Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-20 · Civilinė byla Nr. e2S-2346-619/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
e2S-2346-619/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20574-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Skolininkas
UAB „Autogama“
Kreditorius
UAB „Vijuri“
Atsakovas
UAB „Autogama“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2346-619/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20574-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.; 3.1.14.6.3.1.7.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko UAB „Autogama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Vijuri“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovui UAB „Autogama“, kuria priimtas atsisakymas nuo pareiškimo ir byla nutraukta ir nustatė :

Aprašomoji dalis

I. Ginčo esmė

kreditorius UAB „Vijuri“ pateikė pareiškimą dėl 244,48 EUR skolos už suteiktas transporto paslaugas pagal 2015-03-20 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą VJR Nr. 0005973, 6 procentų metinių palūkanų, 3,00 EUR žyminio mokesčio ir 150,00 EUR advokato pagalbos išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Autogama“, kurio pagrindu 2015 m. birželio 15 d. buvo išduotas teismo įsakymas.

Skolininkas UAB „Autogama“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad įsiskolinimas yra pilnai apmokėtas, vėlavimo terminas buvo itin trumpas, o priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės.

Kreditorius pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako pareiškimo, kadangi skolininkas sumokėjo visą skolą, o dėl palūkanų priteisimo kreditorius atsisako savo reikalavimo. Tačiau kreditorius taip pat nurodė, jog skolininkas neapmokėjo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl prašo jas priteisti iš skolininko, kadangi skola buvo apmokėta tik po bylos iškėlimo teisme, bei prašo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi priėmė kreditoriaus UAB „Vijuri“ atsisakymą nuo pareiškimo dėl 244,48 EUR skolos bei 6 procentų metinių palūkanų priteisimo iš skolininko UAB „Autogama“. Panaikino 2015 m. birželio 15 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-27993-541/2015 ir civilinę bylą nutraukė. Grąžino kreditoriui 2,25 EUR žyminio mokesčio. Kreditoriaus UAB „Vijuri“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš skolininko UAB „Autogama“ 75,75 EUR bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus UAB „Vijuri“ naudai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad skola buvo apmokėta po bylos iškėlimo teisme ir teismo įsakymo priėmimo, todėl konstatavo, kad kreditoriaus bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl skolininko kaltės. Atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra didelės apimties ar reikalaujanti specifinių žinių ir nagrinėjama teismo įsakymo išdavimo tvarka, kreditoriaus reikalaujamą 150,00 EUR sumą už suteiktas teisines paslaugas vertino kaip aiškiai per didelę ir sumažino ją iki 75,00 EUR.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Autogama“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį dėl dalies kreditoriaus reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinimo ir 75,75 EUR priteisimo iš skolininko bei išspręsti šį klausimą iš esmės. Paaiškino, kad savo pateiktuose prieštaravimuose prašė panaikinti teismo įsakymą visa apimtimi, o ne jo dalį, todėl teismas negalėjo priimti nutarties, kuria tenkinta dalis kreditoriaus reikalavimų. Remiantis LR CPK 439 str. 3 d. teismas gavęs skolininko prieštaravimus turėjo įpareigoti kreditorių teikti ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tik tokiu būdu bylinėjimosi išlaidos galėjo būti priteistos. Skolininkas taip pat savo prieštaravimuose nurodė, kad skola visiškai apmokėta. Apmokėti vėlavo, dėl to kad kreditorius nevykdė pareigos bendradarbiauti ir vėlavo pateikti reikalaujamą apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą. Gavus sąskaitą apmokėjimas buvo atliktas vėluojant maždaug savaitę. Kreditorius neinformavo skolininko apie esamą įsiskolinimą, o skolininkui mėginant susisiekti ignoravo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kreditorius elgėsi nesąžiningai ir neekonomiškai abiems šalims.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašė jį atmesti ir priteisti 100 EUR išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Skolininkas nenurodė jokių pagrindų skundžiamai nutarčiai naikinti. Skolininkas nėra susipažinęs su byla, kadangi atsakovas įvykdė teismo įsakymą tik jį gavęs, natūraliai ieškovo naudai buvo priteistos atstovavimo išlaidos. Atsakovas pripažįsta, kad teismo įsakymą gavo 2015 m. birželio 18 d., apmokėjimą atliko 2015 m. birželio 22 d. Nors buvo skolingas kreditoriui, skolininkas vis tiek teikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, tai patvirtina skolininko nesąžiningumą, todėl pagrįstai kreditoriaus naudai priteista dalis bylinėjimosi išlaidų. Skolininkas nepateikė įrodymų, kad prievolių vykdymo terminas nebuvo suėjęs.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų kreditoriui priteisimo, kuomet skolininkui įvykdžius prievolę ir kreditoriui atsisakius nuo pareiškimo, teismo įsakymas panaikintas ir byla nutraukta.

Vadovaujantis CPK 13 str. įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, gali laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkas sumokėjo skolą kreditoriui jau po teismo įsakymo išdavimo, tuomet pateikė teismui prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų. Kreditorius, atsižvelgdamas į tai, kad skola sumokėta ir siekdamas proceso operatyvumo, pateikė teismui atsisakymą nuo pareiškimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsprendė kreditoriaus atsisakymo nuo pareiškimo, o ne, kaip mano skolininkas, jo pateiktų prieštaravimų priėmimo klausimą.

Teismas nutartimi priima ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jei nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 94 str. 1 d., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, atmestinas apelianto argumentas, kad šiuo atveju teismas, gavęs skolininko prieštaravimus, turėjo įpareigoti kreditorių teikti ieškinį ir tik tokiu būdu buvo galimas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditoriui svarstymas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog prievolę skolininkas įvykdė tik gavęs teismo įsakymą, teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju kreditoriaus pareiškimas buvo pagrįstas ir jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš skolininko.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai apie skolos sumokėjimo termino praleidimą neturi įtakos teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Kreditorius prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Pagal CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Kreditorius patyrė 100 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į skolininko atskirąjį skundą surašymą, tai patvirtina byloje esantys dokumentai. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specifinių teisės žinių, pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, sprendžia, kad kreditoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 70 EUR. Taigi, apeliacinės instancijos teismui atmetus atskirąjį skundą, kreditoriui UAB „Vijuri“ iš skolininko UAB „Autogama“ priteistina 70 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skolininko UAB „Autogama“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininko UAB „Autogama“ 70 EUR bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus UAB „Vijuri“ naudai.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė