Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. balandžio 24 d. gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje M. R. surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taip pat administracinio teisės pažeidimo byloje yra esminių trūkumų, dėl kurių byla negali būti nagrinėjama teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina protokolo ir bylos trūkumams šalinti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

M. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad 2015 m. balandžio 16 d. 18.34 val., Klaipėdos r. sav., kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 290,91 km, vairuodamas transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant nustatytam leistinam 130 km/h greičiui, važiavo 203 km/h (± 7 km/h paklaida), t.y. viršijo leistiną greitį 66 km/h. Šiais savo veiksmais M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole užrašyta, kad pažeidimo dieną automobilį vairavo atsakomybėn traukiamas asmuo, dėl ko nuoširdžiai gailisi ir yra supažindintas su atsakomybe už žinomai melagingų parodymų davimą.

Tuo tarpu 2015 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teisme gautas M. R. pareiškimas rusų kalba su jo vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodoma, kad 2015 m. balandžio 20 d. jam nuvykus į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą dėl galimai jo padarytų pažeidimų, jam buvo inkriminuoti penki pažeidimai, nors jis teigė padaręs du. Pareiškime taip pat nurodoma, kad automobiliu, kuriuo buvo padarytas pažeidimas naudojasi kartu su broliu M. R., kuris ir padarė 2015 m. balandžio 16 d. 18.34 val. kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda techninėmis priemonėmis užfiksuotą pažeidimą. Teigė, kad policijos pareigūnei aiškino, kad minėtą pažeidimą padarė ne jis, tačiau dėl rusų kalbos nepavyko tiksliai išsiaiškinti.

Administracinio teisės pažeidimo byloje yra administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas (b. l. 2), tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo kopijos (b. l. 3, 4), išrašas apie asmeniui registruotus pažeidimus (b. l. 7), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 8).

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. nemoka lietuvių kalbos ir su protokolą surašiusia pareigūne kalbėjo rusų kalba. Duomenų apie tai, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą būtų dalyvavęs vertėjas, byloje nėra, protokole ne paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens surašytas prisipažinimas lietuvių kalba rodo, kad jam nebuvo užtikrinta teisė sužinoti kaltinimo esmę jo gimtąja kalba ar kalba, kurią jis moka, be to, šis, neva jo paties pareikštas prisipažinimas, prieštarauja teismo gautame pareiškime išdėstytoms aplinkybėms, kurios jį paneigia.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų M. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Kaltinimas grindžiamas iš esmės tik pareigūnės užrašytu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimu lietuvių kalba, tačiau jis negali būti laikomas įrodymu byloje, nes surašytas ne paties atsakomybėn traukiamo asmens, nedalyvaujant vertėjui, be to jį paneigia teismui pateiktas pareiškimas.

Taigi, teismas daro išvadą, kad pažeidimo padarymo aplinkybės nėra ištirtos, iš bylos medžiagos visiškai nėra aišku, nei kas nei kokiomis aplinkybėmis padarė techninėmis priemonėmis užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šiuos trūkumus teismas laiko esminiais, dėl kurių byla negali būti nagrinėjama teisme. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai – administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.