Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Administracinė byla Nr. AS-556-470-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
AS-556-470-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
A. J., A.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Kategorijos
  • 78.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS556-470/2010Procesinio sprendimo kategorija 78.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010 m. birželio 16 d. gautas pareiškėjo A. J. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintas skundas, kuriuo buvo prašoma: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1519, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, dalyje dėl nuostatos, jog užstatytuose gyvenamuosiuose rajonuose, kurie suformuoti pagal tų teritorijų planavimo dokumentus, nuosavybės teisės neatkuriamos ir žemė natūra negrąžinama, išskyrus atvejus, kai liko nerealizuota šio rajono teritorijų planavimo dokumente numatyta užstatymo galimybė; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. A51-20671-(2.14.2.12-MP8) Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 20-12 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 3B-(7.5)-JB-72-133 dalyje dėl atsisakymo pridedamojoje schemoje Nr. 2, 3, 6, 9, 10 pažymėtose teritorijose formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose, pagal dabartinį administracinį suskirstymą Vilniaus miesto savivaldybės, Viršuliškių seniūnijos ribose pridedamoje schemoje Nr. 2, 3, 6, 9, 10, pažymėtose teritorijose (teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) greitkelio sankirtoje; teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)gatvių sankirtoje; teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)sankirtoje; teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatyti jų ribas ir plotą bei visą dokumentaciją perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai nuosavybės teisių atkūrimui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1519, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, dalyje dėl nuostatos, jog užstatytuose gyvenamuosiuose rajonuose, kurie suformuoti pagal tų teritorijų planavimo dokumentus, nuosavybės teisės neatkuriamos ir žemė natūra negrąžinama, išskyrus atvejus, kai liko nerealizuota šio rajono teritorijų planavimo dokumente numatyta užstatymo galimybė. Teismas priėmė pareiškėjo patikslintą skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. A51-20671-(2.14.2.12-MP8), Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 20-12 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 3B-(7.5)-JB-72-133 dalyje dėl atsisakymo pridedamojoje schemoje Nr. 2, 3, 6, 9, 10 pažymėtose teritorijose formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo ribose, pagal dabartinį administracinį suskirstymą Vilniaus miesto savivaldybės, Viršuliškių seniūnijos ribose pridedamoje schemoje Nr. 2, 3, 6, 9, 10 pažymėtose teritorijose (teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) greitkelio sankirtoje; teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje; teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sankirtoje; teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), teritorija Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatyti jų ribas ir plotą bei visą dokumentaciją perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai nuosavybės teisių atkūrimui. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 1519 dalies panaikinimo, kartu su skundu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 1519, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, dalį. Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis nustato, kad patvirtintas savivaldybės ar jos dalies teritorijos bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiame teisės akte nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Akivaizdu, kad įstatymo numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą dėl minėto sprendimo dalies panaikinimo pareiškėjas praleido. Atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjas neprašo, priežasčių, kurios sudarė objektyvias kliūtis laiku pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nepaaiškina. Atsižvelgiant į tai, teismas skundą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 1519, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, dalies dėl nuostatos, jog užstatytuose gyvenamuosiuose rajonuose, kurie suformuoti pagal tų teritorijų planavimo dokumentus, nuosavybės teisės neatkuriamos ir žemė natūra negrąžinama, išskyrus atvejus, kai liko nerealizuota šio rajono teritorijų planavimo dokumente numatyta užstatymo galimybė panaikinimo, atsisakė priimti kaip praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.)

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti nagrinėti skundą dėl panaikinimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 1519, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, dalyje dėl nuostatos, jog užstatytuose gyvenamuosiuose rajonuose, kurie suformuoti pagal tų teritorijų planavimo dokumentus, nuosavybės teisės neatkuriamos ir žemė natūra negrąžinama, išskyrus atvejus, kai liko nerealizuota šio rajono teritorijų planavimo dokumente numatyta užstatymo galimybė ir skundą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindė tuo, kad teismo nutarties dalis yra priimta neteisingai įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, kas turėjo lemiamą įtaką netinkamam ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies aiškinimui ir taikymui. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 1-1519, kuriuo buvo patvirtintas miesto bendrasis planas, ir buvo paskelbtas viešai, tačiau apie tai, kad yra pažeidžiami pareiškėjo teisėti interesai, paaiškėjo ne šio sprendimo paskelbimo metu, o kai jau po ginčijamo sprendimo priėmimo buvo sprendžiamas jo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. A51-20671-(2.14.2.12-MP8). Šiuo raštu buvo informuotas, kad jį dominančios teritorijos, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 1-1519 pagrindu laikomos priskirtomis valstybės išperkama žeme. Taigi iki šio momento vyko nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir jo klausimas buvo dar tik sprendžiamas, todėl kompetentinga institucija iki šio pateikto atsakymo jam nenurodė, kad nurodyto ginčijamo sprendimo pagrindu ginčo žemės sklypai yra priskirti valstybės išperkamai žemei ir jose nuosavybės atkūrimas nėra galimas. Dėl to jam nebuvo žinoma, kad yra pažeidžiami jo teisėti interesai. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Tuo tarpu Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Kadangi sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko žemę jam nėra priimtas ir šiuo metu vyksta nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kurio metu iškilo ginčas dėl suformuotų žemėnaudų tinkamumo ir teisėtumo, todėl vadovaudamasis nurodytų teisės normų nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka kreipėsi su skundu į Vilniaus apskrities viršininką ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl aukščiau minimo sprendimo dalyje panaikinimo. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. vasario 10 d. raštu informavo, kad jis jokių aktų (veiksmų), kurie galėtų įtakoti apskričių viršininkų administracijų ar savivaldybių administracijų sprendimus bei sukeltų fiziniams ir juridiniams asmenims teisines pasekmes, priimti negali, bei laikosi tokios pat pozicijos kaip ir Vilniaus apskrities viršininko administracija. Šį raštą gavo 2010 m. gegužės 14 d. Taigi nuo šio rašto gavimo momento ir paaiškėjo, kad ginčijamas sprendimas nebus pakeistas ir tokiu būdu sužinojo, jog yra pažeidžiami jo interesai, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą dėl ginčijamo sprendimo dalyje panaikinimo per įstatymo nustatytą terminą, t. y. jo nepraleidęs.

Atsiliepimas

Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad pareiškėjas patikslintu skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 1519 dalies panaikinimo į teismą kreipėsi 2010 m. birželio 16 d., tai yra praėjus daugiau nei 3 metams nuo jo įsigaliojimo. Skundžiamas aktas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Pareiškėjas skundžia teismui teritorijos planavimo procedūros baigiamąjį dokumentą - administracinį aktą, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Todėl Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka netaikytina. Teritorijų planavimą reglamentuojančio Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje privalomoji išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka numatyta tik teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir svarstymo procedūrose, skundams dėl savivaldybės institucijų sprendimų, kuriais patvirtinti planai, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nenumatyta. Todėl paduodant skundą dėl minėto sprendimo, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrindžia šios nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 1-1519, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, buvo priimtas daugiau kaip prieš 3 metus iki pareiškėjui pateikiant skundą dėl jo panaikinimo dalyje. Minėtas sprendimas buvo paskelbtas „Lietuvos rytas“ priede Sostinė 2007 m. vasario 24 d. Šis Tarybos sprendimas viešai paskelbtas kiekvienam gyventojui prieinamame oficialiame Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje www.vilnius.lt. Taigi laikytina, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti apie skundžiamą sprendimą, todėl akivaizdžiai praleido ABTĮ numatytą terminą skundui paduoti.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymu prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo reikalavimo iškėlimas iš esmės reiškia prašymą ištirti norminio akto teisėtumą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, sprendimas dėl teritorijos bendrojo plano tvirtinimo yra specialaus pobūdžio aktas - norminis administracinis aktas ir tokio akto teisėtumui tirti ABTĮ nustato specialią tvarką, kuri apima subjektus, turinčius teisę ginčyti tokio akto teisėtumą, prašymo ištirti norminio akto teisėtumą formą ir turinį, bylos nagrinėjimo tvarką. Įstatymas nurodo baigtinį sąrašą subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pareiškėjo teisinis statusas neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl, vadovaujantis šia norma, pareiškėjas neturėjo teisės ginčyti norminį aktą ir kreiptis į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą dalyje. Pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama byla dėl jų teisių pažeidimo. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą ribotą subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratą, prašymo ištirti norminio akto teisėtumą formą ir turinį, bei įvertinus pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas laikytinas netinkamu subjektu šioje administracinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1519, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, dalyje dėl nuostatos, jog užstatytuose gyvenamuosiuose rajonuose, kurie suformuoti pagal tų teritorijų planavimo dokumentus, nuosavybės teisės neatkuriamos ir žemė natūra negrąžinama, išskyrus atvejus, kai liko nerealizuota šio rajono teritorijų planavimo dokumente numatyta užstatymo galimybė.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo, ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (pav., 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje AS17-301/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje AS5-324/2007).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo reikalavimo, kurį teismas atsisakė priimti, pareiškėjas šiuo atveju prašo panaikinti bendro plano norminio pobūdžio nuostatą – prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1519, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, dalyje dėl nuostatos, jog užstatytuose gyvenamuosiuose rajonuose, kurie suformuoti pagal tų teritorijų planavimo dokumentus, nuosavybės teisės neatkuriamos ir žemė natūra negrąžinama, išskyrus atvejus, kai liko nerealizuota šio rajono teritorijų planavimo dokumente numatyta užstatymo galimybė. Kaip matyti, pareiškėjas pareiškė abstraktų prašymą, susijusį su įpareigojimu panaikinti norminį administracinį aktą (ABTĮ 2 str. 13 d.), ir pareiškėjas nagrinėjamu atveju nevertintinas kaip tinkamas subjektas, galintis kreiptis į teismą dėl bendrojo plano dalies panaikinimo (ABTĮ 110 str.).

Pažymėtina, kad jeigu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 1519, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, dalies nuostatos bus taikomos šioje byloje ir (ar) pareiškėjas suabejos šio norminio administracinio akto nuostatų teisėtumu, jis galės ABTĮ 111 straipsnio nustatyta tvarka paduoti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla.

Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1519, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, dalyje dėl nuostatos, jog užstatytuose gyvenamuosiuose rajonuose, kurie suformuoti pagal tų teritorijų planavimo dokumentus, nuosavybės teisės neatkuriamos ir žemė natūra negrąžinama, išskyrus atvejus, kai liko nerealizuota šio rajono teritorijų planavimo dokumente numatyta užstatymo galimybė, turi būti atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi visos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą (ABTĮ 136 str. 1 d., 148 str.), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi spręsti klausimą, ar pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, ir pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti ne tuo pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties dalį pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalį - panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1519, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, dalyje dėl nuostatos, jog užstatytuose gyvenamuosiuose rajonuose, kurie suformuoti pagal tų teritorijų planavimo dokumentus, nuosavybės teisės neatkuriamos ir žemė natūra negrąžinama, išskyrus atvejus, kai liko nerealizuota šio rajono teritorijų planavimo dokumente numatyta užstatymo galimybė, kaip praleidus skundo padavimo terminą, panaikinti ir šią pareiškėjo A. J. skundo dalį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Laimė Baltrūnaitė Arūnas Sutkevičius