- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1145-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38205-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- UAB „Samarina“
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „Samarina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Samarina“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui A. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau- UAB) „Samarina“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo A. D. 1 185,00 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2013-07-30 nuo 11 345,32 Lt iki visiško sprendimo įvykdymo, grąžinti ieškovo permokėtą žyminį mokestį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas sudarė su ieškovu 2013-04-12 darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas pradėjo dirbti ieškovo įmonėje vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose; tą pačią dieną buvo pasirašyta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovas išvyko į reisą, tačiau 2013-05-07 pranešė, kad jo vairuotas automobilis sulaikytas ir kelionei pratęsti jam reikia sumokėti baudą. Ieškovas, siekdamas laiku įvykdyti užsakovo pavedimą ir pristatyti prekes laiku, nedelsiant į atsakovo sąskaitą buvo pervedė 5 700,00 Lt. Vėliau paaiškėjo, kad šių pinigų atsakovas neįmokėjo ir automobilio nepasiėmė, numatyto reiso netęsė. Todėl įmonė nurodė netoliese buvusiam vairuotojui E. Ž. sumokėti 1 635 Eurų (5 645,32 Lt) baudą už atsakovą. Tik sumokėjus baudą automobilis buvo perduotas įmonės atstovui. Iš viso dėl atsakovo kaltės įmonė patyrė 11 345,32 Lt žalos. Atsakovas 2013-05-13 išsiuntė įmonei faksu prašymą atleisti jį iš darbo, į telefoninius skambučius neatsiliepė, į registruotu laišku siųstą raginimą jo nurodytu namų adresu nereagavo. Todėl įmonė neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka darbo sutartį nutraukti. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2013-08-22 sprendimu priteisė ieškovo naudai visą reikalautą sumą 11 345,32 Lt materialinės žalos atlyginimo sumą. Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė advokato išlaidos paruošiant byla, vertimo išlaidos bei dėl ieškovo prašytų priteisti procesinių palūkanų Darbo ginčų komisija sprendė, kad tai yra ne jos kompetencija, todėl toje dalyje reikalavimai nenagrinėti. Teigė, kad dėl atsakovo kaltės patyrė realias 135,00 Lt vertimo išlaidų, bei 1 050,00 Lt advokato išlaidų, kurios susidarė dėl pradinio ieškinio parengimo. Prašomus priteisti nuostolius iš esmės sudaro bylinėjimosi išlaidos – vertimo bei advokato procesinių dokumentų parengimo, kurios buvo būtinos pagrindiniam ieškovo reikalavimui pagrįsti (b.l. 2-4).
Atsakovas A. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškovas 2014-01-16 parengiamojo teismo posėdžio metu neprašė priimti sprendimo už akių ir prašė bylą nagrinėti iš esmės (b.l. 31).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi civilinę bylą dėl ieškovo UAB „Samarina“ reikalavimo priteisti iš A. D. 135,00 Lt vertimo išlaidų ir 1050,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą darbo ginčo byloje nutraukė; civilinę bylą dėl ieškovo UAB „Samarina“ reikalavimo priteisti iš A. D. 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2013-07-30 nuo 11345,32 Lt sumos paliko nenagrinėtą. Išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę skųsti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-08-22 sprendimą Nr. DGKS-3150 DK 296 straipsnio nustatyta tvarka. Grąžino ieškovui UAB „Samarina“ 340,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-07-12 mokėjimo pavedimu.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius
Konstatavo, jog civilinė byla dėl ieškovo reikalavimo priteisti 135,00 Lt vertimo išlaidų ir 1050,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą darbo ginčo byloje nutraukiama, remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, t.y. dėl to, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka kaip savarankiškas reikalavimas. Pažymėjo, kad teismai, vadovaudamiesi proceso ekonomiškumo principu, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisia proceso dalyviui bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir patirtas ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, jeigu ginčas po komisijos sprendimo yra perkeliamas į teismą, t.y. jeigu komisijos sprendimas apskundžiamas. Sprendė, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turėjo išspręsti darbo ginčų komisija darbo ginčo byloje, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykius reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, o bylinėjimosi išlaidoms, susidariusioms dėl advokato pagalbos byloje taip pat taikomos ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos. Atkreipė dėmesį, kad nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovas turėjo teisę skųsti šį sprendimą DK 296 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau ieškovas tokia teise nesinaudojo ir reikalavimo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą ar jo dalį nesuformulavo.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti procesines palūkanas
Nustatė, kad ieškovas prašo priteisti iš darbuotojo 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2013-07-30 nuo 11345,32 Lt, t.y. nuo sumos, priteistos iš atsakovo Darbo ginčų komisijos 2013-08-22 sprendimu Nr. DGKS-3150 darbo byloje Nr. APS-1-12796/2013. Konstatavo, kad šiam reikalavimui taikoma privaloma ikiteisminė tvarka kaip ir pagrindiniam reikalavimui priteisti materialinę žalą iš darbuotojo, kuris buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje. Sprendė šį reikalavimą palikti nenagrinėtu, nes ieškovas dar gali pasinaudoti ikiteismine tvarka ir laikydamasis darbo ginčams nagrinėti nustatytos privalomos tvarkos, pareikšti ieškinį teisme dėl darbo ginčų komisijos sprendimo.
Dėl ieškovo prašymo grąžinti žyminį mokestį
Nustatė, kad ieškovas sumokėjo 340,00 Lt žyminio mokesčio, t.y. daugiau žyminio mokesčio, nei priklauso pagal įstatymą ir jis nėra panaudotas kitoje byloje ir sprendė žyminį mokestį ieškovui grąžinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kadangi sprendimo šioje byloje ieškovo naudai nepriėmė, ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo netenkino. Pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimui (12,32 Lt), priteisė iš ieškovo (b.l. 34-36).
Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas (ieškovas) UAB „Samarina“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą 2014 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidus proceso ir materialinės teisės normas. Spręsdamas klausimą dėl teisės taikymo rėmėsi ne konkrečiomis teisės normomis, o teisės analogija ir ją pritaikė visiškai neteisingai. Skundžiamojoje nutartyje teismas rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr.2AT-17-2013, kurioje suformuotas teisės aiškinio taisyklės analogija negali būti taikoma, nes ji suformuota ne darbo, ne civilinės, o administracinės teisės srityje, remiantis baudžiamosios teisės normomis. Mano, jog šiuo atveju galima taikyti analogiją pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris numato teismo teisę priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Teigia, kad darbo ginčų komisija neturi teisės remtis teisės analogija, ši teisė suteikta tik teismui (CPK 3 straipsnis). Apelianto nuomone, Darbo ginčų komisija bei teismas pažeidė CPK 45 straipsnį ir CPK 225 straipsnį ir tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu. Pažymėjo, jog teismas, palikęs bylą dalyje dėl palūkanų priteisimo nenagrinėtą suteikė teisę kreiptis į teismą iš naujo, o dalyje dėl dokumentų vertimo bei advokato išlaidų apmokėjimo nutraukęs – užkirto kelią kreiptis į teismą dėl to paties dalyko (b.l. 39-41).
Atsakovas A. D. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų (CPK 329 straipsnis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo darbo ginčų byloje bei 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo darbo ginčų komisijos byloje.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2013-07-11 buvo pateikęs teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo A. D., tačiau teismas ieškinį priimti atsisakė, kadangi ieškovas nebuvo kreipęsis į Darbo ginčų komisiją, kaip ikiteisminę instituciją darbo ginčų dėl materialinės atsakomybės bylose (b.l.12-13). Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2013-08-22 priėmė sprendimą Nr. DGKS-3150 (b.l.9-11). Šiuo sprendimu buvo nuspręsta išieškoti iš atsakovo 11 345,32 Lt materialinę žalą bei išaiškinta, jog dėl 5 procentų dydžio palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, kadangi šie klausimai nepriskirtini darbo ginčų komisijos kompetencijai (b.l.10). Darbo ginčų komisijos 2013-08-22 sprendimo Nr. DGKS-3150 ieškovas neskundė, tačiau kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 185,00 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio palūkanų nuo 2013-07-30 nuo 11 345,32 Lt iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį procesinį dokumentą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba jau iškėlus civilinę bylą, ją nutraukti remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu. Priešingu atveju, teismui išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
Nustatyta, kad ieškovas patyrė 1 185,00 Lt nuostolių, kuriuos sudaro bylinėjimosi išlaidos (135 Lt už dokumentų vertimą ir 1 050,00 už advokato pagalbą), patirtos darbo byloje, kurią išnagrinėjo Darbo ginčų komisija. Taigi, apeliantas kreipėsi į teismą su išvestiniu reikalavimu, kuris nebuvo išspręstas Darbo ginčų komisijos priimtame 2013-08-22 sprendime. Taip pat apeliantas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2013-07-30 nuo 11345,32 Lt sumos. Darbo ginčų komisija šio ieškovo reikalavimo taip pat nesprendė, nurodžiusi, kad Darbo ginčų komisija, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatais ir darbo reglamentu, darbo ginčų komisijos nuostatais ir reglamentu (b.l. 10).
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 25 punktas organizuoja darbo ginčų komisijų darbą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-12-05 įsakymu Nr. A1-556 Dėl Darbo ginčų komisijos nuostatų, darbo komisijos darbo reglamento bei atlygio mokėjimo darbuotojų ir darbdavių atstovams darbo ginčų komisijose ir kelionės iškaitų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo patvirtinti Darbo ginčų komisijos nuostatai bei Darbo ginčų komisijos darbo reglamentas. Darbo ginčų komisijos nuostatų 2 dalis nustato, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, kitais įstatymais, teisės aktais bei šiais Nuostatais. Darbo ginčų komisijos darbo reglamento 2 dalis taip pat skelbia, jog Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, kitais teisės aktais bei šiuo reglamentu. Darbo ginčų komisijos darbo reglamento 26 dalis numato, jog sprendimai priimami, apskundžiami ir vykdomi Darbo kodekso 293, 294, 296, 297, 298, 302 straipsniuose nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Darbo ginčo komisijos išnagrinėta byla pagal ieškovo UAB „Samarina“ prašymą dėl materialinės žalos atlyginimo iš atsakovo A. D. nebuvo perkelta į teismą, todėl reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo priskirtini Darbo ginčų komisijos kompetencijai, kuri, kai aukščiau paminėta, savo veikoje vadovaujasi ne tik Darbo kodeksu, bet ir Civilinio proceso kodeksu.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog teismas nutraukia bylą jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas laikėsi išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau Darbo ginčų komisija neišnagrinėjo dviejų reikalavimų ir ieškovas reiškia ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, t.y. pažeistos teisės gynybos, spręstina, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.