Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudž. bylos Nr. 1A-142-116/2010 Teisėja I. N. Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.4.5.; 1.1.5.1.

2010 m. balandžio 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant A. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteista už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. apie 13 val., Raseinių m., (duomenys neskelbtini) esančiame bendrame namo koridoriuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodama lazda ne mažiau kaip vieną smūgį G. B. į dešinį žastą, padarė jai dešiniojo žasto ir alkūnės sąnario sumušimą, kas komplikavosi alkūninio nervo neuropatija, epikondilitu, tuo G. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Nukentėjusioji G. B. atsikirtimu į A. J. apeliacinį skundą prašo nuteistosios A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuteistosios parodymai yra nenuoseklūs, juos paneigia objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvada ir ekspertizės aktas. Kad A. J. nebuvo priversta gintis, patvirtina ir vienintelio įvykį mačiusio liudytojo T. B. parodymai.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistosios nusikalstamus veiksmus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl A. J. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą

Spręsdamas A. J. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios G. B., liudytojo T. B. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą.

Iš nukentėjusiosios G. B. parodymų matyti, kad ji nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai nurodė esmines jos sužalojimo aplinkybes. Apklausiama liudytoja 2008 m. kovo 31 d. G. B. nurodė, jog 2007 m. rugpjūčio 2 d. apie 10 val., grįžusi į namus ji rado pranešimą iš Raseinių m. seniūnijos, kuriame buvo parašyta, kad ji turi likviduoti savo šunį arba dėl jo laikymo gauti savo kaimynės A. J. sutikimą. Perskaičiusi minėtą pranešimą, ji bendrame koridoriuje susitiko kaimynę A. J. ir su ja susiginčijo dėl šuns laikymo. Ginčą girdėjo pas ją atvažiavęs sūnus T. B.. Tuojau po ginčo su kaimyne ji išsivirė kavos ir atsisėdusi tarpduryje su bendru koridoriumi ant slenksčio, ją gėrė kalbėdamasi su sūnumi. Tuo metu iš savo namo dalies išėjusi A. J. nieko nesakiusi ėmė kažką purkšti jai į veidą. Sūnus jai sušuko, kad ji pasitrauktų, sakydamas, jog jai purškia dujas. Ji (G. B.) pašokusi nuo slenksčio ir pačiupusi šalia stovėjusį kibirą su vandeniu, pylė A. J. pusėn. Ar ji apliejo A. J., nematė, kadangi pastaroji tuoj pat jai sudavė medine lazda, kuri visada stovėdavo prie A. J. durų ir ši, išeidama iš namų, visuomet ja užremdavo duris. Pirmasis smūgis lazda kliuvo į kibirą, kuriuo ji bandė prisidengti. Po to A. J. sudavė jai du smūgius, pataikydama į dešinįjį žastą. A. J. užsimojus suduoti jai dar kartą, prie pastarosios pribėgęs jos (G. B.) sūnus iš A. J. lazdą atėmė. Atėmus lazdą, A. J. nubėgo į savo namo pusę ir daugiau nebeišėjo. Iš karto po įvykio ji, t. y. G. B., kreipėsi į Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur ją apžiūrėjo gydytojas. Kadangi po to jos sveikata pablogėjo, jai skaudėjo dešinę ranką, ji vėl kreipėsi į gydytoją ir gydėsi iki 2007 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 33). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji G. B. nurodė ir papildomų apklausų metu bei teisiamajame posėdyje, patvirtindama, jog iš karto po to, kai A. J. papurškė jai dujomis, ji pylė ant pastarosios vandenį, paėjusi maždaug vieną žingsnį nuo savo virtuvės durų, o užpylusi ant A. J. vandenį, iš karto pamatė, kad pastaroji yra užsimojusi lazda, ir nuo smūgių prisidengė rankose laikytu kibiru. Jai A. J. du kartus sudavė į dešinįjį žastą. Viskas vyko bendro naudojimo koridoriuje. Neneigia po gautų smūgių galėjusi nagais apdraskyti A. J. veidą (b. l. 34, 36, 169-171).

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti bei teismo nuosprendyje aptarti įrodymai.

Tai, kad ją sužalojo A. J. ir kokiomis aplinkybėmis ji buvo sužalota, G. B. nurodė ir savo 2007 m. rugpjūčio 6 d. prašyme Raseinių rajono policijos komisariatui (b. l. 2). Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 43-47) bei akistatos su A. J. metu (b. l. 66-67).

Liudytojas T. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. apie 10 val., jis, atvažiavęs pas savo mamą G. B. į namus, matė, kaip mama iš pašto dėžutės pasiėmė laišką, o eidama į kambarį, sutikusi A. J. mama pastarajai pasakė, jog ji niekada neatsisakys nei šuns, nei katės. Mamai išvirus kavos, jis su puodeliu rankose atsisėdo ant bendro naudojimo koridoriaus slenksčio, o jo mama sėdėjo ant virtuvės slenksčio. Tuo metu atėjusi A. J. papurškė jo mamai su dujų balionėliu, greitai nusisuko ir ėjo link savo virtuvės durų. Tada jo mama paėmusi prie durų buvusį kibirą su vandeniu, pylė ant A. J.. Tuomet A. J. pasiėmė pagalį ir juo vieną kartą sudavė į kibirą, o po to sudavė jo mamai du kartus per ranką. Pagalį jis iš A. J. atėmė ir jį numetė mamos virtuvėje. Mamos apginti jis nespėjo, kadangi A. J. greitai griebė pagalį ir juo sudavė jo mamai. Jie su mama A. J. virtuvės durų neplėšė (b. l. 171).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. B. pateikė medinę lazdą (b. l. 9), kurią apžiūrėjus nustatyta, kad ji yra 108 cm ilgio ir 3,4 cm pločio (b. l. 10-12).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. B. nustatytas dešiniojo žasto ir alkūnės sąnario sumušimas, kas komplikavosi alkūninio nervo neuropatija, epikondilitu, sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu, t. y. 2008 m. rugpjūčio 2 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno smūgio pasekoje, kietais bukais daiktais, pavyzdžiui pagaliu ar panašiu daiktu. Taip pat konstatuota, kad G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 14).

Papildomoje specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog teismo medicinos duomenų, leidžiančių teigti, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį G. B. patirta rankos trauma ir jos komplikacijos yra susijusios su 2002 m. buvusia trauma, nėra (b.l. 17-18).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat konstatuota, kad G. B. padarytas dešiniojo žasto ir alkūnės sąnario sumušimas, kas komplikavosi alkūninio nervo neuropatija, epikondilitu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ir lazda, vienu smūgiu paveikus dešinio žasto užpakalinio išorinio paviršiaus apatinį trečdalį. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 31-32).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis įtvirtina asmens teisę į būtinąją gintį. Būtinosios ginties situacija šalina baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančios veikos padarymą, jei šią veiką asmuo padaro neperžengdamas būtinosios ginties ribų gindamasis pats ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties situacijos buvimas gali būti konstatuotas tik esant tam tikroms sąlygoms. Būtinosios ginties situacija susidaro tik tuo atveju, kai įstatymo ginamiems interesams kyla reali grėsmė dėl kito asmens pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, kai ši grėsmė atremiama jai dar nepasibaigus bei neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Kolegijos nuomone, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms akivaizdu, jog G. B. sužalojimo metu būtinosios ginties situacijos nebuvo, G. B. pirmoji neteisėtų veiksmų prieš A. J. nesiėmė, pastarosios nepuolė, o priešingai, apipildama A. J. vandeniu, pati bandė nuo jos gintis.

Nors baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. buvo sužalota ir A. J., bei duomenų, patvirtinančių, jog nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka pagal A. J. skundą taikinamajame posėdyje pastaroji ir G. B. susitaikė, šie duomenys nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais nuteistosios nurodytą aplinkybę, kad G. B. ją užpuolė jos buto virtuvėje ir kad ji buvo priversta gintis nuo G. B. kėsinimosi. Kaip jau buvo minėta aukščiau, byloje nustatyta, jog neteisėtus veiksmus įvykio dieną pradėjo nuteistoji, o ne nukentėjusioji G. B..

Apeliantė skundu teigia, kad aplinkybę, jog ji G. B. buvo užpulta savo buto virtuvėje gali patvirtinti liudytoja N. T.. Tačiau iš minėtos liudytojos parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad ji tik girdėjo bildesį prie durų, vedančių iš bendro naudojimosi koridoriaus į A. J. virtuvę, matė apdraskytą pastarosios veidą, bet pačių muštynių ir smūgių sudavimo ji nematė. Liudytoja N. T. teisme taip pat paaiškino, kad konfliktas tarp A. J. ir G. B. įvyko tarpduryje tarp A. J. virtuvės ir bendro naudojimosi koridoriaus (b. l. 172-173).

Atkreipiamas dėmesys, kad pačios nuteistosios A. J. parodymai yra nenuoseklūs: apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad jai būnant savo virtuvėje G. B. per slenkstį sudavė jai vieną kartą per veidą ir sugriebė už plaukų, A. B. į jos virtuvę nebuvo įėjusi, tąsė ją už plaukų jai būnant savo virtuvėje, o G. B. – koridoriuje. Taip pat nurodė nemačiusi, kada G. B. pylė vandenį, tik vėliau pastebėjusi, jog yra šlapias koridorius netoli jos durų (b. l. 55). Teisiamajame posėdyje A. J. parodė, kad G. B. ją nuo virtuvės slenksčio ištempė į bendro naudojimo koridorių, taip pat nurodė, jog vandenį G. B. pylė pro virtuvės langą, kai ji (A. J.) jau buvo užsirakinusi savo virtuvės duris (b.l. 168-169).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl A. J. kaltės nesunkiai sutrikdžius G. B. sveikatą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

atmesti nuteistosios A. J. apeliacinį skundą.