumokėto ieškovė, 72,20 Eur už kadastrinių matavimų bylos parengimą, tai yra, iš viso 1 422,60 Eur, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 108 Eur žyminio mokesčio bei pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 1 815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 605 Eur išlaidas už turto vertinimą, 181,50 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas, patvirtintas 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, apskaičiuoto šiam atvejui taikytino priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, taip pat atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, jų mažinti nėra pagrindo (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos 2 709,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atidalinti atsakovui Ž. J. ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ nuosavybėn ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 111/1361 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovui Ž. J.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ atsakovui Ž. J. 8 977,70 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų septyniasdešimties centų) piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančias nuosavybės dalis – ½ dalį pastato ir 111/1361 dalis žemės sklypo, esančias (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Ž. J. 1 422,60 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt du eurus šešiasdešimt centų) išlaidų kompensavimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“.

Priteisti iš atsakovo Ž. J. 2 709,50 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų devynių eurų penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.