Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovų L. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-18530-896/2015 pagal ieškovų L. M. ir A. M. ieškinį atsakovams G. M. ir Ž. M. dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų L. M. ir A. M. ieškinį atsakovams G. M. ir Ž. M. dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais tvarkos nustatymo.

– kiekvieno mėnesio antros, ketvirtos savaitės trečiadienį L. ir A. M., dalyvaujant atsakovui Ž. M., pasiima anūką D. M. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 17.30 val. (vaikui pradėjus lankyti darželį – iš darželio) ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val.;

– mėnesio pirmos savaitės šeštadienį L. ir A. M., dalyvaujant atsakovui Ž. M., pasiima anūką D. M. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val.;

– atsakovas Ž. M. dalyvauja viso D. M. ir L. ir A. M. bendravimo metu.

2015 m. rugsėjo 17 d. teisme gautas pakartotinis ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma nustatyti ieškovų ir jų vaikaičio D. M. bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis:

– D. M. su seneliais L. M. ir A. M. bendrauja kiekvieną antradienį ir penktadienį, pasiimant jį iš ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžinant į nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;

– D. M. su seneliais L. M. ir A. M. bendrauja mėnesio pirmąjį šeštadienį pasiimant vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant jį į nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

Prašymą grindė tuo, kad ankstesne teismo nutartimi nustačius laikiną ieškovų bendravimo su vaikaičiu tvarką, vaikaitis noriai bendravo su seneliais – padėjo seneliams remontuoti mašiną, lankėsi Kauno zoologijos sode, buvo nuvykę prie Baltijos jūros, viso bendravimo su seneliais laiku vaikas buvo saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Pažymėjo, kad senelių ir vaikaičio ryšys yra itin artimas. Ieškovų manymu, vaiko motina atsakovė G. M. stengiasi atitolinti vaikaitį ir senelius ir juos siejantį emocinį ryšį. Mano, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi panaikinus Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį ir netenkinus ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būsimo ir galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas, kadangi vaiko ryšys su seneliais bus nutrūkęs, o jam atstatyti reikės ilgesnio pereinamojo laikotarpio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

– D. M. su seneliais L. M. ir A. M. bendrauja kiekvieną antradienį ir penktadienį, pasiimant jį iš ugdymo įstaigos 17 val. ir grąžinant į nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;

– D. M. su seneliais L. M. ir A. M. bendrauja mėnesio pirmąjį šeštadienį, pasiimant vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant jį į nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantų nuomone, atsakovė G. M. nenurodė priežasčių, kurios pagrįstų, kad D. ir senelių M. bendravimas kokiu nors būdu pažeidžia vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kad anūko bendravimas su seneliais gali pakenkti vaiko interesams. Be to, atsižvelgiant į vaiko amžių, apeliantų nuomone, kaip tik tokio amžiaus vaikui pradeda formuotis pirmieji prisiminimai, kurie galimai bus svarbūs jo vystymuisi bei artimo ryšio palaikymui su artimaisiais giminaičiais.

2. Apeliantų nuomone, Kauno apygardos teismas, panaikinęs taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą ieškovų ir vaikaičio bendravimo tvarką – byloje esančius duomenis vertino paviršutiniškai, nutartį priėmė neperklausęs posėdžio garso įrašo, kuriame atsispindi visi – tiek G. M. liudytojų, tiek atsakovės, tiek ir rašytinių įrodymų pagrįstumo klausimai. Teismas, panaikindamas taikytas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi Viešosios įstaigos Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro 2015 m. liepos 14 d. raštu dėl informacijos pateikimo, kuriame gydytojo nurodyta mažamečio vaiko D. M. būklė po apsilankymų pas tėvą ir jam paskirtą būtiną tausojantį rėžimą, tačiau neįvertino fakto, kad pažyma yra išduota įstaigos, kurioje dirba atsakovės G. M. mama D. S., bet ji yra ir vaikų gydytojos L. M., prižiūrinčios D. M. sveikatą, sesutė. Apeliantai abejoja, kad medikai gali konstatuoti, jog svetimoje aplinkoje į nepažįstamus žmones vaikas reaguoja verksmu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, exofficio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti senelių ir vaikaičio laikiną bendravimo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t.y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vykstant atsakovės ir ieškovų sūnaus skyrybų procesui, vaiko motinos ir vaiko senelių tarpusavio santykiai susikomplikavo, todėl byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl bendravimo su anūku tvarkos nustatymo leidžia spręsti, kad tokiu būdu ieškovai išreiškė norą bendrauti su anūku, kuris gyvena su savo motina, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių neteismine tvarka susitarti dėl bendravimo tvarkos negali.

CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, jų poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašių aplinkybių. Kiekvienu atveju vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais giminaičiais, bendrauti, jei tai įmanoma, telefonu, laiškais ar kitaip, suprasdamas ir žinodamas, kad bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminės bendrumo ryšį.

Iš byloje pateiktos 2015 m. rugsėjo 22 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b. l. 43-44) matyti, kad skyrius rinko informaciją apie ieškovų gyvenimo būdą, jų dorovines ir asmenines savybes. Iš surinktos informacijos skyrius nenustatė, kad senelių bendravimas su vaikaičiu galėtų pažeisti vaiko interesus, tačiau savo išvadoje pažymėjo, kad esant šalių konfliktiškiems santykiams, ieškovų pasirinktas bendravimo su anūku būdas yra per daug intensyvus, dėl ko gali padažnėti šalių konfliktai, kurie neigiamai paveiktų vaiką ir kiltų grėsmė vaiko motinai būti eliminuotai iš vaiko gyvenimo, kas, atsižvelgiant į mažą vaiko amžių bei motinos globos svarbą, neatitiktų vaiko interesų. Institucija palaikė ieškovų prašymą, tačiau siūlė teismui nustatyti protingą ieškovų bendravimo su vaikaičiu tvarką, geriausiai atitinkančiai vaiko interesus.

Taigi, byloje nesant objektyvių duomenų (įrodymų) apie apeliantų neigiamas asmenines savybes, jų netinkamą bendravimą su savo vaikaičiu, kuris darytų neigiamą poveikį vaikui, vien konfliktiški apeliantų ir atsakovės (vaiko motinos) santykiai negali būti pakankamas pagrindas apriboti arba visai nutraukti senelių ir vaikaičio bendravimą. Be to, nenustačius laikinos senelių su vaikaičiu bendravimo tvarkos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad tokiu būdu laikinai nutrūktų senelių ir vaikaičio bendravimas (ryšys), o priėmus ieškovams palankų sprendimą, minėtam ryšiui atkurti reikėtų nemažai laiko. Nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sūnaus su tėvu bendravimas dažniausiai vyksta ieškovų namuose, kas neva įrodo, kad ieškovai bendrauja su anūku, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad vaiko senelių ir jo tėvo gyvenamosios vietos nesutampa, t. y. seneliai gyvena (duomenys neskelbtini), o vaiko tėvas – (duomenys neskelbtini).

Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad nustačius ieškovų su jų vaikaičiu bendravimo tvarką, būtų pažeisti vaiko interesai. Priešingai, minėta Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, kurios beje nebuvo priimant Kauno apygardos teismui 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra visos tam reikalingos prielaidos vaiko bendravimui su ieškovais, dėl ko yra pagrindas taikyti byloje ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną senelių su vaikaičiu bendravimo tvarką.

Nustatant bendravimo tvarką, vertintina tai, kad be nagrinėjamos bylos Kauno apylinkės teisme nagrinėjama atsakovų santuokos nutraukimo byla (civilinės bylos Nr. 2-14549-752/2015), kurioje 2015 m. birželio 19 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimis nustatyta gana intensyvi laikina atsakovo (vaiko tėvo) bendravimo su sūnumi tvarka (b. l. 16-21, 49-50), numatanti, kad tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, kas antros mėnesio savaitės trečiadieniais, lyginiais metais valstybinių švenčių dienomis, dvi savo atostogų savaites bei savo gimtadienio dieną, nelyginiais metais – vaiko gimtadienio dieną, o lyginiais metais – sekančią po vaiko gimtadienio dieną, per Šv. Kalėdas bei Šv. Velykas lyginiais metais – švenčių pirmą dieną, nelyginiais metais – švenčių antrą dieną. Remiantis nurodytu, sutiktina su atsakove, kad ieškovų siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra per daug intensyvi, vaikas dažnai būtų skirtinguose namuose, su skirtingais asmenimis, dėl ko gali nukentėti vaiko fizinė ir emocinė būklė, kiti vaiko interesai.

Vadovaujantis išdėstytu, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, kas lėmė netinkamą teisės normų, susijusių su vaiko ir artimų giminaičių bendravimo tvarkos nustatymu, taikymą. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas tenkintinas iš dalies, suteikiant ieškovams teisę su anūku bendrauti kiekvienos mėnesio savaitės penktadienį, nuo 17 val. iki 20 val., pasiimant vaikaitį iš ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku jį grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinos bendravimo su vaikaičiu tvarkos tenkinti iš dalies ir nustatyti laikiną ieškovų L. M. ir A. M. su savo vaikaičiu D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, suteikiant ieškovams teisę su anūku bendrauti kiekvienos mėnesio savaitės penktadienį nuo 17 val. iki 20 val., pasiimant vaikaitį iš ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku (20 val.) jį grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.