Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo I. K., pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį, ir jai paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. K. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iki Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš I. K. priteista 188,23 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni eurai 23 ct) turtinei žalai atlyginti.

Iš I. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos advokatui apmokėti nepriteistos, atlyginant jas iš valstybės lėšų.

I. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. K., pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteista už tai, kad 2024 m. sausio 31 d. apie 08.57 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „Iki Lietuva“ parduotuvės „Iki Prienai“, alkoholio skyriuje esančios prekybinės lentynos paėmė ir slaptai pagrobė vieną 1 litro talpos viskio „Jack Daniel’s“ butelį, kurio kaina 34,95 Eur, vieną 0,2 litro talpos likerio „Vana Tallinn“ butelį, kurio kaina 6,49 Eur, vieną 0,7 litro viskio „Jack Daniel’s“ butelį, kurio kaina 25,95 Eur, du 0,7 litro talpos viskio „J.Walker Blac Label“ butelius, kurio vieneto kaina 36,95 Eur, vieną 0,5 litro talpos konjako „Gautier“ butelį, kurio kaina 27,95 Eur ir vieną 0,35 litro talpos konjako „Meukow De Luxe“ butelį, kurio kaina 18,99 Eur, tuo UAB „Iki Lietuva“ padarė 188,23 Eur turtinę žalą.

2. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas I. K. kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jos pačios prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad I. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Alytaus apylinkės teismas nustatė I. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas skirdamas I. K. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas bei charakterizuojančius duomenis (anksčiau eilę kartų teista, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto neišnykus teistumui, eilę kartų bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos, nedirba), paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismas taip pat, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

3. Nuteistoji I. K., nesutikdama su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jai švelnesnę bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Alytaus apylinkės teismas pagrįstai I. K. pripažino kalta ir jos nusikalstamai veikai kvalifikuoti tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nuteistosios kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme – prašoma paskirti švelnesnę bausmę, todėl šiuo klausimu (dėl bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs I. K. kalta dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti švelnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija tokiam apeliantės vertinimui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajai I. K. paskirta teisingai.

8. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta ne tik arešto bausmė, bet ir viešieji darbai arba bauda bei laisvės apribojimas. Nors skundžiamu nuosprendžiu I. K. buvo paskirta griežčiausia bausmė – areštas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajai buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistoji buvo nubausta aiškiai per griežtai, nenustatė.

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti I. K. arešto bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąją charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistoji I. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad I. K. praeityje teista devynis kartus, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Nors ankstesniais nuosprendžiais I. K. buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmės bei ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistosios elgesiui neturėjo, nuteistosios atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. I. K. taip pat itin daug kartų bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkius svetimo turto pagrobimus vagystės būdu (1 t., b. l. 102-178). Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininkės gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Tai, jog apeliantė vis dėlto mano, kad jai turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jai pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.

10. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, I. K. kalta prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės 20 (dvidešimt) parų arešto bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantė vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jai pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. K. skyrė arešto bausmę. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus I. K. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

12. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

13. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistosios asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jai paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 129). Pažymoje nurodyta, kad I. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 165,43 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

16. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistoji I. K. apie galimybę išieškoti iš jos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuota išsiunčiant jai Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (2 t., b. l. 128). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajai I. K. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistosios turtinę padėtį bei tai, kad šiuo metu ji nedirba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios I. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 165,43 Eur, neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.